Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra įkurta, 1989 m. atkūrus Filosofijos fakultetą. Jos pirmtakas – nuo 1973 m. VU veikusi Sociologijos laboratorija. Pirmasis katedros vedėjas – Arvydas Matulionis. Vėliau katedrai vadovavo Rasa Ališauskienė, Irena Eglė Laumenskaitė, Vida Kanopienė, Arūnas Poviliūnas. 1996 m. fakultete buvo įsteigta Socialinės teorijos katedra (vedėjas – Aleksandras Dobryninas), 2002 m. susijungusi su Sociologijos katedra. Nuo 2018 m. katedra veikia kaip Sociologijos ir socialinio darbo instituto padalinys.
Sociologijos katedros misija – užtikrinti sociologijos kaip savarankiškos ir nepakeičiamos socialinių mokslų disciplinos tyrimų ir studijų tradicijos inovatyvią tąsą Lietuvoje.
Katedros veiklos kryptys:
- Koordinuoti katedros mokslininkų vykdomus mokslo ir švietimo, politikos, šeimos, gyvenimo kelio, miesto, istorinės lyginamosios sociologijos tyrimus
- Bendradarbiaujant su studijų programų komitetais užtikrinti sociologijos bakalauro ir sociologijos magistro studijų programų vykdymą
- Bendradarbiaujant su Sociologijos doktorantūros komitetu ir kitais Sociologijos ir socialinio darbo instituto padaliniais, dalyvauti sociologijos doktorantūros studijų ir tyrimų vykdyme
- Drauge su Klaipėdos universiteto sociologais leisti žurnalą „Sociologija. Mintis ir veiksmas“.
Kontaktai:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Sociologijos katedra, adr. Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 2667626, el. paštas:
Nariai
Katedros vedėjas profesorius habil. dr. Zenonas Norkus
Profesorius dr. Arūnas Poviliūnas
Profesorė dr. Irena Juozeliūnienė
Docentė dr. Vikinta Rosinaitė
Docentė dr. Rūta Žiliukaitė
Docentė dr. Laima Žilinskienė
Docentas dr. Liutauras Kraniauskas
Asistentas dr. Karolis Jonutis
Asistentė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė
Asistentė dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska
Asistentė dr. Aušra Širvinskienė
Podoktorantūros stažuotoja dr. Ingrida Gečienė-Janulionė
Podoktorantūros stažuotojas dr. Daumantas Stumbrys
Lektorė Agnė Girkontaitė
Lektorius Regimantas Juras
Doktorantė Laura Daukšaitė
Doktorantė Dovilė Galdauskaitė
Doktorantė Gintarė Januševskaitė
Doktorantė Jūratė Litvinaitė
Doktorantė Milda Pivoriūtė
Doktorantė Rima Žilinskaitė
Tyrimai
Pagrindinės tyrimų tematikos:
Pokomunistinės transformacijos Lietuvoje lyginamieji tyrimai
Lyginamoji istorinė sociologija
Mokslo sociologija
Ugdymo sociologija
Šeimos ir intymaus gyvenimo sociologija
Miesto sociologija
Racionalaus pasirinkimo prieiga sociologija
Sveikatos sociologija
Teorinė deviacijos ir socialinės kontrolės analizė
Migracija, tarpkultūrinis mokymasis ir komunikacija
Projektai
Katedros mokslininkai dalyvauja vykdant šiuos Lietuvos mokslo tarybos / ES Struktūrinių fondų administruojamus projektus:
S-MOD-17-14 |
Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose |
Valstybės užsakomieji tyrimai: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“ |
2017.03.01 |
2019.12.31 |
Laimutė Žilinskienė |
Projekto „Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose“ aprašymas: Projektas yra sociologinis tyrimas apie paskutiniąją sovietmečio kartą, siekiant nustatyti, kokią įtaką jos formavimuisi turėjo XX a. pabaigoje kintantys modernybės režimai – sovietinis ir vakarietiškas. Kartos analizė paremta lyginamuoju trijų kohortų tyrimu ir apims paskutinės sovietmečio kartos identiteto apraiškų bei chronologinių ribų nustatymą. Tyrime taikoma biografinė metodologija, grupės diskusijų medžiaga, kiekybinių duomenų antrinė analizė. Kartos(-ų) identitetas/identifikacija bus nagrinėjamas iš dviejų perspektyvų. Pirmiausia, gyvenimo istorijose bei grupės diskusijose bus empiriškai analizuojama kartos savimonė, kolektyvinės reprezentacijos bei vaizdiniai apie kitas kartas. Taip pat bus nagrinėjama šios kartos sovietmečio ir posovietinių transformacijų atmintis ir jos reikšmė kartos identitetui. Antra, kartų identiteto savitumas bus analizuojamas pasitelkiant objektyvius kriterijus ir kartos narių institucionalizuotos elgsenos komponentus, fiksuojamus gyvenimo istorijose bei kiekybiniuose demografinio pobūdžio duomenyse. Dėmesys bus skiriamas kartų gyvenimo eigos struktūriniams pokyčiams bei juos lėmusioms modernybės institucijoms. Bus tiriama, kaip skirtingi modernybės komponentai lėmė kartos patirtis ir kaip ta patirtis atsispindi gyvenimo pasakojimuose. Projekto metu planuojama surinkti 80 skirtingų kartų gyvenimo istorijų, pravesti 3 diskusijų grupes su skirtingų kartų nariais. Projekte dirbs 4 mokslininkai iš skirtingų Lietuvos mokslo institucijų ir viena iš Didžiosios Britanijos ekspertė-konsultantė, turintys nemenką įdirbį vėlyvojo sovietmečio ir biografiniuose tyrimuose. Projekto rezultatų sklaida orientuota į tarptautinę mokslo bendruomenę, jie bus skelbiami tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei mokslo renginiuose. |
|||||
S-MIP-17-105 |
Vertybių kaitos Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamasis tyrimas |
Mokslininkų inicijuoti projektai: mokslininkų grupių projektai |
2017.09.01 |
2019.09.30 |
Rūta Žiliukaitė |
S-MIP-17-111 |
Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje |
Mokslininkų inicijuoti projektai: mokslininkų grupių projektai |
2017.10.02 |
2019.10.30 |
Eugenijus Lesinskas |
Projekto „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ aprašymas: Moksliniai tyrimai rodo, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) kartu su nuoseklia klausos lavinimo programa užtikrina sėkmingą kurčių vaikų socialinę integraciją. Lietuvoje kochlearinė implantacija atliekama nuo 1999 m. Dauguma šios srities mokslinių tyrimų nagrinėja medicinines ir technines klausos implantacijos problemas. Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos probleminiai aspektai pradėti nagrinėti tik pastaraisiais metais, o Lietuvoje ši sritis iš viso netyrinėta. Sudėtingas vaikų su klausos implantais socialinės integracijos procesas reikalauja betarpiško tėvų, gydytojų, socialinių pedagogų, psichologų, klausos terapeutų ir medicinos inžinierių bendradarbiavimo. Šio projekto tikslas – įvertinti vaikų su kochleariniais implantais makro ir mikro lygmenų socialinės integracijos veiksnius Lietuvoje. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos rekomendacijos vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos programos kūrimui. Tiriant bus pasitelkti sveikatos sociologijos, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos mokslų metodai. Pasitelkus biopsichosocialinę teorinę prieigą ir derinant įvairius tyrimų metodus bus siekiama visapusiškai atskleisti vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos problemas. Tarpdisciplininis tyrimas praplės socialinių ir sveikatos mokslų žinias bei sudarys prielaidas optimizuoti kurčiųjų vaikų socialinę integraciją. Projekto empirinius pagrindus sudarys keletas informacijos šaltinių: visuomenės sveikatos statistika, sveikatos politikos dokumentai ir teisės aktai, vaikų su kochleariniais implantais audiologinių tyrimų duomenys, anketinės apklausos ir pusiau struktūruotų interviu duomenys. |
