FSF įvykiai

Vilniaus universitetas įgyvendina projektą „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001). Vienas iš projekto tikslų – dėstytojų-pedagogų rengėjų stažuočių programa. Parengtą stažuotės programą išbandė Ugdymo mokslų instituto asistentė dr. Vita Venslovaitė. V. Venslovaitė stažavosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje nuo kovo 28  d. iki balandžio 1 d. (I dalis) ir nuo balandžio 25 d. iki 29 d. (II dalis).

Prieš 625-erius metus į Lietuvą gyventi atsikėlę pirmieji karaimai čia atsivežė ne tik papročius ir tradicijas, bet ir kalbą. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – visi jie gyvena Lietuvoje, rašoma Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pranešime.

Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupė ir Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedra kviečia į seminarą - Neuropsichologinės metodikos darbui su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.

2022 m. gegužės 25 d. (trečiadienį) 16:30 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 106 aud.

2022 m. gegužės 18 d. (trečiadienį) 17 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks akademikės prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės knygos „Arvydas Šliogeris: „Mano elementorius buvo Homeras“ (Vilnius: „Odilė“, 2021) sutiktuvės.

Dalyvaus: knygos autorė, filosofai doc. dr. Jonas Dagys, prof. dr. Naglis Kardelis, Justas Kučinskas, Mokslų akademijos viceprezidentas akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius ir kiti.

Renginį ves akad. prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius.

Gegužės 17 d., antradienį 17.00 val. kviečiame į Socionomų forumą, kurio tema: „Turtingiems vaikams - geros mokyklos ir geriausi universitetai, o neturtingiems?“

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Konsultavimo ir mokymų centras kviečia į ERASMUS+ projekto „Psichikos sveikatos rodiklių (atsparumo, pasiekimų, kompetencijų ir įsitraukimo) įveiklinimas tobulinant aukštojo mokslo politiką ir praktiką studentų gerovės labui“ baigiamuosius renginius.

Prastėjantys aukštųjų mokyklų studentų/čių psichikos sveikatos rodikliai kelia susirūpinimą visame pasaulyje, todėl partneriai iš Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Lietuvos ir Serbijos sutelkė jėgas trijų metų trukmės ERASMUS+ projektui, kurio tikslas – išgryninti geriausias aukštųjų mokyklų praktikas, nukreiptas į studentų/čių gerovės užtikrinimą. Projekto metu buvo gilinamasi į tai, kokie yra studentų/čių psichikos sveikatos, socialiniai, saugumo, įtraukties ir kt. poreikiai bei kaip aukštosios mokyklos yra (ar galėtų būti) pasirengusios juos atliepti. Siekiant pristatyti projekto rezultatus ir tuo pačiu plėtoti diskusiją apie gerovės universitetų ir kolegijų kūrimą Lietuvoje organizuojami du renginiai:

Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi.

Buča buvo ta vieta, kurioje buvo parodytas baisus, nežmoniškas elgesys, ir šių įvykių kontekste dažnai diskutuojama, ar tai, kas vyko ten, galima vadinti genocidu. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį, Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kolektyvinių traumų tyrėja, psichologė prof. Danutė Gailienė.