FSF įvykiai

Vilniaus universiteto leidykla išleido Tomasz Mróz knygą „Selected Issues in the History of Polish Philosophy: Erasmus Lectures at Vilnius University“. Sudarytoja doc. Nijolė Radavičienė. Knygos viršelis

Knygoje pateikiamas išplėstinis paskaitų apie lenkų filosofijos istoriją variantas. Šis paskaitų ciklas buvo skaitytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2013 ir 2015 m., autoriui atvykus pagal Erasmus+ dėstytojų mainų programą. Pirmojoje paskaitoje nagrinėjamas klausimas apie „nacionalinės filosofijos“ galimybę, apie skirtį tarp sąvokų „lenkiška filosofija“ ir „filosofija Lenkijoje“. Antrojoje paskaitoje analizuojama Platono recepcija lenkų filosofijoje XIX-XX a. Trečiojoje paskaitoje pristatoma profesoriaus W. Lutosławskio (1863-1954) veikla ir idėjos, vystytos Vilniuje 1919-1931 metais Stepono Batoro universitete. Dauguma cituojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir buvo autoriaus ištyrinėti 2005 m.

Tarptautinių programų ir ryšių skyrius, finansavęs šios knygos leidimą, siekdamas aktyvinti dėstytojų mainus pagal Erasmus programą bei užtikrinti, kad atvežtosios idėjos pasiektų platesnį besidominčiųjų ratą, ketina ir ateityje paremti atvykusių dėstytojų paskaitų ar kitos metodinės medžiagos publikavimą.

Sveikiname VU Filosofijos fakulteto dėstytoją, Socialinės politikos ekspertą, ekonomistą prof. Romą Lazutką, tapusį Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju.

Fakultete prof. R. Lazutka dėsto nuo 1989 metų, yra vienas pagrindinių Socialinės politikos studijų programos rengėjų.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto atstovai – filosofijos doktorantas Algis Fediajevas ir filosofijos magistrantas Tadas Snuviškis dalyvavo jau trečią kartą VU Filologijos fakultete organizuotame Kalbų vakare. Vakaras tradiciškai vyko simbolinėje Rašytojų menėje, kur Filologijos, Filosofijos, Orientalistikos, Matematikos ir Informatikos fakultetų dėstytojai ir studentai kvietė į pasižvalgyti į akademinę kelionę po Europos, Artimųjų Rytų šalis bei Indiją.

Kalbų vakaro idėja gimė dar 2014–aisiais su mintimi skleisti filologijos dvasią, susipažindinti su kitomis kalbomis, kuriomis su savimi neša ir kitą, mažai tyrinėtą kultūrą. Tuomet Rašytojų menėje publika buvo supažindinta su vokiškąja bei lietuvių poezijos tradicija. Savo kūrybą pristatinėjo Vokiečių katedros literatūros dėstytoja Shirin Nowrousian bei studentė germanistė Skaistė Austėja Budrevičiūtė. 2015-iais vakare plačiai skambėjo muzika ir dainos, o germanistas studentas Dominykas tąkart reprezentavo ne vokiškus kraštus, bet poezija atvėrė mažai pažįstamus Rumunijos ir Vengrijos kraštus.

Vakar Mažojoje auloje surengtos tradicinės iškilmingos senųjų metų palydėtuvės. Renginyje pagerbti šiemet labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos Rektoriaus premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai, įteikti profesorių emeritų diplomai.

VU Tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis savo kalboje pabrėžė universiteto siekį būti sėkmingam ir klestinčiam. Tačiau, pasak pirmininko, sėkmė neateina savaime, tam būtinos permainos, tinkami atsakai į išorinius ir vidinius iššūkius. „Pokyčiai inicijuojami ir daromi ne tam, kad kas nors nukentėtų, o tam, kad bendruomenė laimėtų. Dabar didžioji dalis diskusijų, vykstančių dėl permainų, yra apie galimus nukentėjimus. Tai mums visiškai nesuprantama. Taryba kviečia bendruomenę aktyviau svarstyti pozityvius permainų aspektus ir aktyviai dalyvauti jas įgyvendinant. Mahatma Gandhi yra pasakęs: „Jeigu nori, kad pasaulis keistųsi, pats tapk pokyčiu.“ Remdamasis savo patirtimi, dar pridurčiau: „Jeigu nori sau patinkančių pokyčių, juos inicijuok ir įgyvendink, kitaip teks vargti su kitų sugalvotais ir primestais.“ Tad kasdien ženkime bendrus žingsnelius į mūsų universiteto sėkmę“, – ragino R. Kraujalis.

Vilniaus universitetas toliau tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Vilniaus dailės akademija (VDA).

Vilniaus universiteto bakalauro, magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai 2016-2017 m.pavasario semestre gali rinktis LMTA ir VDA siūlomus dalykus vietoje jų studijų programoje numatyto laisvojo dalyko arba kaip papildomą laisvąjį dalyką. Visi LMTA ir VDA dalykai nemokami. Jeigu norima pasirinkti LMTA ar VDA dalyką, tai būtinai reikia suderinti su VU padalinio, kuriame studijuojama, administracija.

