FSF įvykiai

Ieškant mokslinės informacijos dažnai susiduriama su autoriaus identifikavimo problema. Įvairios duomenų bazės bei sistemos tą patį autorių pateikia skirtingai. Paiešką apsunkina mokslinės veiklos eigoje pasikeitusi to paties autoriaus pavardė ar inicialai. Šioms problemoms spręsti siūlomi ORCID identifikatoriai.

Kas yra ORCID?
ORCID (angl. Open Researcher Contributor Identification Initiative) – atvira, nepelno siekianti ir į visuomenę orientuota iniciatyva, kurios tikslas sukurti mokslininkų unikalių identifikacijos numerių registrą bei skaidriu būdu susieti šiuos identifikatorius su jų kuriama moksline produkcija – straipsniais, monografijomis, konferencijų pranešimų medžiaga, recenzijomis, mokslinių tyrimų duomenimis, patentais ir kt.
ORCID identifikacijos numeris (angl. Open Researcher and Contributor ID) – tai 16 skaitmenų unikalus ir nekintantis numeris (pvz., 0000-0003-2414-6278). Šis numeris tampa pagrindu, kuris jungia ne tik visus mokslininko publikuotus darbus, bet ir jo mokslinėje veikloje registruotus įvairius dokumentus, tokius kaip stipendijų paraiškos, dalyvavimai projektuose, rankraščiai publikavimui, registravimui pateikti patentai ir kt.

2015 m. gruodžio 9 d. (trečiadienį) kviečiame į metodologinį seminarą „Nusikaltimų dinamikos erdviniai tyrimai: metodologiniai klausimai, techniniai sprendiniai ir interpretacijos“, kuris vyks 11.00 – 12.30 val. VU Filosofijos fakulteto 107 aud. (Universiteto g. 9/1).

Nusikaltimai žadina ne tik miestiečių, bet ir mokslininkų smalsumą. Žinios apie greta įvykdytus ar nutikusius nusikaltimus audrina kasdienę vaizduotę, tampa apkalbų temomis, skatina dažniau pagalvoti apie savo paties ir artimųjų saugumą, kas ilgainiui leidžia atsirasti mentalinei miesto geografijai. Kiekvienas miestietis žino, kurių miesto vietų reikėtų vengti, kur yra didesnė tikimybė tapti smurto arba užpuolimo auka, kur dažniau galima sutikti nuo kvaišalų apdujusius jaunuolius, kur tikrai prikibs įkaušę vyrai ar benamiai, prašantys kelių centų alkoholio buteliui.

Gruodžio 8 d. planuojamas įspėjamasis mokytojų streikas. Ar tokios priemonės veiksmingos – parodys laikas, tačiau tokias ir panašias mokytojų kovos priemones galima vertinti įvairiai. Savo nuomonę pateikia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, Švietimo politikos centro vadovas prof. Rimantas Želvys.

Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo aptarinėjama Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Tarp daugelio kitų šios strategijos uždavinių yra pateikiami  ir tokie: „motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose […] stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimo sistema, mokytojais ir dėstytojais bei jų pasitikėjimą savimi“. Šią savaitę toje pačioje ministerijoje vyko derybos su profesinių sąjungų atstovais dėl būsimo mokytojų streiko, kurios, panašu, baigėsi be kokių nors apčiuopiamų rezultatų. Jeigu streikas įvyks ir mokytojai susirinks protestuoti prie Vyriausybės ar ministerijos, tai bus dar vienas žingsnis tolyn nuo minėtų strategijoje užsibrėžtų uždavinių.

