FSF įvykiai

Spalio 21 d. Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centras kartu su lektorėmis Anna Kolbuszewska (Lenkija) ir Iveta Vitola (Latvija) kviečia anglų kalbos mokytojus į kompetencijų tobulinimo seminarą. Seminaro lektorės „Eaquals“ savipagalbos vadovo mokytojų tobulėjimui" autorės Annos Kolbuszewskos požiūriu, gyvename sudėtingame pasaulyje, kuriame pokyčiai yra svarbiausias dalykas. Tai daro didelę įtaką mūsų mokinių poreikiams ir lūkesčiams, o kartu ir mokytojo veiklai klasėje. Pasak lektorės, reikia tinkamos formulės, kad galėtume daryti tai, ką geriausiai mokame kaip kalbų mokytojai: būti lankstūs, parodyti, kad galime lengvai prisitaikyti, ir mokyti taip, kad būtų unikalu tiek savo verte, tiek pateikimu. Tinkama formulė leis mums žengti koja kojon su laiku, kaip ir mūsų mokiniai. Ji taip pat leis mums veiksmingai užpildyti spragas ir padėti mokiniams sėkmingai išlaikyti egzaminus. Ania Kolbuszewska dirbo tarptautiniu mastu kaip kalbų mokytoja, instruktorė, vadovė ir konsultantė, teikė verslo ir akademines konsultacijas bendrojo ir privataus ugdymo įstaigose pradinio, vidurinio, aukštojo ir aukštesniojo ugdymo lygmenimis. dabar ji toliau dirba šios tarptautinės kokybės užtikrinimo organizacijos auditore. Iveta Vitola nuo 1995 m. ji dirba ELT mokytoja, vyresniąja ELT specialiste, egzaminų rengėja ir mokytojų mokytoja. Šiuo metu Iveta dirba pirmaujančioje pasaulyje švietimo bendrovėje „Pearson“, atstovauja „Pearson“ Baltijos šalyse, padeda ELT specialistams, rengiantiems mokytojus, rengia seminarus ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus, organizuoja įvairias iniciatyvas, kad mokytojai galėtų susipažinti su naujomis metodinėmis idėjomis ir geriausiais mokymo patarimais, įskaitant mokymus apie naujausius skaitmeninius sprendimus anglų kalbos pamokoms.

Seminaras vyks spalio 21 d. 15.00, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9, 201 auditorija).

Seminaras nemokamas. Trukmė – 2 val. Dalyviai gaus pažymėjimus.

Registracijos forma

https://forms.office.com/r/TzuKxwVkyF

Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?

Š. m. spalio mėn. 14 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks II-oji kasmetinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“, kurią organizuoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.

2022 m. spalio 7 dieną kviečiame jus į konferenciją tvarumo tema! Į tvarumą pažvelgsime iš socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos. Tik su biologija ar fizinėmis aplinkybėmis susiję faktoriai negali paaiškinti sudėtingų pasaulinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame – žmogaus rolė taip pat labai svarbi. Pamąstykime, kaip socialiniai ir humanitariniai mokslai gali prisidėti prie globalių problemų sprendimo, ir kaip kiekvienas iš mūsų galime suprasti savo vaidmenį?

Jei dirbate verslo sektoriuje, universitete ar nevyriausybinėje institucijoje ir domitės tvarumu bei jo taikymu realiame gyvenime, prisijunkite prie mūsų – kalbėkime apie ateitį, sprendimus ir galimybes kartu. Studentai taip pat kviečiami!

Laukiame jūsų Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9, 201 auditorijoje. Negalintiems prisijungti gyvai, konferencija bus transliuojama nuotoliniu būdu. Norėdami gauti transliacijos nuorodą, prašome užsiregistruoti čia:  https://bit.ly/SHOUTconference. Registracija atvira iki spalio 2 d.

Daugiau informacijos ieškokite konferencijos Facebook puslapyje.

Konferencijos programa.

Konferencija yra SHOUT projekto (Nr. 612364-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA2-KA) renginys.

2022 m. rugpjūčio 22–28 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute vyko 2-oji tarptautinė Pietų Azijos studijų vasaros mokykla: konfliktai, taika ir susitaikymas Pietų Azijoje (2nd International South Asian Studies Summer School: Conflict, Peace and Reconciliation in South Asia).

