Psichologė R. Jusienė: savanoriška veikla turėtų rūpėti ne tik per šv. Kalėdas
Šv. Kalėdų laikotarpis ypatingas ne tik dovanų karštine, akcijomis ir pirkėjų vilionėmis, bet ir geranoriškomis iniciatyvomis („Maltiečių sriuba“, „Maisto bankas“, bėgimo varžybos su kalėdiniais šūkiais, senjorams kavos ar arbatos puodelis sostinės kavinėse, senelių namų ir vaikų namų lankymas). Kodėl per Kalėdas suaktyvėja geranoriškos akcijos ir ypač noras jas viešinti, kaip tokios iniciatyvos veikia visuomenę, ar tikime jų prasmingumu ir nauda, klausiame Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorės, Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vedėjos Romos Jusienės.
Tradiciškai Kalėdų laikotarpį išnaudoja norintieji pritraukti kuo daugiau aukojančiųjų, savanoriaujančiųjų, nes šių švenčių laikotarpis yra metas, kada visi galvojame apie dovanas ir dovanojimą. Kalėdų šventės asociacijos su dovanomis, šeima, susibūrimu, šiluma ir žmonių artumu daugeliui tiesiog įaugusios į kraują iš vaikystės. Padidėja mūsų jautrumas, norime būti geresni. Tai puikiai išnaudoja reklamos specialistai, žiniasklaida, žinoma, ir labdaringos organizacijos, skatindamos mus daugiau aukoti, aktyviau įsitraukti į įvairias iniciatyvas. Taigi duoti ar aukoti Kalėdų laikotarpiu yra labai įprasta, bendražmogiška. Gaila, kad neretai tuo pasinaudojama ir komerciniais sumetimais. Apmaudu ir dėl to, kad paprastai aukojimas ir davimas dažniausiai yra labai trumpalaikis, su šventėmis ir pasibaigiantis, be to, lengviausiai „atsiperkame“ materialiomis dovanomis.
Skaityti daugiau
Pristatome InGRID (angl. Inclusive Growth Research Infrastructure Diffusion) kvietimus:
Jūsų dėmesiui pristatome Mildos Kniežaitės Lietuvos žiniose publikuotą
Jau praėjo mėnuo nuo Paryžių sukrėtusių teroro išpuolių. Nerimas dėl teroro grėsmės skatina ieškoti priežasčių, paaiškinimų, baimės ir priešiškumo įveikos receptų. Kartu labai svarbu ir nesupriešinti skirtingų tikėjimų, kultūrų atstovų, ypač rengiantis priimti pabėgėlius. Kaip išmokti blaiviai vertinti situaciją, nepulti į paniką, tiesiog gyventi toliau ir mokytis įveikti krizes? Apie tai teiraujamės Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros darbuotojų lektorės dr. Vitos Mikuličiūtės ir docento Antano Kairio.
Vilniaus „Santaros“ gimnazijai reikalingas Socialinis pedagogas.
Ieškant mokslinės informacijos dažnai susiduriama su autoriaus identifikavimo problema. Įvairios duomenų bazės bei sistemos tą patį autorių pateikia skirtingai. Paiešką apsunkina mokslinės veiklos eigoje pasikeitusi to paties autoriaus pavardė ar inicialai. Šioms problemoms spręsti siūlomi ORCID identifikatoriai.
2015 m. gruodžio 9 d. (trečiadienį) kviečiame į metodologinį seminarą „Nusikaltimų dinamikos erdviniai tyrimai: metodologiniai klausimai, techniniai sprendiniai ir interpretacijos“, kuris vyks 11.00 – 12.30 val. VU Filosofijos fakulteto 107 aud. (Universiteto g. 9/1).
Gruodžio 8 d. planuojamas įspėjamasis mokytojų streikas. Ar tokios priemonės veiksmingos – parodys laikas, tačiau tokias ir panašias mokytojų kovos priemones galima vertinti įvairiai. Savo nuomonę pateikia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, Švietimo politikos centro vadovas prof. Rimantas Želvys.
Vyksta papildomas socialinių stipendijų prašymų priėmimas. Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2015 m. rudens semestrą papildomo prašymų priėmimo metu, nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. (įskaitytinai) privalo per Valstybinio studijų fondo