FSF įvykiai

Jau beveik mėnesį gyvename karantino sąlygomis pagal mums visiškai naują ir neįprastą taisyklių rinkinį, kurio nesilaikant galime būti nubausti – užsikrėsti patys, užkrėsti kitus, patirti neformalų visuomenės ar formalų policijos sudrausminimą. Esame skatinami save disciplinuoti bei stebėti, ar kiti taip pat laikosi disciplinos. Esame kaip reta atskirti ir tuo pačiu – visi kartu, apimti nematomo, bet savo padariniais didelio viruso. Pandemija liečia daugiau ar mažiau kiekvieną tiek visuomenės, tiek kiekvieno individo gyvenimo sritį. Šiandien kviečiame skaityti interviu apie socialinius pandemijos aspektus su sociologu, Vilniaus Universiteto profesoriumi Zenonu Norkumi.

Nauja VU Filosofijos fakulteto mokslininkių psichologių Ievos Urbanavičiūtės ir Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės monografija „Nesaugumas dėl darbo: kaip išlaikyti darbuotojų gerovę besikeičiančiame darbo pasaulyje?“ nagrinėja subjektyvios darbuotojų reakcijos į numanomus nepageidaujamus darbo sąlygų pokyčius ar darbo vietos netektį – psichologiniai ypatumus.

Koronaviruso akivaizdoje pabėgėliai gali likti be pagalbos. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos teigia, kad be jų pagalbos pažeidžiamos visuomenės grupės atsiduria dar didesniame pavojuje.

Šiandien, 2020 m. balandžio 8 d., Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai buvo pateikta nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų pozicija bei siūlymai dėl COVID-19 socialinio poveikio. Šiuos siūlymus bendradarbiaudamos devynios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai: prie darbo prisidėjo Socialinės politikos katedros doc. Jekaterina Navickė, prof. Romas Lazutka, prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Daiva Skučienė, Socialinio darbo ir gerovės katedros dr. Ieva Adomitytė-Subačienė, prof. Laimutė Žalimienė, doc. Eglė Šumskienei ir daugelis kitų šių katedrų mokslininkų.

Penktadienį, 2020 m. balandžio 3 d. vyko antrasis projekto „Būsimų mokytojų rengimas: Informatinis mąstymas ir STEM“ (Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM, Erasmus+ 2019-1-LT01-KA203-060767) partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo 19 universitetų ir institutų atstovai iš dešimties šalių. Šį virtualų susitikimą teko organizuoti vietoj planuoto susitikimo Vokietijos Paderborno universitete, kuris negalėjo būti surengtas dėl paskelbtos COVID 19 pandemijos.

Socialinis darbas, kaip profesijos ir studijų pasirinkimas neretai suvokiamas gana siaurai. Tačiau, pasak VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir sociologijos instituto mokslininkės dr. Ievos Adomaitytės-Subačienės, iš tiesų tai yra platų spektrą apimanti sritis. Tad jauni žmonės pasirinkę šį kelią įgyja pačių įvairiausių įgūdžių bei vėliau šiuo įgūdžius išnaudoja plačiame profesiniame lauke: nuo socialinio verslo iki technologijų integravimo. Apie socialinio darbo studijų teikiamas perspektyvas ir kalba I. Adomaitytė-Subačienė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atlieka tyrimą „Atsakingo mokslo barometras 2020“. Šiuo tyrimu siekiama apžvelgti dabartinę mokslinių tyrimų atlikimo ir jų rezultatų skelbimo praktiką Lietuvos universitetuose, kolegijose ir mokslo institutuose akademinės etikos požiūriu. Tyrimo rezultatai papildys kas dvejus metus vykdomo Lietuvos studentų sąjungos tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas“ rezultatus.

Domantė Platūkytė, LRT.lt

Lietuvoje įvedus karantiną dalis žmonių skuba savanoriauti, tačiau kiti ieško kaltininkų – pyksta ant iš užsienio grįžtančių lietuvių, kaltina tuos, kurie užsikrėtė koronavirusu. Pasak psichologų, žmonėms sunku susitaikyti su neapibrėžta grėsme, todėl paprasčiausias būdas su tuo kovoti – surasti kaltininką. Psichologai svarsto, kad iš dalies tokias reakcijas gali lemti ir tautos praeitis, sovietmetis.