2022 m. spalio 3- 4 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ partnerių susitikimas. Susitikimo metu buvo pristatyti tarpiniai projekto rezultatai bei aptartos svarbiausios tolimesnio tyrimo gairės. Projekto partneriai pristatė savo tyrinėjamas temas. Jekaterina Navickė aptarė socialinės politikos ir gyvenimo režimus posovietinės transformacijos Lietuvoje laikotarpiu. Sigita Kraniauskienė pasidalino įžvalgomis apie posovietinių kartų gyvenimo eigą Lietuvoje, jų perėjimo į suaugystę aspektu. Apie Lietuvos gyventojų, gimusių 1980-2000 m., mobilumo strategijas ir santykius tarp kartų papasakojo Irena Juozeliūnienė, o Laima Žilinskienė pristatė 1980-2000 m. gimusių žmonių elgesio modelius. Projekto tyrėja Goda Damaševičiūtė kalbėjo apie pavojingas vietas ir nemalonius susidūrimus vaikystėje posovietinėje Lietuvoje.

Prie Lietuvos tyrėjų įgyvendinant projektą prisijungė ir užsienio partneriai iš Jungtinės Karalystės. Ivor Goodson kalbėjo apie kylančius turinio metodologijos klausimus, o Melanie Ilic kalbėjo apie politinio, ekonominio ir socialinio konteksto įtaka kartų elgsenai. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė kolektyvinės monografijos struktūrą.

Terpės sąvoka šiuolaikinėje filosofijoje susilaukia vis daugiau dėmesio ir įgauna vis daugiau svorio. Patį terminą milieu visų pirma aptinkame Newtono mechanikoje, Balzacas jį perkelia į literatūrinę vartoseną, o tikrąjį svorį ši idėja įgauna visų pirma evoliucijos teorijose (pvz., Lamarck‘o ar Darwino). Vėliau, po Uexküllio pasiūlytos aplinkos (Umwelt) sampratos, terpės idėja svarbi filosofijoje apmąstant bet kokį subjektą ir jo buvimo sąlygas. Terpės kaip Umwelt traktuotė padaro reikšmingą įtaką ir Heideggerio Dasein interpretacijai, o dar didesnę filosofinę reikšmę milieu įgauna Canguilhemo, Simondono ir Stieglerio mąstyme.

Nors terpė ir aplinka dažnai suprantami kaip sinonimiški terminai, egzistuoja reikšmingi jų konceptualiniai skirtumai. Aplinkos idėja paremta skirtimi nuo individo (tai, kas ją atsiskiria nuo individo), o terpės samprata išreiškia susietumą su būtybe. Terpė suvoktina kaip individo dalis – tinkamų sąlygų visuma, kuri užtikrina, palaiko ir net suintensyvina būtiškąjį egzistuojančiojo potencialą. Aplinkos, terpės reikšmės įsisąmoninimas filosofijoje atvedė prie reliacinio, autopoetiniu ir simpoetiniu principu besiformuojančio subjekto sampratos.

VU Filosofijos fakulteto Psichologinio Konsultavimo ir mokymų centras vėl skelbia kasmetinės Psichologijos mokyklos pradžią! Psichologijos mokyklos tikslas – patenkinti jaunimo, susidomėjusio psichologija, smalsumą, padėti suprasti save ir kitus, pasiruošti psichologijos ar kitų dalykų studijoms Vilniaus universitete.

Psichologijos mokyklos seminarai prasideda spalio 22 dieną ir vyks kartą per mėnesį, šeštadieniais, nuo 10 iki 16 val. Kiekvieno susitikimo metu nagrinėsime vis kitą aktualią psichologijos temą (pvz., atminties ypatumai, stresas ir jo įveika, psichikos sutrikimai, žmogaus raida, kūrybiškas mąstymas ir kt.). Psichologijos mokykloje paskaitas skaito VU Filosofijos fakulteto psichologijos dėstytojai, praktinius užsiėmimus veda Konsultavimo ir mokymų centro psichologės.

Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto bendruomenė neteko organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės doc. dr. Ritos Rekašiūtės Balsienės.

„Šią naktį mirė mūsų prorektorė Rita Rekašiūtė Balsienė. Rita buvo profesionalumo ir atsidavimo pareigoms pavyzdys. Ji suteikė naują impulsą mūsų bendruomenei. Nebijojo judinti nusistovėjusius dalykus ir inicijuoti naujus. Ką tik startavo nauja darbuotojų apklausa, kurios prasme ji tikėjo ir kurios duomenis kruopščiai vertino. Rita gerai suprato visumą, bet rasdavo laiko pagalvoti apie kiekvieną. Dirbo iki pabaigos, nenorėjo ilsėtis, prieš keletą dienų dar tvirtu balsu diskutavo. Kaip visada, per daug kalbėjom apie reikalus ir per mažai apie save. Ilsėkis ramybėje, Rita…“ – užuojautą reiškia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.