FSF įvykiai

Šiuolaikinė karta – drąsesnė, tačiau pernelyg reikli, per daug reikalaujanti iš savęs ir kitų. Negalėdami peršokti pačių iškeltos kartelės jie palūžta, o tai neretai gali baigtis tragiškai.

Tokios išvados ryškėja po pokalbio su Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vadove Roma Jusiene. Jos vadovaujama įstaiga jau aštuonerius metus padeda studentams ir dėstytojams spręsti kilusias psichologines bėdas.

Problemas sprendžia, o ne kenčia užsidarę
„Besikreipiančių į mus daugėja“, – prasitaria ji, tačiau kaip mat priduria, kad taip yra ne dėl to, kad naujoji karta – problematiškesnė. „Matome, kad dabar jaunimas nori spęsti problemas, o ne kentėti su jomis užsidarę. Be to, kreipimųsi skaičių padidina ir tai, kad daugelyje mokyklų dirba psichologai. Jauni žmones yra įpratę kartu su jais spręsti problemas, tad tą patį modelį perima ir studijuodami, arba bando išspręsti mokyklos laikais neišspręstas bėdas“, – suaktyvėjimą aiškino R. Jusienė.

Specialistė pripažįsta, kad šis metas centre dirbantiems specialistams – vienas įtempčiausių, nes maždaug nuo lapkričio pradžios iki gruodžio vidurio kreipiasi labai daug pirmakursių, kurie sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje. Dažni centro klientai ir paskutinių kursų studentai, negebantys susitvarkyti su mokslo metų pabaigoje užgriūvančiu krūviu, kuomet reikia rašyti baigiamuosius darbus.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Jonas Dagys „Info TV“ laidoje „Panikos kambarys“ dalinasi savo mintimis apie logiką kaip mąstymo branduolį, jos svarbą bei reikšmę.
Laidos įrašo kviečiame žiūrėti čia (nuo 8:13 min.).

„Panikos kambarys“ – eksperimentinis projektas, skirtas šviesti visuomenę. Tai – informacinė laida, skirta visuomenės analizei. Kokie mes esame, iš kur gauname informaciją, ar esame atsparūs propagandai? Pagrindinis laidos tikslas – diegti kritinį mąstymą. Taip pat – gerinti teksto suvokimą ir atsparumą populizmui.

„Panikos kambaryje“ dalyvauja: žymiausi Lietuvos politologai, karybos, žvalgybos, komunikacijos, žurnalistikos, istorijos, ekonomikos ekspertai.

Laidą kuria Algis Ramanauskas, Ričardas Rickevičius, Rytis Zemkauskas, Gvidas Kovėra ir Germanas Solovjovas.

Rektoriaus 2015 m. geriausio dėstytojo premijos laureatas – Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys mano, kad dėstytojui labai svarbu būti sąžiningam. Psichologas dėsto ir bendruosius dalykus kitų fakultetų studentams, taigi krūvis tikrai didelis, bet jis randa laiko ne tik moksliniam darbui, naujiems projektams, bet ir fotografijai, knygoms, kelionėms.

Kas, Jūsų manymu, yra svarbiausia norint būti geru dėstytoju?
Tai labai sudėtingas klausimas. Ir turbūt nėra vieno atsakymo, geram dėstytojui reikia daugybės dalykų. Visų pirma dėstytojas turi puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, kitaip nieko gero neišdėstys. Antras svarbus dalykas – sąžiningumas: supratimas, kodėl tai darai ir visiems vienodų reikalavimų taikymas. Turi būti sąžiningas tiek sau, tiek studentams. Jei iš savęs kažko reikalauji, tai gali reikalauti to ir iš studentų. Jei pats pažeidinėji vienas ar kitas susitarimo dalis, tai ir iš studentų gali tikėtis panašaus elgesio. Ir trečia, manau, dėstytojui svarbus gebėjimas įdomiai, sklandžiai perteikti savo dėstomą dalyką. Įdomiai dėstyti galima tik tada, kai pačiam įdomu tai, ką dėstai.

The University of Pécs, the oldest and one of the largest universities in Hungary, is organizing 2 new International Summer Schools in Political Science and Psychology from 30 May to 24 June 2016. Covered topics:

• Political Science Summer Program: Central Europe in the 21st Century: Migrants and Minorities
• Psychology Summer Program: Psychological responses to permanent and actual challenges

Participating students will receive up-to-date knowledge about migration, one of the main political and sociological challenges of today’s European Union. The Summer Schools are open to undergraduate and postgraduate students majoring in Social Sciences. Language of instruction: English. Each summer school program is awarded 8 ECTS credits. We are happy to provide all documents needed for the credit transfer. The social program includes  weekend trips to Vienna (Austria) and Budapest as well as other enjoyable activities. Deadline of application: 1 April, 2016.

Further information can be found at:
http://international.pte.hu/psychology_summerschool

Išleistas mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ naujas numeris T. 35, 2015 (ISSN 1392-5016). Žurnalo vyriausioji redaktorė – VU Edukologijos katedros docentė Irena Stonkuvienė. Kviečiame susipažinti su naujausio žurnalo turiniu ir straipsniais.