LMTA ir VDA siūlomus dalykus rasite čia.

• Registracija į VDA dalykus vyks gruodžio 21 d. – sausio 22 d www.kviecia.vu.lt tinklalapyje. 
• Registracija į LMTA dalykus vyks vasario 1 – 9 d.  LTMA tinklalapyje.

Registruojantis būtina nurodyti šiuos duomenis: vardas, pavardė, studijų programa, studijų pakopa (bakalauro / magistro / vientisosios studijos), kursas, el. pašto adresas.

Jei pasirinkto LMTA arba VDA dalyko negalėsite suderinti dėl užsiėmimų tvarkaraščio, pakeitimai bus leidžiami tik vasario mėnesį. Apie bet kokius pakeitimus (dalyko keitimą, nutraukimą ir kt.) būtina informuoti el. paštu .

Pasirinkus LMTA arba VDA dalyką, atsiskaitymas privalomas. Informacija apie išklausytą dalyką bus įrašoma į diplomo priedėlį.  Neatsiskaičius už pasirinktą dalyką bus įskaitoma akademinė skola.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu arba telefonu +370 5 219 3144

Socionomų forumas kviečia į studijos, nagrinėjančios skurstančių žmonių įsiskolinimų ir priverstinio skolų išieškojimo per antstolius problemą Lietuvoje, pristatymą.  Skelbimas

KADA: Gruodžio 13 d. 17.30 - 19.00 val.

KUR:  Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius)

Kiek gilūs skurdo spąstai Lietuvoje? Šiuo tyrimu norima pažvelgti į priverstinio skolų išieškojimo per antstolius problemą iš skurstančio žmogaus ir su jais dirbančių specialistų perspektyvos. Tyrime pateiksime įsiskolinusių žmonių citatas, su jais dirbančių profesionalų nuomonę ir patirtį teikiant pagalbą skolų grąžinimo kelyje, kitų šalių gerąsias praktikas, rekomendacijas Lietuvai. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Socialinės politikos bakalauro ir magistro pakopos studentais.

Diskusijoje dalyvaus:  
Aistė Adomavičienė, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
Rūta Senavaitytė, VU Socialinės politikos magistrantūros studentė
Sigita Urbonaitė, VA Caritas Laikinieji namai

Moderuos:
dr. Jekaterina Navickė, VU Socialinio darbo katedra

Kontaktinis asmuo:
Jekaterina Navickė
tel.: +37064825258
el. paštas:

Training School 2017 „Treatment pathways and aftercare for forensic psychiatric patients“ will be held from 11-13 January 2017 in the Faculty of Philosophy, Vilnius university (Vilnius, Lithuania). The Training School is organized under COST ACTION [IS1302] „Long-Term Forensic Psychiatric Care“.

This Training School is being organized to increase the knowledge on highly qualitative treatment pathways and aftercare for forensic psychiatric patients. The aim is to give an incentive on the availability (or development) of adequate aftercare for this population. The result of the training school will be a first draft of a paper/report on recommendation of treatment pathways and aftercare. All trainees (one for every country present during the training school) will be co-authors.

For the programme, information on who can apply, registration and other important details please visit the official website of the Training school.
The last registration date is December 31st 2016.

Vilniaus universiteto leidykla išleido Laimutės Žilinskienės (sudarytoja), Sigitos Kraniauskienės, Irenos Šutinienės kolektyvinę monografiją „Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta“. Monografija parengta ir jos leidyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Vėlyvasis sovietmetis gyvenimo istorijose: pirmoji sovietmečio karta“ (sutartis Nr. LIT-9-3/LSS-250000-354) lėšomis. Monografijos viršelis

Vykdyto projekto tikslas buvo parengti mokslo studiją, toliau nagrinėjančią sovietmečio interpretacijas autobiografiniame diskurse kartų tyrimo perspektyvoje – tęsiant ankstesnius sovietmečio atminties tyrimus, atliktus vykdant projektą „Sovietmečio atmintis Lietuvos gyvenimo istorijose: viešųjų ir privačiųjų diskursų sąryšiai“ (D. Leinartė, L. Žilinskienė, S. Kraniauskienė, I. Šutinienė, I. Gečienė).

Parengtoje kolektyvinėje monografijoje aiškinamasi, kokie yra išskirtiniai vadinamosios pirmos sovietmečio kartos, gimusios 1946 - 1959 m., bruožai. Nagrinėjama, kokie instituciniai veiksniai lėmė šios kartos formavimąsi – kaip sovietinis „atšilimo“ laikotarpis struktūrino jos gyvenimo scenarijus, kokias prisitaikymo strategijas ji rinkosi, kokį vaidmenį jai prisitaikant atliko šeima. Taip pat aptariami dabartinio kartos santykio su sovietmečiu poreiškiai – kartos sovietmečio atminties bruožai, sovietmečio patirčių įtraukimo į dabartinį asmens tapatumo vaizdinį strategijos.