Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija

zenklas 2015 04 13

Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas

Nr. DOTSUT-31 (09.3.3-LMT-K-712-01-0006)/LSS-250000-54

Projekto laikotarpis: 2018 sausio mėn. - 2022 sausio mėn.

Projekto vadovas: prof. habil. dr. Zenonas Norkus

Projekto tikslas: sukurti ir empiriškai pritaikyti (pokomunistinės transformacijos Baltijos šalyse lyginamajai analizei) naują sociologinę teoriją, kurios objektas yra socialinės restauracijos modernėjančiose ir moderniose visuomenėse.

Numatomi pasiekti rezultatai: parengtas bei recenzuotas monografijos anglų kalba rankraštis, paskelbti arba priimti spaudai 7 straipsniai tarptautiniuose recenzuojamuose socialinių mokslų ir istorijos leidiniuose, 14 pranešimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo renginiuose, parengta ir paskelbta elektroninė tyrimo duomenų bazė, apimanti 200 duomenų rinkinių, kurie bus pristatyti projekto pabaigoje surengtuose seminaruose.

Projekto santrauka:

Lyginamieji moderniųjų revoliucijų tyrimai yra sena klestinti tarpdisciplininių socialinių tyrimų sritis. Tačiau nors didžiausios moderniųjų laikų revoliucijos (Anglijos, Prancūzijos, Rusijos) revoliucijos pasibaigė restauracijomis, sociologinės restauracijų teorijos nėra. Vykdant projektą siekiama tokią  sukurti ir empiriškai patikrinti jos vaisingumą, lyginant Baltijos šalių ekonominę ir socialinę raidą pokomunistiniu ir tarpukario laikotarpiais. Empiriniam pritaikymui Baltijos šalys geriausiai tinka kaip yra ryškiausi (idealiai tipiški) pokomunistinės restauracijos atvejai, nes čia ji apėmė ne tik laisvos rinkos ekonomikos (kapitalizmo) ir demokratijos, bet ir nepriklausomų valstybių atkūrimą, likviduojant importuotos revoliucijos padarinius. Pokomunistinės transformacijos kaip restauracijos samprata pagrindžia naują jos rezultatų vertinimo metodą: diachroniškai lyginant tarpukario, komunistiniu ir pokomunistiniu laikotarpiu pasiektos ekonominės ir pažangos mastą. Pritaikyti šį metodą trukdo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų kiekybinių duomenų stoka apie tarpukario laikotarpį. Sprendžiant šią problemą, ES struktūrinės paramos lėšomis jau sukurta internetinė istorinės statistikos duomenų bazė (IISDB), integruota į Lietuvos HSM duomenų archyvą (LiDA), papildoma naujais istorinės statistikos duomenimis, leidžiančiais palyginti Baltijos šalių tarpukario ir atkurtos nepriklausomybės laikų pažangą. LiDA IISDB praturtinimas naujais duomenimis, dokumentuotais anglų ir lietuvių kalbomis pagal tarptautinius standartus (DDI, DC, MARC21) ir laisvai prieinamais standartinėmis paieškos priemonėmis per OAI-PMH, užtikrina ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo kumuliatyvų tęstinumą, padeda visiems istorinės statistikos duomenų vartotojams Lietuvoje iki priešakinių ES šalių lygio sustiprinti savo gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.

Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos