Du nepriklausomybės dešimtmečiai: Kauno (1918-1940) ir Vilniaus (1990-2012) Lietuvos Respublikos lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu

Socialinis fondas GERAS    LMT New logo     Vilniaus universitetas

 

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis
pagal visuotinės dotacijos priemonę

2011 m. birželio mėn. – 2014 m. gegužės mėn.

    

Projekto vadovas prof. habil. dr. Zenonas Norkus
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Sociologijos katedra

Projekto tikslas: ištirti tarpukario ir pokomunistinės Lietuvos ekonominės, socialinės ir politinės raidos kelių panašumus ir skirtumus, sinchroninį dabartinės Lietuvos būklės palyginimą su kitomis pokomunistinėmis šalimis praplečiant ir papildant dabartinės raidos tarptautiniais diachroniniais palyginimais su tarpukario laikų raida. 

Tyrimo aktualumas ir idėja: Komunizmo žlugimas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reiškė valstybinės nepriklausomybės atkūrimą, tuo tarpu kai kitoms pokomunistinėms šalims (pvz., Lenkijai ar Vengrijai) jis buvo tik naujo etapo jų kaip nepriklausomybių valstybių istorijoje arba nepriklausomo modernaus valstybingumo apskritai pradžia (pvz., Vidurinės Azijos šalims). Nors „prikelta iš numirusių“ galėjo būti tik tarpukario valstybė, bet ne jos ekonomika, visuomenė ir kultūra, pokomunistinės transformacijos pradžioje Lietuvoje dominavo restauracinė jos galutinių tikslų samprata, vaizduojanti pirmosios nepriklausomybės laikus kaip Lietuvos istorijos aukso amžių. Besibaigiant pokomunistinės transformacijos dvidešimtmečiui, Lietuvos visuomenė iš socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjų tikisi nueito kelio patirties, problemų ir pasiekimų analizės. Teikiamame projekte siūloma jos įprastinį būdą, kai atkurtos nepriklausomos Lietuvos dabartinė būklė yra sinchroniškai lyginama su kitų Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalių būkle, praplėsti ir papildyti dinaminiu diachroniniu palyginimu, kuriame pokomunistinės Lietuvos raidos kelias lyginamas ne tik su jos pačios raidos trajektorija tarpukaryje, bet ir su kitų panašiausių atvejų – Baltijos šalių ir Vidurio Europos (Lenkijos ir Vengrijos) – raidos keliais pokomunistiniu ir tarpukario laikotarpiais, tokiu būdu siekiant išsiaiškinti tarpukario ir pokomunistinės Lietuvos raidos kelių panašumų ir skirtumų priežastis.

Siekiant projekto tikslo, bus sprendžiami šie uždaviniai:

  1. Renkami ir kaupiami duomenys apie Lietuvą ir kitas Baltijos ir Vidurio Europos šalis po 1918 m, ir analitiškai apžvelgiamos jų istorijos reprezentacijos, interpretacijos ir aiškinimai istorinėje ir socialinių mokslų literatūroje.
  2. Formuluojamos ir tikrinamos deskriptyvinės hipotezės apie ekonominės, socialinės, politinės kaitos tarpukario ir pokomunistinėje Lietuvoje panašumus ir skirtumus.
  3. Formuluojamos ir tikrinamos aiškinančios hipotezės apie ekonominės, socialinės, politinės kaitos tarpukario ir pokomunistinėje Lietuvoje panašumų ir skirtumų priežastis, juos lyginant su panašiausiais atvejais – tarpukario ir pokomunistine Estija, Latvija bei atrinktomis Vidurio Europos šalimis.
  4. Tyrimo rezultatai panaudojami kritiškam esamų „vidurinio rango“ apibendrinimų apie ikikomunistinę modernizaciją ir pokomunistinę transformaciją įvertinimui ir naujų apibendrinimų pagrindimui.

Tyrimą atlieka projekto vadovas. Planuojama paskelbti 6 straipsnius mokslinėje periodikoje, perskaityti 6 pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Galutinis tyrimo rezultatas – tyrimo rezultatus apibendrinanti mokslinė monografija, kurią numatoma išleisti 2014 m. vasarą.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos