FSF įvykiai

Egzaminų sesija neretam studentui sukelia streso ir įtampos. Norint su ja susitvarkyti ir neprarasti produktyvumo, ne visada pakanka saulės už lango ir arbatos puodelio, todėl VU Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC) kviečia dalyvauti susitikimuose, skirtuose geriau suprasti savo streso priežastis ir susipažinti su efektyviais jo valdymo būdais. Visi susitikimai yra nemokami.

PASKAITA
Paskaitoje išgirsite atsakymus į klausimus, kaip padidinti savo produktyvumą; kodėl vieni per egzaminą iš nerimo viską pamiršta, o kiti į jį ateina ramūs kaip belgai; kaip koreguojant mąstymą keisti savo reakciją į stresą; kaip užkirsti kelią perdegimui; kaip atsipalaiduoti nekenkiant savo sveikatai ir kt.

*Laikas ir vieta: gruodžio 7 d. 18.00-19.30 VU Filosofijos fakulteto 304 aud.

GRUPINĖ KONSULTACIJA
Konsultacija skirta nedidelėje grupėje giliau paanalizuoti būtent Tau įtampą keliančias situacijas, išgirsti, kaip kiti studentai tvarkosi su stresu, užduoti paskaitos metu kilusius klausimus ir praktiškai išbandyti streso valdymo metodus.

*Laikas ir vieta:  gruodžio 9 d. 16:30-18:30 VU Fizikos fakulteto 112 kab.

Vilniaus universitetas atnaujino sutartį su „Web of Science“ ir papildomai prenumeruoja „InCites“ analitinį įrankį.

Pasirašius Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projekto „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ sutartį, Vilniaus universitetas atnaujino prieigą prie „Web of Science“ bei papildomai pradėjo prenumeruoti naują šios duomenų bazės modulį „InCites“. Tai individualizuotas, žiniatinkliu pagrįstas mokslinių tyrimų vertinimo įrankis, pateikiantis „Web of Science“ indeksuojamų publikacijų citavimo duomenis bei jų statistiką, kurią galima analizuoti organizaciniu, regioniniu, individualiu bei žurnalo lygmeniu. Pažymėtina, kad integruotų „Journal Citation Reports“ ir „Essential Science Indicators“ analitinių įrankių teikiami duomenys prieinami tiesiogiai iš „InCites“ platformos.

Remiantis citavimu grįstais duomenimis „InCites“ analitinis vertinimo įrankis padeda nustatyti mokslo produkcijos ilgalaikes vizijas ir kryptis. Taip pat suteikia išsamią analitinę informaciją apie naujausias mokslo bei mokslinių tyrimų tendencijas.

The workshop “Baltic States After the crisis? Transformation of Welfare Systems and Social Problems” was held on 24-25 of November 2016 in Vilnius, Lithuania. The aim of the workshop was to discuss welfare system reforms which have been implemented during the recent financial and economic crisis of 2008/2010 and post-crisis period, and major social problems in the three Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania). Another important aim of the workshop was to establish a Baltic social policy association, which would unite all researchers working on social policy issues in Estonia, Latvia and Lithuania, and others interested in social policy development in the three Baltic States.

As an outcome of the meeting, the workshop participants agreed to establish ESPAnet Baltics (angl. The Network for European Social Policy Analysis) - a regional network for social policy analysis. The network shares a goal of its mother-network ESPAnet Europe. It aims to facilitate exchange and co-operation among social policy analysts in the Baltics and to provide a forum and network of communication for the development of social policy analysis as a field of research and teaching. Similar networks are already established in Poland, Italy, Spain, etc.

Š. m. gruodžio 2 - 5 dienomis Vilniaus universiteto Religijos studijų centro (VU RSTC) lankysis L. Pareysono filosofinių - religinių studijų centro (Turinas, Italija) profesoriai Sergio Givone ir Federico Vercellone. Jie skaitys paskaitas VU RSTC profesorės Ritos Šerpytytės kurse „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“.

Paskaitos vyks Filosofijos fakulteto 107 auditorijoje.

• Gruodžio 2 d., 15:00 – 17:00 val.

Prof. Sergio Givone, Tragiškojo mąstymo ištakos ir plėtotė (nuo Dostojevskio iki Pareysono)

• Gruodžio 5 d., 15:00 – 17:00 val.

2016 m. lapkričio 29 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio teikiamą ministrų kabinetą. Patvirtintų ministrų sąraše – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, ilgametis Lietuvos katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijos vadovas Linas Kukuraitis, tapęs Socialinės apsaugos ir darbo ministru.

Paskirtasis ministras taip pat yra VU Filosofijos fakulteto absolventas – čia jis baigė Socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros pakopos studijas bei pasižymėjo kaip itin pažangus studentas.

