FSF įvykiai

Konferencija rengiama solidarizuojantis su filosofu Uladzimiru Mackievičiumi, nekaltai įkalintu Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos.

U. Mackievičius kartu su sociologe Tatjana Vadalažskaja sukūrė „Skrajojantį universitetą“ (Лятучы ўніверсітэт) – paskutinį nepriklausomą universitetą Baltarusijoje, kuris buvo orientuotas į kritinio mąstymo ugdymą ir jo praktinį įgyvendinimą. Skrajojantis universitetas – pogrindinio universiteto sistema represijų laikais. Skrajojančio universiteto ir skrajojančio švietimo Minske vadovas ir organizatorius buvo Uladzimiras Mackievičius. 

Oksfordo universiteto leidykla pateikė ilgokai lauktą staigmeną: išleido labai reikalingą knygą – „Klinikinės neuropsichologijos istorijos vadovą“.

Galvos smegenų pažeidimų pasekmės aprašinėjamos ir tyrinėjamos vos ne 3000 m. (nuo Egipto faraonų laikų), o XIX a. viduryje prasidėjo tokių tyrimų bumas. Tačiau neuropsichologija kaip savaranki psichologijos šaka (ir profesija) atsirado tik vos prieš 60 m. Taigi, neuropsichologija (kaip ir visa psichologija) turi ilgą priešistoriją ir santykinai trumpą istoriją (kaip mokslinių tyrimų ir universitetinių studijų laukas).

2024 m. rugpjūčio 9–11 d. po žvaigždėtu Suvalkijos dangumi, Šilėnuose, vyks IV kriminologijos festivalis „Demistify“, kuris šiais metais skiriamas konspiracijos teorijoms. Ką jos sako apie žmones, kurie jas skleidžia ir kurie jomis tiki, o gal kai kurių net nebereikėtų laikyti pramanu, nes jose yra tiesos?

Valstybinis studijų fondas informuoja, kad iki rugpjūčio 16 d. priimami šalies aukštųjų mokyklų studentų su negalia prašymai pavasario semestro tikslinei išmokai gauti.

Džiaugiamės, kad prisijungei prie Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto bendruomenės! Tavęs laukia įdomus ir naujas etapas – studijos! Naujame kelyje dažnai kyla klausimų, kur, kas, kaip, kada? Tam, kad būtų lengviau susigaudyti ir galėtum sėkmingai pasiruošti naujiems studijų metams, pateikiame pagrindinius žingsnius ir kviečiame pasekti FIlosofijos fakulteto socialinių tinklų paskyras, mes esame Facebook, Instagram ir LinkedIn taip pat kviečiame dažnai apsilankyti ir fakulteto svetainėje.

Atliekų (plastiko, amžinųjų chemikalų, orbitinių šiukšlių, branduolinių atliekų ir t. t.) problema šiandieniniame moksliniame ir viešajame diskursuose susilaukia vis daugiau dėmesio. Seminaro „Mary Douglas šiandien: atliekos, šiukšlės ir pavojus“ tikslas – atkreipti dėmesį į mažiau nagrinėtus temos aspektus: sistemas kuriančių atliekas, pačių atliekų konstitucijos, taršos ir pavojaus santykius politiniuose, geologiniuose, teisiniuose, filosofiniuose kontekstuose. Kokia yra pavojų kuriančių sistemų įtaka šiandieniniam klimato kaitos diskursui? Kaip pavojaus pagalba viešasis diskursas formuoja vertybinę skalę? Kokie politiniai, teisiniai procesai turėtų užtikrinti atliekų tvarkymą, saugojimą? Kokia yra šiandieninės kartos atsakomybė prieš ateities kartas?

Jekaterina Navickė
VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė

Socialinis būstas, socialinės išmokos, socialinis darbas ar net socialinė politika – šie terminai dažnai mūsų visuomenėje kelia neigiamas, su skurdu, nepritekliumi, ar net sovietmečiu susijusias asociacijas. Visgi pats terminas čia yra niekuo dėtas. Peržiūrėjus keletą lietuvių kalbos žodynų matyti, kad „socialinis“ tereiškia susijęs su visuomenės gyvenimu, visuomeninis. Oksfordo žodynas skelbia, kad šis žodis yra kilęs iš lotyniškųjų „socius“ arba „socialis“, kurie reiškia „draugas“ ir „sąjungininkas“. Taigi, kodėl tokiam teigiamam, į visuomenę ir bendrystę nukreiptam žodžiui dažnai Lietuvoje priskiriame neigiamas reikšmes? Iš kur kojos, o dar geriau pasakius – iš kur ragai dygsta?

Indiškas saris, turkiška kava, korėjiečių populiarioji muzika ar japoniški komiksai „manga“ dažnam siejasi su egzotiškais tolimų kultūrų reiškiniais, kurių pažinimas – labiau pramoga, nei mokslas. Visgi pažvelgus giliau, toli nuo Lietuvos kaimynystės esantis Azijos ir Artimųjų Rytų regionas yra aktualių politinių įvykių bei įtampų epicentras. Šių kraštų pažinimas ir bendradarbiavimo šiuose regionuose plėtojimas leidžia Lietuvai stiprinti diplomatinius ryšius, užsitikrinti ekonominę gerovę. Tai, kad Azija ir Artimieji Rytai tampa vis reikšmingesni Lietuvos užsienio politikos kontekste, liudija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bendradarbiavimas.