Filosofijos fakultetas Filosofijos fakultetas
  • Apie FsF
    • Istorija
    • Struktūra
      • Taryba
      • Dekanatas
      • Bendrųjų reikalų skyrius
      • Komunikacijos skyrius
      • Mokslo ir projektų skyrius
      • Studijų skyrius
      • Komisijos, komitetai
      • Akademiniai padaliniai
  • Mokslas
    • Institutai
    • Atitikties mokslinių tyrimų etikai vertinimas
    • Rezultatai ir sklaida
      • Mokslo rezultatai
        • Mokslininkų rekomendacijos
        • Monografijos, studijos
        • Metodinės priemonės
        • Mokomieji ištekliai
        • Tyrimų duomenų bazės
      • Mokslo publikacijos
      • Mokslo žurnalai
      • Mokslo renginiai
    • Mokslinės veiklos apžvalga
    • MTEP temos
    • Projektai
      • Nacionaliniai projektai
        • Lietuvos mokslo tarybos projektai
        • ES Struktūrinių fondų projektai
        • Kiti nacionaliniai projektai
      • Tarptautiniai projektai
        • Horizonto programa
        • Erasmus+
        • Kiti tarptautiniai projektai
      • VU projektai
        • VU Mokslo skatinimo fondo projektai
        • FSF mokslo paramos fondas
          • SHARE: Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas
    • Mokslo skatinimo fondai
    • Mokslinių tyrimų infrastruktūra
    • Studijos ir akademinė karjera
      • Pedagoginės studijos ir mokslas
      • Disertacijos
      • Podoktorantūros stažuotės
    • SHARE: Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas
      • SHARE Lietuva
      • Projektas Aktyvaus senėjimo politika Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės
      • NordForsk projektas: Tvarus senėjančių Šiaurės ir Baltijos šalių gyventojų populiacijų profesinis gyvenimas
      • Mokslinės veiklos rezultatai
      • Žiniasklaida apie SHARE Lietuva
      • Naujienos
      • Renginiai
      • Kontaktai
      • D.U.K.
  • Stojantiesiems
    • Bakalauro studijos
    • Magistrantūros studijos
    • Pedagogikos profesinės studijos
    • Siūlomos studijos
    • Moksleivių akademijos ir mokyklos
    • Apsilankyk fakultete
    • Klausk
  • Studentams
    • Tvarkaraščiai
    • Studijos
      • Aktualu
      • Studentiško gyvenimo vadovas
      • Studijų kalendorius
      • Studijų kokybė
      • Individualiosios studijos
      • Studijų užsienyje galimybės
    • Pagalba studentams
      • VU Bendruomenės gerovės skyrius
        • Psichologinės paslaugos
        • Psichologinio vertinimo instrumentai
      • Studijos turintiems negalią
      • Karjeros paslaugos
      • Akademinis konsultavimas
      • Studijas reglamentuojantys dokumentai
      • Mentorystė Filosofijos fakultete
      • Alumni
      • Pasirengimas ekstremalioms situacijoms
    • Studentų organizacijos
    • Bakalauro studijos
      • Azijos studijos
      • Dalyko pedagogika
      • Filosofija
      • Kriminologija
      • Psichologija
      • Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą)
      • Socialinė politika
        • Socialinės politikos idėjų konkursas
      • Socialinis darbas
      • Sociologija
      • Tvarumas ir ateities visuomenės
      • Vaikystės pedagogika
    • Magistrantūros studijos
      • Edukacinė ir vaiko psichologija
      • Edukologija
      • Filosofija
      • Klinikinė psichologija
      • Organizacinė psichologija
      • Religijos studijos
      • Šiuolaikinės Azijos studijos
      • Socialinė politika
      • Socialinis darbas
      • Sociologija
      • Taikomoji ir teorinė kriminologija
      • Sveikatos psichologija
      • Teisės psichologija
    • Doktorantūros studijos
      • Doktorantams
        • Edukologija
        • Etnologija
        • Filosofija
        • Psichologija
        • Sociologija
      • Priėmimas
        • Edukologija
        • Etnologija
        • Filosofija
        • Psichologija
        • Sociologija
    • Pedagogų rengimas ir karjera
      • Dalyko pedagogika – gretutinės studijos
      • Mokyklos pedagogika, profesinės studijos - 1 metų
      • Mokyklos pedagogika, profesinės studijos - 2 metų
      • Modulio studijos pedagogams
        • Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos modulis
        • Pradinio ugdymo pedagogikos modulis
        • Gamtos mokslų dalyko moduliai
        • Informatikos mokomojo dalyko modulis
        • Užsienio kalbų modulių studijos mokytojams
        • Pilietiškumo ugdymas
      • Nacionalinės kvalifikacijų tobulinimo programos
        • Geografijos mokymas(is)
        • Dailės mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimas
        • Prancūzų kalbos mokytojų didaktinių kompetencijų stiprinimas
        • Chemijos mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų tobulinimas
        • Filosofijos ir etikos mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų tobulinimas
        • Biologijos mokymas(is) gyvybės mokslų raidos kontekste
        • Kalbų mokymo(si) optimizavimas pasitelkus generatyvinį dirbtinį intelektą (GDI)
        • Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas
        • Matematikos mokymas ir mokymasis
        • Gyvenimo įgūdžių ugdymas
      • Ugdymo mokslų studijos
        • Dalyko pedagogika – bakalauro studijos
        • Vaikystės pedagogika – bakalauro studijos
  • Darbuotojams
    • Dėstytojams ir akademinei veiklai
      • Dėstytojams
      • Dėstytojų iniciatyvų skatinimas
      • MVG programų rengimas
      • Virtuali mokymo aplinka
      • Publikacijų registravimas
    • Vidaus ištekliai ir sistemos
      • FSF intranetas
      • VU praktikų ir poilsio centrai
      • Pasirengimas ekstremalioms situacijoms
    • Intelektinė nuosavybė ir inovacijos
    • Erasmus+ personalui
    • VU Bendruomenės gerovės skyrius
  • Paslaugos
    • Mokymų paslaugos
      • Psichoterapijos mokymai
      • Pedagogų kompetencijų tobulinimo programos
      • Rytų kalbų mokykla
    • Medicinos psichologų stažuotės
    • Mokslinės paslaugos
      • Konsultacijos
      • Tyrimai
    • Moksliniai ištekliai
      • Techninė įranga
      • Testų biblioteka
  • Parama UA
  • EN
services
  1. Pradžia
  2. Naujienos
  3. Fakulteto įvykiai
  4. Studijos
  5. Magistrantūros studijos
  6. Studijų programos
  7. Sveikatos psichologija
Pradžia
Naujienos
Fakulteto įvykiai
Studijos
Magistrantūros studijos
Studijų programos
Sveikatos psichologija
Empty
  •  Spausdinti 

Sveikatos psichologija

  • Apie programą
  • Mokymosi ypatumai
  • Privalumai
  • Perspektyvos
  • Priėmimo informacija

Apie programą

Bursu kiemas sm 2016Studijų sritis: Socialiniai mokslai
Studijų kryptis: Psichologija
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Socialinių mokslų magistras

Sveikatos psichologijos magistrantūros tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius padėti įvairaus amžiaus žmonėms  puoselėti ir stiprinti savo sveikatą, įveikti su somatine liga (ypač lėtine) susijusias psichologines problemas, dirbant savarankiškai arba tarpdisciplininėje komandoje drauge su kitais sveikatos priežiūros specialistais, taip prisidedant prie individo bei visuomenės sveikatos stiprinimo bei sėkmingo gydymo ir sveikimo proceso.

Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje. Remiantis šiuolaikine sveikatos psichologijos bei sveikatos samprata stengiamasi, kad sveikatos psichologijos studijų programos absolventai įgytų visybišką (ekologinį) požiūrį į sveikatą, sveikatos stiprinimo ir prevencijos bei reabilitacijos programas ir galėtų organiškai įsijungti į šiuolaikinę sveikatos priežiūros sistemą.

Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė prof. Laima Bulotaitė.

Studijų programos aprašas ir planas skelbiami Vilniaus universiteto studijų programų kataloge.

Mokymosi ypatumai

Kairio paskaitaStudijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis:
120 kreditų
Studijų forma:
nuolatinė

Sveikatos psichologijos absolventai turi išmanyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir savo veiklos sritis joje, todėl jau nuo pirmo studijų semestro jiems suteikiama galimybė analizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą pagal studijuojamą dalyką Sveikatos priežiūros politika ir sistema. Pirmame semestre taip pat dėstomas ir mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius lavinantis dalykas Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas, sudarantis galimybes studentams pasirengti Mokslo tiriamajam darbui, Magistro darbo projektui bei Magistro baigiamajam darbui.

Jau pirmame semestre pradedami studijuoti ir dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai – Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija bei Asocialaus elgesio psichologija. Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų – dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais. Pasirenkamieji dalykai skirti įgyti specialių atitinkamos srities žinių, reikalingų sprendžiant aktualias problemas (pvz. priklausomybių) arba ugdant profesines kompetencijas (pvz., konsultavimo įgūdžius).

Studijų programos aprašas ir planas 

Privalumai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai turi šias papildomas galimybes:

Dalinės studijos ir praktika užsienyje

Dalinės studijos ir praktika užsienyje

Studentai turi galimybę laimėti Europos Sąjungos skiriamą stipendiją ir išvykti dalinėms studijoms ir/ar praktikai užsienyje.

Kiekvienoje studijų pakopoje mobilumo veiklose – dalinėse studijose arba praktikoje užsienyje studentai gali praleisti iki 12 mėn. Absolventai taip pat turi galimybę atlikti praktiką įmonėse tais atvejais, kai praeina atranką paskutiniaisiais studijų metais, o išvyksta praktikai per pirmuosius metus po studijų baigimo.

Fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais Europos universitetais – populiariausi jų: Umea, Ciūricho, Liuveno, Saragosos, Barselonos, Tartu, Rostoko, Čarlso ir kt.

Taip pat populiarėja dvišalių sutarčių pagrindu vykstantys mainai, kurie suteikia galimybę studijuoti Amerikoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Tailande, Taivane ir kt.

Norite sužinoti daugiau? Informacijos ieškokite fakulteto tinklalapio skyrelyje TARPTAUTINIAI RYŠIAI.

Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros

Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros

Studentai gali naudotis Universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūra:

VU Filosofijos fakulteto mokslinių tyrimų įranga;

Bibliotekomis;

Integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais;

Laboratorijomis ir jose turima įranga;

Mokslinių duomenų bazėmis;

Kompiuterių klasėmis ir kt.

Dalyvauti Psichologijos studentų asociacijos Vilniaus universitete veikloje

Dalyvauti Psichologijos studentų asociacijos Vilniaus universitete veikloje

Lietuvos psichologijos studentų asociacija Vilniaus universitete (LIPSA VU) – motyvuotų Vilniaus universiteto psichologijos studentų organizacija, kuri yra Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) filialas. Ji ne tik yra grandis, jungianti su kitais psichologijos studentais, bet kartu ir šansas plačiau susipažinti su psichologijos mokslu.

Inicijuodami gyvesnį Lietuvos psichologijos studentų bendravimą bei studentų bendradarbiavimą su psichologijos specialistais praktikais ir universitetų dėstytojais, LiPSA VU nariai stengiasi praplėsti būsimų psichologų žinias, įgyjamas paskaitų metu. Glaudžiai bendraudami tarpusavyje nariai dalijasi profesine patirtimi, įvairiapusiškai ruošiasi dirbti pagal specialybę.  LiPSA bendradarbiauja su kitomis panašių interesų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, atstovauja Lietuvos psichologijos specialybės studentams tarptautinėse organizacijose bei stengiasi plėsti visuomenės žinias apie psichologiją ir psichologus.

Dalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete veikloje

Dalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete veikloje

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Filosofijos fakultete (VU SA Filosofijos fakultete) yra vienas iš VU Studentų atstovybės padalinių, kuris veikia tam, kad:

•  Atstovautų Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto studentus Universiteto valdymo organuose;
•  Išklausytų studentų problemas ir padėtų rasti sprendimo būdus;
•  Tobulintų studijų procesą;
•  Konsultuotų ir atsakytų į visus rūpimus socialinius ir akademinius klausimus;
•  Organizuotų renginius, apjungiančius visus VU Filosofijos fakulteto bendruomenės narius;
•  Informuotų tam, kad visos naujienos studentus pasiektų laiku.

Užsiimti menine saviugda

Užsiimti menine saviugda

Norėdamas užsiimti menine saviugda, junkis prie Vilniaus universiteto meninių kolektyvų:

•  Teatro trupė „Minimum“

•  Kinetinė teatro trupė

•  Pučiamųjų orkestras „Oktava“

•  Kamerinis orkestras

•  Liaudies muzikos ansamblis „Jaunimėlis“

•  Folkloro ansamblis „Ratilio“

•  Dainų ir šokių ansamblis

•  Merginų choras „Virgo“

•  Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“

•  Mišrus choras „Pro musica“

Užsiimti fiziniu lavinimusi

Užsiimti fiziniu lavinimusi

Norėdamas užsiimti fiziniu lavinimusi, dalyvauk šiose Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro veiklose:

•  Bendrieji kūno kultūros užsiėmimai

•  Įvairių sporto šakų treniruotės

•  Savarankiškos pratybos

•  Tarpfakultetinės Rektoriaus taurės varžybos

•  Dalyvavimas VU rinktinės čempionatuose

Dalyvauti VU Žygeivių klubo veiklose

Dalyvauti VU Žygeivių klubo veiklose

Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) yra nepelno organizacija, burianti aktyvų poilsį ir keliones mėgstančius VU studentus. Kiekvieną savaitgalį klubas organizuoja žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, slidėmis (priklausomai nuo sezono). Keliaujama po gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Žiemą dažniausiai nakvojama kaimo sodybose, vasarą – palapinėse. Žygeiviai ne tik ištvermingi keliautojai, bet ir geri dainininkai, smarkūs šokėjai, draugiški ir smagūs žmonės, tad dažniausiai po žygio prie laužo vakaronė ir linksmybės tęsiasi iki paryčių. Klubo nariai kartu švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Užgavėnes, Rasas ir kitas šventes.

Dalyvauti VU Kendo klubo veiklose

Dalyvauti VU Kendo klubo veiklose

Vilniaus Universiteto kendo klubas įkurtas 2008 m. keleto VU studentų, siekiančių populiarinti kendo  – japonų kardo meno – discipliną, kuria susižavėjo bei iki tol aktyviai praktikavo kelerius metus. Tarptautiniuose seminaruose bei varžybose sutinkant kitų universitetų klubų atstovus kilo idėja skatinti ir Lietuvos studentų įsitraukimą į neretam iš jų nepažįstamą, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek keistą, japoniško kovos meno pasaulį.

Kendo – japonų kardo menas – už tekančios saulės šalies ribų žinomas kaip japoniškas fechtavimas.

Poilsiauti prie jūros

Poilsiauti prie jūros

Vilniaus universiteto studentai turi galimybę poilsiauti prie Baltijos jūros:

  • VU poilsio namuose Pervalkoje (Neringa);
  • Palangoje įsikūrusiuose Vilniaus Universiteto „Romuvos“ konferencijų, seminarų ir poilsio namuose.

Perspektyvos

SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GEBA:

  • padėti žmonėms gerinti, palaikyti, atstatyti, stiprinti sveikatą, pasinaudodamas šiuolaikinėmis psichologijos bei sveikatos psichologijos teorijomis bei modeliais, įrodymais grįstomis prevencijos, psichologinės intervencijos bei reabilitacijos priemonėmis;
  • įgyjęs visybišką (ekologinį) požiūrį į sveikatą, sveikatos stiprinimo ir prevencijos bei reabilitacijos programas, kvalifikuotai įsijungti į šiuolaikinę sveikatos priežiūros sistemą;
  • padėti asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų;
  • kurti ir įgyvendinti visuomenės sveikatinimo strategijas ir taip prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos.

SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:

  • tęsti studijas psichologijos doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
  • užsiimti privačia psichologo praktika, dirbti visose valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose: poliklinikose, ligoninėse, reabilitacijos centruose, slaugos įstaigose, sveikatos mokymo centruose bei biuruose ir pan., kuriose klientai/pacientai konsultuojami sveikatos stiprinimo bei sutrikimų prevencijos klausimais, vykdomi klientų/pacientų mokymai bei ugdomi gebėjimai, padedantys išsaugoti bei stiprinti sveikatą bei gerovę. Taip pat dirbti ugdymo institucijose, akademinėse bei nevyriausybinėse organizacijose, įvairiose įstaigose bei organizacijose, vykdančiose sveikatos stiprinimo programas bei siekti karjeros srityse, kur naudotinos psichologijos žinios bei specialieji gebėjimai.

Sveikatos psichologų klientų/pacientų ratas yra itin įvairus. Sveikatos psichologų teikiamos paslaugos integruojamos gydymo, reabilitacijos, rekreacijos, globos, ugdymo, socialinio darbo, prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose. Sveikatos psichologai dirba su asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų, atsirandančių įveikiant ligą. Tokiu būdu jų klientais/pacientais dažniausiai tampa asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nusiskundimų fizine sveikata ar jos sutrikimų turi ir psichikos ligomis sergantys asmenys. Todėl klientų/pacientų, kuriems reikalingos specializuotos sveikatos psichologų paslaugos, ratas yra labai platus. Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Klientai/pacientai – nuo vaikų iki senyvo amžiaus asmenų, su kuriais dirbama individualiai, su grupėse ar bendruomenėje.

Į Sveikatos psichologų veiklos lauką įeina ir  visuomenės sveikatinimo strategijų kūrimas bei įgyvendinimas, prisidedant prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos iniciatyvų. Tokiu būdu sveikatos psichologai tampa pilnateisiais Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančių Visuomenės sveikatos biurų, Sveikatos stiprinimo centrų bei kitų valstybinių bei privačių įstaigų, teikiančių sveikatinimo paslaugas, darbuotojais.

Priėmimo informacija

Į Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.

Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.

Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.
Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.

Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite aktualią informaciją.

Naujienos

  • Fakulteto įvykiai
  • VU Naujienos

Filosofijos fakultetas

  • Universiteto g. 9, LT-01131 Vilnius

  • Telefonas: +370 5 266 7600

  • El. paštas:

Informacija

  • Studijų klausimais: +370 5 266 7606

  • El. paštas: 

  • Žiniasklaidai: +370 5 268 7187

  • El. paštas: 

Nuorodos

  • Biblioteka

  • Alumni

  • Fondas

  • Intranetas

  • VU privatumo politika

Socialiniai tinklai

  • Facebook

  • Instagram

  • Linkedin

  • Youtube

%MCEPASTEBIN%