|||||
S-MIP-17-117 |
Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos |
Mokslininkų inicijuoti projektai: mokslininkų grupių projektai |
2017.10.02 |
2019.12.15 |
Irena Emilija Juozeliūnienė |
Projekto „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“ aprašymas: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės plėtra sukūrė prielaidas tarptautinės migracijos tendencijoms Lietuvoje. EK dokumentuose atkreipiamas dėmesys į migracijos pasekmes. Lietuvos strateginiuose dokumentuose dėmesys sutelkiamas į migracijos poveikį šalies darbo rinkai, depopuliacijai, tačiau nepakankamai įvertinta socialinių ryšių restruktūrizacija, naujų transnacionalinių šeiminių darinių ir praktikų įsitvirtinimas, jų vaidmuo migraciniuose procesuose. Nuo 2004m. vykdyti VU mokslininkų tyrimai, LMT finansuotas projektas (2012-2014) parodė, kad šeiminiai resursai ir šeiminės praktikos aktyviai dalyvauja formuojant išvykimo/ sugrįžimo, gyvenimo abipus sienų strategijas. Užsienyje plačiai pripažintas šeimų vaidmuo migracijos procesuose; tiriamos mobilios šeimos, ypač transnacionalinės. Lietuvoje šeiminis potencialas nagrinėjamas fragmentiškai, tik netiesiogiai šeimines praktikas siejant su migracija; trūksta kompleksinių migracijos šeimų tyrimų, galinčių ne tik iškelti atskirą problemą, bet ir pasiūlyti proaktyvius sprendimus. VU ir Romerio universiteto mokslininkų grupė, tęsdama nuo 2004 m. vykdomus tyrimus ir bendradarbiaujant su JK mokslininkais bei Tarptautine migracijos organizacija, siūlo migracijos šeimos diskursu, sąveikų ir praktikų analize pagrįstą Lietuvos migracijos šeimų tyrimą, susiejantį institucinės aplinkos analizę su struktūriniais šeimos pokyčiais, šeiminėmis praktikomis ir globos organizavimu abipus sienų. Planuojamas tyrimas pratęsia Lietuvos migracijos šeimų tyrimus ir išryškina migracijos procesų valdymui svarbius aspektus – transnacionalinių ryšių įsitvirtinimą šeiminių tinklų ir praktikų pavidalu; migracijos sąlygomis besikeičiančius lyčių ir kartų santykius, motinystės/tėvystės strategijas, Lietuvoje liekančių mažamečių vaikų, pagyvenusių žmonių globos organizavimą; analizuojamos institucinės pagalbos spragos, išryškinamos galimybės sukurti šeimai palankią aplinką sugrįžti. Tyrimo pagrindu bus publikuota lietuvių/ užsienio autorių straipsnių rinktinė, sukurtas dokumentinis filmas ir teikiami pasiūlymai dėl sugrįžimą skatinančios proaktyvios į migrantų šeimas orientuotos socialinės politikos. |
|||||
09.3.3-LMT-K-712-01-0006 |
Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas |
2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa (Aukšto lygio MTEP tyrimai) |
2018.01.08 |
2022.01.07 |
Zenonas Norkus |
Projekto „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas“ aprašymas: Projekto tikslas yra sukurti ir empiriškai pritaikyti naują sociologinę teoriją, kurios objektas yra socialinės restauracijos modernėjančiose ir moderniose visuomenėse. Naujos teorijos vaisingumas tikrinamas lyginamuoju tyrimu, kuriame lyginama Baltijos šalių ekonominė, demografinė, socialinė, politinė raida pokomunistiniu ir tarpukario laikotarpiais. Diachroniniais palyginimais išryškinti abiejų laikotarpių raidos panašumai ir skirtumai aiškinami priežastinėmis hipotezėmis, kurios tikrinamos palyginimais su kitais moderniųjų restauracijų atvejais, pradedant klasikinėmis XVII a. ir XIX a. pradžios restauracijomis Anglijoje bei Prancūzijoje ir baigiant žydų valstybės atkūrimu kaip radikaliausiu modernios