Kaip siejasi ateitis ir tvarumas? Turbūt pirmiausiai pagalvotume apie gamtosaugą, klimato pokyčius ir pan. O kaip tai veikia žmogų ir visuomenes? Pasak socialinių mokslų daktarės, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojos Ievos Adomaitytės-Subačienės, dažnai pamirštame socialinį tvarumo veidą: žmonės ir bendruomenės taip pat yra „ištekliai“, kurių išsaugojimu verta rūpintis. Tad reikalingi sprendimai, įgalinantys skirtingas visuomenės grupes dalyvauti tame, kas apibendrintai vadinama socialine gerove.
Ruošti tuos, kurie plačiau žvelgdami į tvarumą gebėtų siūlyti reikalingus sprendimus, yra anglų kalba dėstomos bakalauro studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ („Sustainability and Future Societies“) VU Filosofijos fakultete tikslas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su programos vadove dr. I. Adomaityte-Subačiene.
Visą interviu anglų kalba kviečiame žiūrėti VU Filosofijos fakulteto YouTube kanale.
Kalbina Beata Baublinskienė
Tvarumas daugeliui pirmiausiai siejasi su gamtosauga. Kaip jį suprasti socialiniame gyvenime?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Tvarumas yra sudėtinis reiškinys, stovintis, sakyčiau, ant trijų atramų. Akivaizdžiausias yra gamtosauginis aspektas, bet dažnai pamirštama apie socialinę tvarumo reikšmę, susijusią su žmogaus teisėmis, bendruomenių įtraukimu, lyčių lygybe ir panašiais klausimais. Taip pat svarbus yra skaidrumas – kaip organizacijos, ar tai būtų verslo, nevyriausybinės ar valstybinės viešųjų paslaugų įmonės, yra valdomos ir kokie čia galėtų būti geriausi būdai.
Kurdami šią studijų programą, rėmėmės Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke, kurioje tvarumas apibrėžiamas kaip gyvenimo ir veikimo būdas, siekiant saugoti esamus išteklius ateities kartoms. Kalbame ne tik apie gamtos, bet ir socialinius bei vadinamuosius žmogiškuosius išteklius. Socialinis tvarumas reiškia pagarbą žmogaus teisėms ir įvairių, ypač pažeidžiamų, žmonių integravimą į tai, ką apibendrintai vadiname socialine gerove. Kad produktai, paslaugos ir kitos gėrybės būtų prieinamos įvairioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, žmonėms su psichosocialiniais ar mokymosi sutrikimais. Žvelgiant plačiau, vis dar problemiškas yra lyčių lygybės klausimas: antai, mūsų studentai iš kitų pasaulio regionų kalba apie tai, kad jų visuomenėse jis yra aktualus ir spręstinas.
Mūsų studijose kalbame apie tvarius miestus: ne tik apie aplinką ir aplinkosaugines problemas – infrastruktūrą ir pan., bet ir apie tai, kaip miestai yra arba turėtų būti organizuoti, kad įtrauktų į socialinį gyvenimą įvairias žmonių grupes ir sukurtų jiems galimybes dalyvauti bendruomeninėse veiklose.
Visi šie klausimai aktualūs ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Gyvename globaliame pasaulyje ir matome, kaip globalūs iššūkiai veikia mūsų ekonomiką, socialinį gyvenimą ir gerovę. Tokios problemos, kaip žmonių gerovė, emocinė gerovė, didėjantis nerimas visuomenėje ir pan., svarbios visur. Klimato kaita veikia ir socialinę nelygybę, veikia verslus ir organizacijas. Labai įdomu su studentais kalbėtis apie skirtingas šalis ir aptarti regioninius skirtumus, kaip tam tikros tendencijos veikia Globaliuose Pietuose, Europoje, Azijoje. Kviečiame ekspertus iš įvairių šalių, kad supažindintų su jau taikomais inovatyviais sprendimais iššūkiams spręsti.
Programos pavadinime akcentuojate ne tik tvarumą, bet ir „ateities visuomenes“. Kas čia turima minty? Kas tos ateities visuomenės? Į ką orientuojami studentai?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Geras klausimas, kuris neturi vienareikšmio atsakymo. Pavyzdžiui, galime stebėti demografines tendencijas, bet tiksliai numatyti, kaip jos vystysis ateityje, neįmanoma. Mūsų tikslas – išmokyti studentus įgūdžių, kurie padėtų suprasti realų pasaulį ir, remiantis šiuo supratimu, kurti inovacijas. Skatiname lavinti vad. dizainu grįstą mąstymą ir mokytis kitų metodų, įgalinančių inicijuoti pokyčius – apibendrintai kalbant, tapti ateities pasaulio kūrėjais.
Viena vertus, analizuojame reikšmingas dabarties tendencijas – ką jos reiškia šiuo metu ir ką gali reikšti ateityje. Pavyzdžiui, gimstamumo krizė Lietuvoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Kita vertus, siekiame išmokyti teikti įrodymais grįstas rekomendacijas suinteresuotoms šalims, sprendimų priėmėjams – kalbu tiek apie socialinės politikos ir socialinės ekonomikos sritis, tiek apie verslo kompanijas.