Tęsdami per daug metų susiklosčiusią tradiciją, mokytojai greičiausiai ir vėl ateis su mokytojo profesiją menkinančiais plakatais, tokiais kaip „Profesija – mokytojas, socialinė padėtis – ubagas“, „Rytojaus mokytojas? Pusiau žilas, pusiau kurčias, pusiau aklas, be dantų?“ ir kt. Kitų profesijų atstovai ir vėl stebėsis, kaip gali taip nemėgti šios profesijos žmonės, kurie kadaise patys, niekieno neverčiami ją pasirinko. Plakatus laikantiesiems turbūt ir toliau atrodys, kad jie labai šmaikštūs ir kad tokie drastiški lozungai tikrai padarys poveikį valdžiai. Deja, nepadarys, kadangi valdžia paprastai negerbia tų, kurie patys savęs negerbia. Žiniasklaida interneto žinių portaluose skelbs nuotraukas su pačiais radikaliausiais plakatais, o visuomenė darys savo išvadas. Moksleiviai šaipysis, matydami nuotraukose savo mokytojus, apsivilkusius šiukšlių maišais ir apsikabinėjusius kartoniniais šuns kaulais. Jauni žmonės, galintys potencialiai papildyti būsimųjų mokytojų gretas, pagalvos, kad vargu ar tokios profesinės karjeros perspektyvos jiems galėtų būti patrauklios. Visuomenės atstovai gūžčios pečiais ir stebėsis, kokio gi autoriteto ir prestižo, dėl kurio stokos nuolat skundžiasi, gali tikėtis tokie „ubagai“. Ir kaip tokia agresyvia ir totaliu negatyvizmu alsuojančia profesine grupe galima pasitikėti? Ryšių su visuomene ir įvaizdžio formavimo specialistai greičiausiai visą šį karnavalą apibendrins vienu vieninteliu žodžiu – katastrofa.

Vyksta papildomas socialinių stipendijų prašymų priėmimas. Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2015 m. rudens semestrą papildomo prašymų priėmimo metu, nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. (įskaitytinai) privalo per Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos paraišką.

Tik šiuo būdu užpildęs paraišką studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją. Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo paraišką papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

Informacijos šaltinis: VU Studijų naujienos

Šiandien, gruodžio 2 d., pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.

„Ši programa psichologinę pagalbą lietuviams padarys kur kas prieinamesnę. Norime parodyti, kad avarijas, netektis ir kitas stresines situacijas išgyvenantys žmonės dažnai gali patys sau padėti. Aišku, tam reikia žinoti ir išmokti efektyvių streso valdymo būdų“, – sakė BADI projekto vadovas psichologas dr. Paulius Skruibis. Anot jo, programa naudinga tiems, kurie susiduria su sąlyginai lengvesnėmis problemomis. Tačiau kaip papildoma priemonė ji aktuali ir tiems, kurie naudojasi profesionalių psichikos sveikatos specialistų paslaugomis.

Norint naudotis šia nemokama, daug laiko nereikalaujančia programa užtenka kompiuterio arba išmanaus telefono ir interneto ryšio. Prisijungti galima bet kuriuo paros metu. Programoje yra dvylika streso valdymui skirtų pratimų. Vienam pratimui atlikti reikia nuo 5 iki 15 minučių.

„Skirtingai nuo daugybės internete prieinamų patarimų ar programėlių, visi BADI siūlomi streso valdymo pratimai yra moksliškai pagrįsti. Pačios programos veiksmingumas yra ir toliau bus vertinamas Lietuvos mokslininkų“, – sakė vienas iš programos kūrėjų VU psichologas doc. Evaldas Kazlauskas.

Pasak doc. E. Kazlausko, programa maksimaliai atitiks lietuvių poreikius, nes bus tobulinama ir atsižvelgiant į mokslininkų išvadas, ir į ja besinaudojančių žmonių atsiliepimus. Planuojama, kad ja bus galima naudotis ir pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui, nes jai palaikyti bus reikalingos minimalios sąnaudos.

Pavadinimas BADI – angl. Brief Adjustment Disorder Intervention (trumpalaikė adaptacijos sutrikimo intervencija) trumpinys.

Kviečiame į Mičigano universiteto (JAV) psichologijos prof. Lino Bieliausko paskaitą „Naujausi  duomenys apie pažinimo  pokyčius senstant“, vyksiančią 2015 gruodžio 4 d. 18.15–19.00 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Profesorius yra vienas iš penkių užsienio lietuvių mokslininkų, šiais metais gavusių Švietimo ir mokslo ministerijos skirtas mokslo premijas už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Domiesi politika? Nori keisti žmonių gyvenimus ir formuoti valstybės ateitį? O gal tiesiog nori susipažinti su tau patinkančiais politikais ir pasižiūrėti iš arčiau, kaip atrodo įprasta jų darbo diena, kaip yra sprendžiami aktualūs visuomenei klausimai ir priimami įstatymai?

Jeigu atsakei „taip“, gali pasinaudoti puikiu pasiūlymu – praleisti dieną su Seimo nariu.

Daugiau informacijos – kvietime

Š. m. gruodžio 18 d. 11 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. SANDRA KRUTULIENĖ gins disertaciją “Epilepsija sergančių suaugusių asmenų gyvenimo kokybė“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Kontaktinis asmuo:
Julija Orlovskaja
tel.: +370 5 2667610
el. paštas: