FSF įvykiai

Vienas svarbiausių tradicinės Kinijos terminų — ming 命 — dažnai aiškinamas ir verčiamas kaip „likimas“. Šioje diskusijoje pirmiausia pažvelgsime kaip į „likimo“ terminą žvelgia šiuolaikinių Vakarų filosofijos, psichologijos, antropologijos studijos. Tuomet pasiaiškinsime klasikinio konfucianizmo veikaluose aptinkamą ming 命 sampratą.

Kokį naują likimo sampratos ar jos psichologinio poveikio traktavimą mums gali pasiūlyti konfucinė ming interpretacija?

Kaip tai gali veikti ir mus, šiandienos žmones, kurie, kaip rodo pandeminė patirtis, vis dar atsiduriame sudėtingose ir, atrodytų, neišvengiamose ar mūsų jėgas pranokstančiose gyvenimo situacijose?

Rudens semestrui įsibėgėjant, norime pasidžiaugti puikiomis naujienomis. Praėjusiais metais Filosofijos fakultete vyko sociologijos studijų krypties programų vertinimas. Ekspertai vertino šešias mūsų fakultete vykdomas sociologijos krypties studijų programas – Kriminologijos, Socialinės politikos, Sociologijos (bakalauro) ir Socialinės politikos, Sociologijos, Sociologijos ir kriminologijos/Taikomosios ir teorinės kriminologijos (magistrantūros). Nuotolinio vizito metu užsienio ekspertai susitiko su studijų krypties savianalizės suvestinės rengimo grupe, administracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais. Džiaugiamės sulaukę žinių iš Studijų kokybės vertinimo centro, kad visos fakulteto sociologijos krypties studijų programos yra akredituotos maksimaliam septynerių metų laikotarpiui iki 2028 m.

Išskirtinės gyvulinio organizmo rūšies – Homo sapiens civilizacija suklestėjo ir toliau klesti dėl individualių smegenų plastiškumo, leidžiančio spręsti vis kitokias, naujai iškylančias problemas. Evoliucijai prireikė 4 milijardų metų tam, kad būtų sukurti dabar gyvuojantys adaptyvūs organizmai. Atskira konkreti biologinė adaptacija (pvz., žmogaus dvikojystė) formavosi kelis milijonus metų. Kokiai nors egzaptacijai (papildomai adaptacijai) atsirasti (pvz., išmokti važiuoti dviračiu) pakanka vienos valandos. Žmonijos civilizacijos raida, kultūra ir apskritai istorija yra galvos smegenų universalumo, jų gebėjimo egzaptuoti – keisti paskirtis ir pridėti naujas – rezultatas.

Regis, galėjome nujausti, kad mokytojams svarbus mokinių palaikymas, o mokinių mokymosi sėkmei didelę įtaką turi geri santykiai su mokytojais, tačiau šiandien galime būti tikri – tai faktas, įrodytas didelio mokslinio tyrimo, kurį atliko Vilniaus universiteto mokslininkai.

2021 lapkričio 9 d. 11 val. Tadas Snuviškis gins disertaciją „Apie realistines ir anti-realistines vaiśeṣikos interpretacijas: nuo šiuolaikinių tyrinėjimų iki senovės Indijos bei Rytų Azijos šaltinių” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimo pradžia – 11 val., prie gynimo prisijungti galite pasinaudoję šia nuoroda - https://bit.ly/3EexdiM

Disertacija rengta 2017 – 2021 metais Vilniaus universite.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Audrius Beinorius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

dr. Vytis Silius (Sun Yat-sen universitetas, Kinija, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Skaityti disertaciją.

2021 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra kviečia į konferenciją „COVID – 19 pandemija ir lėtinės socialinės politikos ligos, laimėjimai bei receptai“. Renginio pradžia – spalio 22 d. 9 val.

2020 metais prasidėjusi COVID – 19 liga pasaulį privertė trumpam sustoti ir dėti visas pastangas, ligos plitimo stabdymui ir prevencijai. Pandemijos sukelti iššūkiai, sunkumai ir neužtikrintumo jausmas, palietė ne vieną gyvenimo sritį. Paslaugų, pramonės, sveikatos, pramogų ir t.t. Visi sektoriai nukentėjo, vieni daugiau, kiti mažiau, vieni rado greitesnę išeitį, kiti vis dar kamuojasi iš pandemijos sukeltos krizės. Norint suvaldyti ir sumažinti krizės padarinius, būtina atsigręžti į valstybės vykdomą socialinės politikos kryptį. Konferencijos tikslas – aptarti, kaip Covid-19 pandemijos iššaukti socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai paveikė gyventojų padėtį, kaip reagavo socialinė politika, kokios priemonės buvo taikytos bei kokie yra ilgalaikiai Lietuvos socialinės politikos iššūkiai ir galimybės.

Ugdymo mokslų instituas vykdo Erasmus + projektą „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“ (2020-2023), kuriame dalyvauja Instituto tyrėjos dr. Vita Venslovaitė, doktorantė Julija Grigorjevaitė, istorijos mokytoja ir tinklaraštininkė Marija Serbintaitė. Projekto VU koordinatorė dr. Daiva Lepaitė susitikimo spalio 6-9 dienomis Valencijoje metu diskutavo su partneriais apie didaktines intervencijos priemones, kurios palengvintų moterų paveldo įtraukimą ir jų indėlį į europinį švietimo turinį. Kita vertus, atvirų ir prieinamų išteklių kūrimo pagalba būtų koreguojamas androcentrinis kultūros vaizdas, perduodamas per švietimo sistemas.

- Ką studijuoji?
- Sociologiją.
- Ai, tai po to tas apklausas darysi?