Projekto laikotarpis: 2021 m. balandžio mėn. – 2024 m. kovo mėn.
Projekto vadovas: prof. dr. (HP) Victor C. de Munck
Projektą vykdo: dr. Jūratė Charenkova
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) lėšomis, sutarties Nr. S-MIP-21-47.
Projekto tikslas: ištirti, kaip kinta jaunuolių meilės santykių įsivaizdavimas ir kaip tai koreliuoja su antrojo demografinio perėjimo prognozėmis.
Projektu siekiama atsakyti į klausimą, ar monogamija, santuoka ir šeima nebėra žmogaus gyvenimo ciklo normatyviniai bruožai. Egzistuoja trys teorijos, leidžiančios skirtingai vertinti šį klausimą. Teorija 1: Lesthaege ir Van Kaa (1986) naudojo antrojo demografinio perėjimo terminą, siekdami paaiškinti vakarų tautų mažėjančius gimstamumo ir santuokų rodiklius. Teigiama, kad šį pokytį lėmė trys veiksniai: technologinė pažanga kontracepcijos srityje, išaugusi moterų socialinė ekonominė padėtis ir pasikeitusi Maslow poreikių hierarchija, pagal kurią, vakariečiai dabar labiau siekia savirealizacijos ar „individualizavimo“ nei patenkinti savo bazinius pragyvenimo poreikius. Teorija 2: Giddens (1992) teigė, kad romantinė meilė ir jos sąsajos su santuoka bei šeima keičiasi į „susiliejančią“ (angl. confluent) meilę, kuri paremta meile sau, ir kurios tikslas – malonumas. Ilouz (2012; 2019), Regenerus (2018) ir Slater (2016) buvo vieni iš daugelio, patvirtinusių Giddens perspektyvą savo tyrimais. Teorija 3: May (2010) nustatė, kad nors seksualinės normos skiriasi priklausomai nuo laiko ir vietos, intymios romantinės meilės bruožai išlieka tokie patys. Todėl nors poliamorinė ir susiliejanti meilės rūšys yra populiarios, jos nepakeis meilės, santuokos ir šeimos – esminių žmonių gyvenimo etapų. Šis tyrimas remdamasis kiekybiniais ir kokybiniais metodais sieks atskleisti iš tarpdisciplininės sociologijos ir antropologijos perspektyvos, kaip šios trys teorijos sąveikauja šiuolaikinės Lietuvos kontekste. Tyrimas indukciniu metodu „iš apačios į viršų“ leis atrasti, kokius santykių stilius pasirenka asmenys ir atskleisti jų motyvus apibūdinant skirtingus meilės santykių stilius, vertybes, ideologiją ir elgesio modelius, susijusius su šiomis skirtingomis santykių formomis. Pasitelkiant šiuos apibrėžimus bus naudojami „iš viršaus į apačią“ metodai detalizuojant kiekvienam iš šių santykių stilių svarbius aspektus, kurie palaiko sprendimus (ne)kurti šeimą ir (ne)turėti vaikų.
Numatomi rezultatai: atlikto tyrimo duomenys bus paviešinti 5 nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslinėse publikacijose ir konferencijose. Tyrimo duomenų pagrindu taip pat planuojama publikuoti monografiją ir mokslo populiarinimo straipsnių.
Project “Love relationships in contemporary Lithuania and their effect on marriage, fertility and family choices” (grant agreement No. S-MIP-21-47)
Project duration: 2021 m. April-2024 m. March
Project leader: prof. dr. (HP) Victor C. de Munck
Project team: dr. Jūratė Charenkova
Project is funded by Research Council of Lithuania (LMTLT) grant No. S-MIP-21-47.
Aim of the project: to reveal how youth’s perceptions of love relations changes and how it correlates with prognoses of second demographic transition.
The purpose of the project is to answer the question “are monogamy, marriage and family no longer normative features of the human life cycle?” This project investigates the interaction between three theories explaining this question in a way that has not yet been studied. Theory 1: Lesthaege and Van Kaa (1986) used the term second demographic transition to describe the shift by western nations to sub-replacement fertility rates and decreasing marriage rates. This shift was said to be caused by three factors: (1) technological advances in contraception; (2) increase in female socio-economic status, and (3) Maslow’s hierarchy of needs in which Westerners now seek self-actualization or “individualization” rather than meeting basic subsistence needs. Theory 2: Giddens (1992) presciently argued that romantic love and its affiliation with marriage and family was changing to “confluent love,” a purely agent-based love, where pleasure was the goal. Ilouz (2012; 2019), Regenerus (2018), and Slater (2016) are among the many that amplified and provided evidential support for Giddens’ perspective. Theory 3: May (2010) concluded that while sexual norms vary across time and place, the features of intimate romantic love remain a “constant”. Thus polyamory and the confluent love are fashionable, but will not replace love, marriage and family as portals through which humans pass. This study relies on quantitative and qualitative methods to illuminate an anthropological perspective on how the three theories interact. We will start with a “bottom up” inductive approach to discover what styles of love relations people choose and why they do so. The research will describe the different styles and the values, ideology and behavioral patterns associated with these different relational forms. From these descriptions we will use top down approaches to test hypothesis about each of these styles focusing in particular on aspects that facilitate or resist decision to marry or have children.
Planned results: results of the project will be published in 5 national and international level publications and conferences. It is also planned to publish a monograph and popular articles based on the research data.