Kaip konkrečiai mokoma būti ateities kūrėjais?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Kadangi „Tvarumas ir ateities visuomenės“ yra sociologijos bakalauro programa, joje yra daug sociologijos dalykų: tyrimų metodai, įvadas į sociologiją, demografija. Visgi diskusijos su socialiniais partneriais paskatino plėsti žvilgsnį, todėl turime kursą apie Europos Sąjungos socialinę politiką, socialines paslaugas ir žmonių gerovę, aprėpiant ir vadinamosios sidabrinės ekonomikos (populiariai kalbant, senstančios visuomenės) problemas. Siūlome kursus apie socialines inovacijas ir antreprenerystę, rengiame projektų valdymo dirbtuves, kalbame apie tvarius miestus ir bendruomenių įtraukimą. Studentai mokosi tyrimų metodologijų – kaip rinkti patikimus duomenis ir formuluoti įrodymais grįstus sprendimus. Skiriame dėmesio technologijoms ir DI įrankiams – mokome įvertinti, kaip šiuolaikinės technologijos veikia visuomenės gerovę. Vienas iš kursų skirtas nusikaltimams skaitmeninėje erdvei, įskaitant socialinę mediją.
Esame kiek kitokie, nei tradicinė akademinė programa – nemažą „Tvarumo ir ateities visuomenių“ studijų dalį sudaro interaktyvios praktinės dirbtuvės, kurias organizuojame su socialiniais partneriais tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Su kokiais socialiniais partneriais bendradarbiaujate?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Bendradarbiaujame su verslo kompanija „The Critical“, įgyvendinančia tarptautinius projektus ir, kas mus svarbu, daug dėmesio skiriančia socialiniam tvarumui. Kai šiais metais rengėme hakatoną su „The Critical“ tvarumo ekspertu Žemartu Budriu, nuotoliu ir gyvai prie mūsų jungėsi kolegos iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių, taip pat studentai iš užsienio universitetų. Jie vertino mūsų studentų pristatymus ir suteikė jiems grįžtamąjį ryšį.
Bendradarbiaujame su Nacionaliniu socialinės integracijos institutu – didžiausia Lietuvos nevyriausybine organizacija, kurioje dirba per 500 darbuotojų. Šis institutas mūsų studentams organizavo socialinio poveikio matavimo dirbtuves.
Lietuvos projektų vadybos asociacija rengė tvarios projektų vadybos dirbtuves – tai dar gana nauja sritis, tačiau pritaikoma įvairiuose paslaugų sektoriuose. Su Dirbtinio intelekto asociacija organizavome dirbtuves apie technologijas ir inžineriją žmonių gerovei, aptardami etinius aspektus naudojant DI. Socialinių inovacijų klasteris mokė dirbti su skirtingomis bendruomenėmis.
Orientuojatės į užsienio studentus. Ar Lietuvos jaunimui ši anglų kalba dėstoma programa taip pat prieinama?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Žinoma, mielai kviečiame Lietuvos studentus! Pirmaisiais metais turėjome šešis lietuvius ir tikimės šiais metais sulaukti jų dar daugiau. Manyčiau, jiems ši programa padeda dar bestudijuojant įgyti tarptautinės patirties, kuri reikalinga ir Lietuvoje: vis daugiau tarptautinių įmonių ir verslų veikia Vilniuje, Kaune, kituose didžiuosiuose miestuose ir ne tik. Tarptautinio bendradarbiavimo ir kitų kultūrų supratimo patirties studentai įgauna bendraudami tarpusavyje mišrioje grupėje, ypač kūrybinių dirbtuvių metu, pasisemia iš užsienio dėstytojų bei vykdami pastudijuoti į kitų šalių universitetus ar praktikai į įmones. Filosofijos fakultetas turi sukaupęs daug tarptautinio mobilumo patirties su „Erasmus“ programa, Vilniaus universitetas yra tarptautinio universitetų tinklo „Arqus“ narys, be to, mūsų studentai gali rinktis ne tik Europos Sąjungos šalis, bendradarbiaujame su Turkija ir Ukraina.
Kas yra tie, kurie moko studentus kurti ateities visuomenes?
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Labai džiaugiuosi mūsų dėstytojais – savo sričių ekspertais. Socialinio darbo profesorė dr. Eglė Šumskienė yra tarptautiniu mastu pripažinta žmogaus teisių žinovė, pasisėmusi praktinės ir tarptautinės patirties iš tokių šalių, kaip Naujoji Zelandija, Australija, JAV ir kt. Filosofijos profesorius dr. Mintautas Gutauskas dėsto Antropoceno kursą, susiedamas filosofinę perspektyvą į antropocentrizmą su tvarumo suvokimu. Demografiją dėsto Lietuvoje gerai žinomas šios srities žinovas, docentas dr. Daumantas Stumbrys. Kriminologijos docentė dr. Maria Šupa skaito kursą apie skaitmeninius nusikaltimus.
Naują žvilgsnį, kaip tvarumas galėtų būti įtrauktas į socialinės politikos sprendimų priėmimą, siūlo neseniai disertaciją šia tema apsigynusi dr. Julijona Kaklauskaitė. Viena iš mūsų dėstytojų mentorių yra tvarumo temų ekspertė, filosofė dr. Renata Bikauskaitė, turinti ir praktinės patirties teikiant pagalbą migrantams Lietuvoje. Tvaraus projektų valdymo moko Raminta Šuminskienė iš Lietuvos projektų vadybos asociacijos.
Turime dėstytojų iš Nyderlandų, Jordanijos, JK ir kitų šalių. Kai kurie iš jų patys yra migrantai Lietuvoje, tad greta profesinių žinių, jie gali padėti tarptautiniams studentams tiesiog susigaudyti naujoje šalyje.
Filosofijos fakultetas turi ilgą tradiciją kiek kitokio – atviresnio, šiltesnio – bendravimo tarp dėstytojų, studentų ir administracijos, nei galbūt yra įprasta kitur. Atvykę užsienio studentai išsyk pastebi laisvesnę atmosferą – gana neformalų bendradarbiavimo būdą. Mes išties esame atviri išgirsti kiekvieną – tai nėra tik gražūs žodžiai, tai realybė.
VU Filosofijos fakultetas
2026 07 16