Viliamės, kad studijų metu įgytos žinios, dėstytojo darbas ir ypač ilgametė patirtis vadovaujant „Caritui“ – organizacijai, visame pasaulyje vykdančiai humanitarinę veiklą, padedančiai vargstantiems ir siekiančiai mažinti skurdą bei socialinę atskirtį – taps tvirtu pamatu įgyvendinant Lietuvoje teigiamas permainas socialinės apsaugos srityje.

Ministrui Linui Kukuraičiui nuoširdžiai linkime kuo geriausios kloties!

VU Filosofijos fakulteto kolegos

Iš viso naujoje Vyriausybėje ministrų pareigas eis 8 VU alumnai.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas Kristupas Sabolius atskleidė mokslo ir šiuolaikinių technologijų indėlį lavinant vaizduotę ir kūrybingumą. Iš lektoriaus patirties sėmėsi būrys 10–12 klasių moksleivių, susirinkusių iš skirtingų Lietuvos miestų į šeštadieniais vykusias tris „Vaizduotės laboratorijos“ paskaitas.

Paskaitose VU filosofas K. Sabolius, tarp kurio darbų – ir tarptautinio pripažinimo susilaukusio lietuvių filmo „Lošėjas“ scenarijus, pasakojo apie vaizduotės vaidmenį skirtingų mokslų požiūriu, montažą, kinematografines technikas bei vaizduotės ir naujųjų technologijų ryšį. Pateikti pavyzdžiai ir užduotys skatino lavinti vaizduotę, kuri, pasak doc. K. Saboliaus, yra būtina įvairiapusei asmenybei.

„Kūrybingumo lavinimas šiek tiek primena higieninę procedūrą. Tai – tarsi purvo nuo akių nukrapštymas, kai žmogus tuos pačius dalykus išvysta kitaip, pamato tokių galimybių, kokių prieš tai jam nebuvo įmanoma nujausti. Dažnai švietimo įstaigos įrėmina jaunimo auklėjimą – mes ugdome taisyklių, teisingų atsakymų, užprogramuotų algoritmų robotus. Jie gali būti protingi, bet nebūtinai kūrybingi“, – teigia lektorius.

Š. m. gruodžio 16 d. 12 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. VYTAUTAS JURKUVĖNAS gins disertaciją „Informacijos apdorojimo greičio struktūra ir veiksniai“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Anotacija
Daktaro disertacijoje siekiama nustatyti suaugusių asmenų imties informacijos apdorojimo greičio struktūrą bei išanalizuoti paprastos informacijos apdorojimo greičio ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio, taip pat kitų pažintinių gebėjimų sričių sąsajas su amžiumi, psichikos sveikatos sutrikimais, demografiniais, sveikatos ir psichosocialiniais kintamaisiais. Tyrime iš viso dalyvavo 556 suaugę asmenys, kurių amžius nuo 18 iki 65 metų (M = 33.60, SD = 12.86). Tyrimo rezultatai rodo, kad informacijos apdorojimo greičio konstruktą geriausiai apibūdina dviejų faktorių modelis, kurį sudaro paprastos informacijos apdorojimo greičio ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio faktoriai. Informacijos apdorojimo greičio struktūra yra invariantiška amžiaus tarpsnių ir psichikos sveikatos sutrikimų atžvilgiu. Amžius ir psichikos sveikatos sutrikimai bei demografiniai, sveikatos ir psichosocialiniai veiksniai tiesiogiai ir netiesiogiai prognozuoja paprastos IAG ir sudėtingos IAG, atminties bei psichinės veiklos perkėlimo gebėjimus. Bendras kelių analizės modelis, kuriame amžius, psichikos sveikatos sutrikimai, demografiniai, sveikatos ir psichosocialiniai veiksniai tiesiogiai ir netiesiogiai prognozuoja pažintinius gebėjimus, duomenims tinka labiau nei modelis, kuriame amžius, psichikos sveikatos sutrikimai, demografiniai, sveikatos ir psichosocialiniai veiksniai prognozuoja pažintinius gebėjimus per paprastos informacijos apdorojimo greitį.

Š. m. gruodžio 9 d. 13 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. SIMONAS ŠABANOVAS gins disertaciją „Šiuolaikinės Lietuvos teritorijų socialinė raida“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Anotacija
Wallerstein teigia, kad pasaulyje egzistuoja trijų lygių valstybės, kurios tarpusavyje palaiko ryšius, kurie formuoja nelygybę. Tai pirmiausia metropolijos, kolonijos ir kvazivalstybės (Wallerstein, 2000). Šie santykiai pastebimi šiuolaikiniame pasaulyje ne tik tarp valstybių, bet ir kituose teritoriniuose lygiuose bei ne tik situacijos pagrindime, bet ir pokyčiuose šiuolaikiniame pasaulyje. Daktaro disertacijoje panaudota ši Wallerstein’o teorinė pasaulio sistemų raidos prieiga, kuri pritaikyta vienos atskiros šalies socialinės raidos pokyčių vertinimui.