Apie konferenciją
Skirtingi inovatyvūs sprendimai, ypatingai naudojant skirtingas skaitmenines technologijas ir medijas ugdymo praktikoje, tapo be didžiausią pokytį švietimo praktikoje skatinančių veiksnių. Kaip teigia UNESCO (2023), „COVID-19 pandemija perkėlė ugdymą nuo mokyklų į švietimo technologijas tokiu tempu ir mastu, kokio žmonijos istorijoje dar nėra buvę. Šimtams milijonų mokinių formalusis mokymasis tapo visiškai įmanomas tik dėl technologijų – ar tai būtų skaitmeniniai prietaisai, prijungti prie interneto, televizoriai ar radijo imtuvai".
Inovatyvūs sprendimai taip pat tampa vienu svarbiausiu ateities mokyklą apibūdinančių bruožų. Antai, žmogaus ir technologijų santykio svarba aiškiai matomaa keturiuose EBPO paskelbtuose mokyklų ateities scenarijuose (Back to the Future of Education, 2020). Konkrečiai vienas iš keturių bendrojo ugdymo ateities scenarijus"Mokymasis kaip išeina, savitu keliu" (angl. “Learn-as-you-go”), skatina susimąstyti, ką galėtų reikšti visuomenei visiškai orientuotis į tokių inovatyvių sprendimų kaip dirbtinio intelekto, virtualiosios ir papildytosios realybės bei daiktų interneto, galią. Remiantis šiuo scenarijumi, ateities mokyklose technologijos nebus tik inovatyvių sprendimų kūrimo priemonė, bet ir galės pakeisti ugdytojus ir bus tiesiogiai atsakingos už vaiko ugdymą: technologijos galės organizuoti, mokyti, auklėti ir, svarbiausia, kurti vaiko ir jo aplinkos santykį.
Technologijų tyrinėtojai Mary Kalantzis ir Bill Cope (2015) teigė, technologijų ir medijų naudojimas įprastoje ugdymo praktikoje dar nereiškia inovatyvaus sprendimo. Vis dėlto, esminis naujųjų medijų ir naujųjų technologijų aspektas yra tas, kad jos skatina besimokančiųjų dalyvavimą ir įsitraukimą, o tai, kaip pavadino šie autoriai, sudaro potencialias galimybes naujojo mokymosi praktikoms mokyklose. Skirtingos technologijos, kaip stalo ar kompiuteriniai žaidimai, kinas, virtuali realybė, dirbtinis intelektas gali skatinti tokį mokymą(si), kuris gali pasižymėti visur ir visada vykstančiu mokymusi, multimodalumu, aktyviu žinių kūrimu įsitraukiant kiekvienam besimokančiajam, nuolatiniu grįžtamuoju ryšiu, metapažinimu, diferencijuoto mokymosi galimybėmis.
Taigi, kokias inovacijas švietimo praktikoje iš tiesų atneša skirtingos technologijos ir medijos? Kaip mokytojams taikyti konkrečius inovatyvus sprendimus klasėse ir kokio rezultato siekti? Koks mokytojų vaidmuo siekiant inovatyvių sprendimų? Kokius galimus iššūkius ir grėsmes šios inovacijos gali atnešti? Šie į ugdymo praktikus ir jų veiklas orientuoti klausimai taps organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos fokusu. Pirmoji konferencijos diena pasiūlys galimybę išgirti Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgas bei praktikas (lietuvių ir anglų kalbomis su sinchroniniu vertimu) taikant inovatyvius sprendimus, skatins diskutuoti apie inovatyvių sprendimų galimybes ir iššūkius. Tuo tarpu antroji konferencijos diena bus skirta konkrečių inovatyvių sprendimų dirbtuvėms ir diskusijoms skirtingose Lietuvos mokyklose, kurias ves mokslininkai ir praktikai.
Pagrindiniai pranešėjai
Pranešimas: Technologijos švietime: kas diktuoja sąlygas? UNESCO perspektyva ir rekomendacijos
Dalia Stabrauskaitė
(Švietimo programų vadovė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas)
Dalia Stabrauskaitė – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Švietimo programų vadovė bei UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinklo koordinatorė Lietuvoje. Edinburgo universitete įgijusi magistro laipsnį ir turinti viešosios politikos formavimo patirties tiek švietimo, tiek kultūros srityse. Anksčiau ėjo EEE finansinio mechanizmo kultūros programų vadovės pareigas Kultūros ministerijoje, taip pat atliko įvairius ekspertinius darbus, orientuotus į efektyvias viešąsias investicijas.
Anotacija
Tyrimai apie technologijų poveikį švietimui rodo tokius prieštaringus rezultatus, kad naujausia Pasaulinė švietimo ataskaita (angl. Global Education Report, 2023) reziumuota labai atsargiu vertinimu: „Kai kurios technologijos padeda mokytis kai kurių dalykų tam tikromis aplinkybėmis“. UNESCO skatina išnaudoti skaitmeninių technologijų potencialą, tačiau taip pat pabrėžia, kad pirmiausia jas reikėtų atidžiai įvertini pagal įvairius kriterijus prieš pradedant taikyti mokymosi aplinkose. Šio pranešimo metu bus pristatyti per pastaruosius dvejus metus UNESCO šia tema paskelbti rekomendaciniai dokumentai, svarbiausios įžvalgos bei atvejų analizės.
Pranešimas: Žaidimas prasideda: švietimo perprogramavimas ateities labui
Prof. dr. Mark Brown
(Nacionalinio skaitmeninio mokymosi institutas, Dublino miesto universitetas, Airija)
Profesorius Markas Braunas yra pirmasis Airijos skaitmeninio mokymosi katedros vedėjas ir Nacionalinio skaitmeninio mokymosi instituto (NIDL) direktorius. Jis turi daugiau nei 30 metų darbo patirties aukštojo mokslo srityje, ypatingai politikos ir praktikos srityje skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir naujus mišraus, online ir skaitmeninio (BOLD) švietimo modelius.
Markas Braunas taip pat yra EDEN Digital Learning Europe viceprezidentas ir valdybos narys. Jis taip pat yra Europos nuotolinio mokymo universitetų asociacijos (EADTU) stebėtojų tarybos narys ir JAV įsikūrusio internetinio mokymosi konsorciumo (Online Learning Consortium) Skaitmeninio mokymosi ir lyderystės tyrimų centro patariamosios tarybos narys.
Pagrindiniai jo mokslinių tyrimų interesai yra aukštojo mokslo politikos, strategijos ir lyderystės srityse, daug dėmesio skiriant mokymosi transformacijai pasitelkiant naujus skaitmeninius švietimo modelius. Jis domisi atvirojo švietimo, internetinio mokymosi, nuotolinio mokymo, mišraus mokymosi, mokymosi dizaino, veiksmingos pedagogikos, dirbtinio intelekto švietime, akademinės plėtros, aukštojo mokslo, mokymosi visą gyvenimą, mikrokreditų, kokybės užtikrinimo ir gerinimo bei atvirosios stipendijos sritimis. Markas Braunas aktyviai vykdo mokslinius tyrimus, yra paskelbęs daugiau nei 100 mokslinių straipsnių žurnaluose. Jis yra kelių žurnalų redakcinių kolegijų narys.
Anotacija
Šis plenarinis pranešimas kvies kritiškai pažvelgti į pagrindinius mitus, dalines tiesas bei prieštaravimus apie skaitmeninės transformacijos prigimtį. Pranešime bus klausiama, ar žaidybinimas ir dirbtinis intelektas yra sprendimas, ir jei taip, tuomet kokią švietimo problemą jie siekia išspręsti? Pranešime bus parodoma, kad ieškant atsakymo į šį klausimą, mokytojai tampa esminiais veikėjais siekiant permąstyti naujųjų technologijų ir dirbtinio intelekto galimybes.
Pranešimas: Interaktyvūs žodiniai darbai kaip inovatyvus vertinimo metodas dirbant su dirbtiniu intelektu
Dr. Aoife Brennan
(Dublino miesto universitetas, Airija)
Aoife Brennan yra Dublino miesto universiteto Ugdymo mokslų instituto Įtraukiojo ir specialiojo ugdymo mokyklos vadovė. Anksčiau ji dirbo pradinių klasių mokytoja ir mokymosi pagalbos/šaltinių mokytoja bei patarėja raštingumo klausimais Mokytojų profesinio tobulėjimo tarnyboje (PDST). Brennan dėsto skirtingose bakalauro ir magistrantūros mokytojų rengimo programose įtraukiojo ir specialiojo ugdymo srityse, taip pat koordinavo praktinio mokymo modulius ISE laipsnio diplomo programoje.
Jos mokslinių interesų sritys susijusios su įtraukiuoju ugdymu: įtraukiojo raštingumo mokymo metodai, mokytojų rengimas įtraukiajam ugdymui, profesinės mokymosi bendruomenės, lyderystė įtraukiojo ugdymo įstaigose ir bendradarbiavima.