Acta Paedagogica Vilnensia – akademinis žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo bei ugdymo klausimus. Žurnale taip pat pristatomi naujausi edukologiniai tyrimai. Ypač didelis dėmesys skiriamas švietimo politikos ir kultūros analizei.

Siekiant akademinio dialogo ir tarpdalykinių ryšių, žurnale publikuojami ne tik edukologų, bet ir sociologų, psichologų, antropologų ir kitų mokslininkų straipsniai švietimo ir ugdymo tematika.

Žurnalas reguliariai leidžiamas du kartus per metus.
Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.

Acta Paedagogica Vilnensia publikuoti straipsniai yra referuojami šiose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse:
• Central and Eastern European Online Library – C.E.E.O.L;
• EBSCO (Current Abstracts, Education Research Complete, Education Research Index, Toc Premier);
• MLA International Bibliography.

Žurnalo tomo leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal paramą leidiniams išleisti.

Š. m. vasario 25 d.  10.00–15.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje „Socialinis darbas dinamiškose visuomenėse: išsaugant tapatumą, atsiveriant naujovėms“, kurią rengia Socialinio darbo katedra kartu su Europos socialinio darbo mokyklų asociacijos (EASSW) vykdomuoju komitetu.

Pranešimus apie Europos socialinio darbo aktualijas skaitys įvairių Europos aukštųjų mokyklų –  Durham (JK), Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina), Complutense (Ispanija), Zagrebo (Kroatija), Coimbros (Portugalija), Utrechto taikomųjų mokslų universiteto – atstovai.
Konferencija vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos – prisegtuke.

Kontaktinis asmuo:
Violeta Gevorgianienė
Tel. 861517924
el-paštas:

Š.m. sausio 22d. 16 val. Socionomų forume – diskusija „Ką aukotojas galvoja apie socialinę politiką ir ką socialiniam politikui verta žinoti apie labdarą“. Susitikimas vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201a.

Tezes diskusijai pristatys prof. Romas Lazutka

Labdara kyla iš dosnumo dorybės, socialinė politika – iš solidarumo, kuris remiasi bendrais piliečių interesais ir savitarpio atsakomybėmis. Pievos, atrodo, aiškiai pasidalintos: labdara – privatus, socialinė politika – valstybės reikalas. Tačiau solidarumo kultūros pasigenda ir popiežius Pranciškus, o mūsų politikos lyderiai mėgsta pozuoti labdaros valgyklose. 80 proc. lietuvių prisirašom prie meilės religijos, bet esam tik 119 vietoje pagal Pasaulio labdaros indeksą. Nevyriausybinės organizacijos nebe tiek tarpininkės tarp aukotojų ir šelpiamųjų, kiek skeptikės atžvilgiu valdžios socialinės politikos, iš kurios dažnai ir gyvena. Taigi, diskusija – nuo Tomo Akviniečo teologinių dorybių iki Tomo Maršalo socialinių teisių.

Skelbimas – parsisiųsti

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Doc. dr. Lijana Gvaldatė
tel.: 861154224
el. paštas:

Vilniaus universiteto leidykla išleido prof. Skirmanto Jankausko monografiją „Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – 516 p. Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.

Monografija apibendrina maždaug dešimtmetį trukusius Platono dialogų tyrinėjimus. Šiame tyrinėjime yra susitelkta ties tais dialogais, kuriuos sąlygiškai būtų galima vadinti dialogais apie sielą. Nūdieniškai formuluojant, tai – dialogai, kuriuose yra santykinai išdidinta filosofavimo subjekto problematika. Šis probleminis aspektas interpretuojant antikos tekstus tradiciškai yra ignoruojamas, mat remiamasi požiūriu, kad antikinis mąstymas plėtojosi kaip pasyvi veikla, kuri numatė vien pažinimo dalyką. Monografijoje sekama dekartiškuoju požiūriu, kad  mąstymo subjektas įsisteigia kaskart, kai tik pamąstoma. Todėl daroma ne tik išvada, kad ir antikos filosofavimas visgi numano mąstymo subjektą, bet ir išvada, kad specifinė šio subjekto konstitucija lemia antikos filosofijos samprotavimų kryptį ir turinius. Šios išvados detalizuojamos ir grindžiamos pirmajame šios monografijos skyriuje, kuriame pateikiama konceptualinė tyrinėjimų schema ir sutrauktai pademonstruojama, kas, žvelgiant tokios koncepcijos perspektyva, lemia problemines slinktis tarp tyrinėjime pasirinktų Platono dialogų ir kaip galimai konstruojasi dialoguose gvildenamų problemų platoniškieji sprendimai. Monografija išsiskiria tuo, kad joje naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams realizuoti. Santykyje tarp brandaus vyro ir gražaus berniuko, t. y. grožio akivaizdoje, eksploatuojant ir pažabojant tarp seksualumo ir dieviškumo tarpstantį erotiškumą, filosofuojančiojo mąstymui prieinama tampa etinės prigimties būtis.