FSF įvykiai

Nuo 1995 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet teikia Prezidentų vardines stipendijas. Šiais metais net 12 stipendijų atiteko Vilniaus universiteto studentams.

Sveikiname Azijos studijų (sinologijos) bakalauro studijų programos IV kurso studentą Elijų Bačiauską gavus Prezidento Antano Smetonos (humanitarinių mokslų ir menų studijų kryptys) stipendiją, kuri skiriama už pasiekimus studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje.

Plačiau apie stipendijas galite skaityti čia.

Contrary to philosophy’s normal epistemological predilection, both Kant and Levinas argue for “the primacy of practical reason,” for “ethics as first philosophy,” finding morality at the root of all intelligibility. Yet for Levinas moral imperative arises as responsible response to the other person’s alterity while for Kant it arises as dutiful respect for law in the other and oneself.

Through explication of texts and discussion, this seminar aims to clarify the grounds and some of the moral and political consequences of their agreement and disagreement.

„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas.

Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai įgyti privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.

Vilniaus universitete baigėsi pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Pirmajame etape kvietimus tapti Filosofijos fakulteto dalimi gavo beveik 250 naujų magistrantų. Sveikiname jus prisijungusius prie didelės ir įvairios fakulteto bendruomenės!

Nuo liepos 8 d. 15 val. iki liepos 10 d. 15 val. Šiuo laikotarpiu galite teikti prašymus į likusias laisvas vietas – tiek valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas. Prašymus studijuoti teikite - https://is.vu.lt/pls/mg/isas.register

Jei mokyklą lygintume su orkestru, pirmais smuikais jame griežtų mokytojai, tačiau grojimo visumą lemiantis dirigentas, be abejo, būtų mokyklos vadovas. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų docento ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktoriaus dr. Sergejaus Neifacho, mokyklos vadovas šiais laikais yra ne tik administratorius, bet ir vadybininkas, verslininkas, savotiškas architektas, kuris geba sukurti savo mokyklos viziją.

Apie tai, kas yra švietimo lyderystė ir kodėl mokyklų vadovams verta giliau išmanyti švietimo sistemą, kalbamės su doc. dr. S. Neifachu ir profesore dr. Lilija Duobliene, vadovaujančia Švietimo politikos ir lyderystės magistrantūros studijoms VU.

Emanuelis Levinas prancūzų filosofas, religinis mąstytojas. Iš fenomenologinės filosofijos pozicijų siekė atskleisti etinio santykio prasmę. Pabrėždamas kitybės ir transcendencijos problemas ginčijo E. Husserlio intencionalumo sampratą ir M. Heideggerio egzistencijos (vok. Dasein) interpretaciją, kėlė fenomenologijos ribų klausimą. Iki šių dienų Levino filosofija sulaukia didelio susidomėjimo ne tik filosofų, religijos tyrinėtojų, bet ir plačiosios visuomenės sluoksniuose. Šią vasarą kviečiame jus į atviras paskaitas skirtas Emanuelio Levino filosofijai.