Gegužės 19 d. 12 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra organizuoja seminarą „Ką psichologui reikia žinoti apie menopauzę ir smegenis?“. Paskaitą skaitys dr. Laura Stankevičiūtė (Geteborgo universitetas, Švedija). Renginį organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra.
Filosofijos fakulteto gretutinių studijų programos „Dalyko pedagogika“ baigiamųjų darbų gynimas 2026 m. gegužės 8 d. 10.00 val. Gynimų procesą organizuojame gyvai. Gynimuose gyvai dalyvaus komisijos nariai ir besiginantys studentai. Maloniai kviečiame visus norinčius stebėti gynimus jungtis nuotoliniu būdu.
Apačioje rasite gynimų datas ir darbų temas.
Turiningų diskusijų!
Skaityti daugiau
Gegužės 13 d. 17 val. 209 auditorijoje viešą paskaitą anglų kalba Showing in Music: Wittgenstein on Aesthetic Appreciation and Beauty skaitys Åbo Akademi universiteto (Suomija) kviestinis profesorius Martinas Gustafssonas.
Nuolatinis skubėjimas, augantys lūkesčiai ir atsakomybės bei nenutrūkstantis informacijos srautas tapo daugelio dirbančiųjų kasdienybe. Stresas darbe jau seniai neapsiriboja asmenine patirtimi – vis dažniau jis laikomas plačiai paplitusia problema, galinčia sukelti perdegimą ir neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą.
Pastaruoju metu visuomenėje nemažai kalbama apie dėl socialinių tinklų patiriamą „brain rot“ – nuovargį, atsirandantį nuolat vartojant greitą, paviršutinišką ir menkavertį interneto turinį. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto sociologė dr. Milda Pivoriūtė sako, kad šis reiškinys skatina nuotaikų kaitą ir nekantrumą gyventi. Vis dėlto ji priduria, kad „brain rot“ turi ir teigiamų bruožų – tam tikrose situacijose gali padėti kurti ryšį, išreikšti maištą. Apie tai dr. Milda Povoriūtė kalbėjo balandžio 23 d. vykusioje VU „Superpaskaitoje“.
Maloniai kviečiame Jus dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „AI and Technologies of Monitoring and Control in Criminal Justice“, kuri vyks 2026 m. gegužės 7 d. (DI ir stebėjimo bei kontrolės technologijos baudžiamojoje justicijoje) nuotoliniu būdu („Microsoft Teams“ platformoje).
Visus besidominčius Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykdomomis psichologijos magistrantūros studijomis kviečiame į studijų programų pristatymo informacinius renginius.
Susitikimuose dalyvaus programos vadovės/-ai, dėstytojai ir studentai.
Susitikimo metu jūs galėsite užduoti rūpimus klausimus, pasikalbėti apie programą, studijas, praktiką ir daug kitų dalykų.
Registracijos nėra, tiesiog prisijunkite prie jus dominančios psichologijos magistrantūros informacinio renginio.
Skaityti daugiau
Balandžio 13–17 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute viešėjo dr. Selçuk Turan iš Zonguldak Bülent Ecevit universiteto (Turkija). Tyrėjas
specializuojasi švietimo vadybos srityje ir atvyko trumpalaikiam moksliniam vizitui pagal COST programos veiklą CA23112 – Critical Perspectives on Career and Career Guidance (COCAG). Dr. Turan susitiko su instituto mokslininkais bei vykdė mokslinio bendradarbiavimo projektą, skirtą geriau suprasti, kaip skaitmenizacija ir technologijos keičia švietimo darbuotojų darbą bei veikia jų savijautą, motyvaciją ir profesinę karjerą. Vizito metu buvo plėtojamas tyrimo modelis ir aptartos tolesnio tarpkultūrinio bendradarbiavimo gairės. Vizitui vadovavo doc. dr. Ieva Urbanavičiūtė.
Daugiau informacijos apie COST veiklą: https://cocag.co.uk
VU FsF Psichologijos instituto informacija
2026 04 24
Dr. Justina Garbauskaitė–Jakimovska,
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė
Apie artėjančią mokslo metų ciklo pabaigą vėl praneša atgijusios diskusijos apie brandos egzaminus. Atsikartoja kritika netobulam egzaminų organizavimui, vertinimui, užduotims, naratyvas apie „mokymąsi egzaminui“, kuris švietimo bendruomenėje gyvuoja visus mokslo metus, tačiau į viešumą kyla pavasariais. Šiemet į diskusiją įsitraukus LR Prezidentūrai ir tarus „Liaukimės tai darę“ buvo galima pagalvoti, kad skatinama liautis pagal politinį ciklą kas 2–4 metus keisti baigiamųjų egzaminų tvarką ir tuo silpninti ir taip sueižėjusį pasitikėjimą švietimo sistema. Visgi Prezidentūros įsitraukimas į diskusiją atneša papildomą scenarijų, kurio įgyvendinimas reikštų ne egzaminų sistemos, o visos švietimo sistemos reformą.
Skaityti daugiau