Anotacija
Interaktyvus vertinimas žodžiu - tai pokalbis, vykstantis simuliuojamoje mokymosi aplinkoje ir galintis parodyti autentiškus studentų supratimus. Šiame plenariniame pranešime bus nagrinėjama, kaip interaktyvus vertinimas žodžiu naudojant dirbtinį intelektą gali būti integruojamas į pedagogų rengimo studijų programas. Pranešime bus pristatyta Dublino miesto universiteto Ugdymo mokslų institute taikyta praktika, kurios metu pedagoginėse studijų programose įprasta esė raštu atsiskaitymo forma buvo pakeista interaktyviu vertinimu žodžiu.
Pranešimas: STEAMinti kelius didžiajai kelionei: kompleksinių stalo žaidimų kūrimas naudojant technologijas ir dirbtinį intelektą
Prof. dr. Ju-Ling Shih
(Technologijomis grįsto mokymosi institutas, Nacionalinis Centrinis universitetas, Taivanas)
Ju-Ling Shih JAV Kolumbijos universiteto Mokytojų koledže įgijo komunikacijos ir edukologijos daktaro laipsnį. Profesorė Ju-Ling Shih yra mokymo dizaino ir kokybiniai skaitmeninio mokymosi, žaidimais grįsto mokymosi, mobiliojo mokymosi ir technologijomis paremto švietimo tyrimų įvairiuose lygmenyse ir srityse ekspertė. Pastaraisiais metais ji išleido seriją skaitmeninių mokslų problemomis paremtų kompleksinių stalo žaidimų, tokių kaip „Fragrance Channel," „Eurasia Channel," „Mosa Tayal," ir „Callisto," į kuriuos įtraukti robotai, keturkojai biorobotikai, daiktų internetas ir tarpdisciplininis mokymasis. Pastarąjį dešimtmetį ji kelis kartus iš eilės laimėjo jaunųjų mokslininkų projektus, o 2012 m. gavo Taivano mokslo ir technologijų ministerijos Ta-You Wu atminimo apdovanojimą. Ji taip pat yra 2023 m. Nacionalinio Centrinio universiteto apdovanojimų laureatė.
Anotacija
Šiame plenariniame pranešime bus atskleistos įvairiapusės technologijų taikymo žaidimuose variacijos. Kompleksinių stalo žaidimų (angl. complex board game) taikymas ugdymo praktikoje sustiprina dinamiškus besimokančiųjų tarpusavio ryšius ir jų tarpusavio priklausomybę, bei skatina mokinių tyrinėjimą, derybas ir sprendimų priėmimo procesus. Pasitelkdami dinaminę elgseną ir daugiamodalinę analizę, gilinamės į tyrinėjimo aspektus, metodus ir klausimus, susijusius su veiksniais, darančiais įtaką jų elgsenai, socialiniams santykiams ir problemų sprendimo strategijoms. Su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) atėjimu, atsiranda siekis sukurti tokias sistemas, kurios gali būti skirtos konkretiems tikslams pasiekti. Pirmasis - probleminiuose mokymosi žaidimuose priskirti generatyviniam DI ne-žaidybišką, strategiško veikėjo vaidmenį; antrasis - panaudoti generatyvinį DI kaip automatinę elgesio analizės priemonę, siekiant padidinti tyrinėjimų veiksmingumą žaidžiant. Taigi, šiame pranešime bus pabrėžiamas transformuojantis šių naujų sistemų potencialas siekiant skatinti gilesnį mokinių įsitraukimą ir jų elgesio dinamikos supratimą.
Programa
Pirmosios dienos programa:
Antrosios dienos programa:
Registracija
Registracija į pirmąją tarptautinės mokslinių tyrimų ir praktinės konferencijos dieną "Inovatyvūs sprendimai švietime: nuo žaidybinimo iki dirbtinio intelekto", organizuojamą 2023 m. lapkričio 22 d. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5, Vilnius).
Konferencijos kalba - anglų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Registracija vyksta iki lapkričio 21 d.
Renginio vieta
Pirmoji konferencijos diena (lapkričio 22 d.) vyks moderniame bibliotekos pastate Saulėtekio technologijų slėnyje – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. Adresas: Saulėtekio al. 5, 10222 Vilnius.
Plenarinė sesija vyks konferencijų salėje. Virtualus turas po Konferencijų salę čia.
Popietinė sesija vyks A103 (Konferencijų salė), A103.3, A103.4 ir C321 salėse.
Kontaktai
Jei turite klausimų, kreipkitės į šiuos komandos narius:
Dėl konferencijos programos: dr. Agnė Šimkienė (el. paštas: ).
Dėl organizacinių klausimų - Rosita Vasiliauskytė (el. paštas: ) ir Eglė Poteliūnė (el. paštas: )