socialinės restauracijos atveju. Baltijos šalys yra ryškiausi pokomunistinės restauracijos atvejai, nes čia ji apėmė ir nepriklausomų valstybių atkūrimą. Pokomunistinės transformacijos kaip restauracijos samprata pagrindžia naują jos rezultatų vertinimo metodą: lyginant tarpukario ir pokomunistiniu laikotarpiu pasiektos pažangos mastą. Pritaikyti šį metodą trukdo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų duomenų stoka apie tarpukario ir ankstesnį laikotarpį. Sprendžiant šią problemą, ES struktūrinės paramos lėšomis jau sukurta internetinė istorinės statistikos duomenų bazė (IISDB), integruota į Lietuvos HSM duomenų archyvą (LiDA), papildoma naujais istorinės statistikos duomenimis, leidžiančiais palyginti Baltijos šalių tarpukario ir atkurtos nepriklausomybės laikų pažangą. LiDA IISDB praturtinimas naujais duomenimis, dokumentuotais anglų ir lietuvių kalbomis pagal tarptautinius standartus (DDI, DC, MARC21) ir laisvai prieinamais standartinėmis paieškos priemonėmis per OAI-PMH, užtikrina ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo kumuliatyvų tęstinumą, padeda visiems istorinės statistikos duomenų vartotojams Lietuvoje iki priešakinių ES šalių lygio sustiprinti savo gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas. |
|||||
09.3.3-LMT-K-712-02-0165 |
Demokratinės kairės trajektorijos pokomunistinėse Europos Sąjungos valstybėse narėse |
2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa (Podoktorantūros stažuotės) |
2017.12.04 |
2019.12.03 |
Liutauras Gudžinskas (mokslinis vadovas Zenonas Norkus) |
Projekto „Demokratinės kairės trajektorijos pokomunistinėse Europos Sąjungos valstybėse narėse“ aprašymas: Projekto metu bus tiriama socialdemokratinių partijų raida Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione bei aiškinamasi, dėl kokių priežasčių yra išsiskyrusios jų trajektorijos. VRE regionui priklausančiomis valstybėmis šiame tyrime laikomos vienuolika pokomunistinių valstybių, kurios 2004 m. ar vėliau buvo priimtos į ES. Nepaisant bendros komunistinės praeities ir euroatlantinės integracijos krypties, VRE valstybių vidaus politika vystosi nevienodai. Ryškėjanti kairiųjų jėgų regione politinės padėties, plėtojamos ideologijos ir perspektyvų įvairovė gerai atspindi šį išsiskyrimą ir yra vienas šios nevienodos politinės raidos faktorių. Projektas susidės iš trijų dalių. Pirma, bus siekiama įvertinti patį socialdemokratijos pokomunistinėje Vidurio ir Rytų Europoje fenomeną ir jo raišką. Antra, bus atliekama lyginamoji visų pokomunistinių ES priklausančių VRE šalių socialdemokratinių partijų raidos analizė. Trečia, bus atliekama Lietuvos ir dar dviejų kitų VRE šalių sisteminio proceso analizė, kuri leistų nustatyti detalesnius demokratinės kairės partijų šiame regione funkcionavimo priežastinius mechanizmus. Įgyvendinant projektą planuojama parašyti monografiją nagrinėjama tema, taip pat publikuoti keturis mokslo straipsnius tarptautiniuose ir Lietuvos recenzuojamuose mokslo žurnaluose, padaryti keturis mokslo pranešimus tarptautinėse konferencijose. Tikimasi, kad atliktas lyginamasis tyrimas leistų įdėmiau pažvelgti į demokratinės kairės būklę šiuolaikinėje Lietuvoje ir bendrai VRE regione, padėtų tiksliau ir aiškiau įvertinti pagrindines šios pakraipos politinių jėgų nuosmukio priežastis, leistų prognozuoti dėl šiuolaikinėje Lietuvoje ir bendrai VRE regione, leistų prognozuoti dėl jų tolesnės raidos perspektyvų. |
2018 m. įgyvendinti tyrimo projektai
Universiteto biudžeto lėšomis finansuoti projektai
Sociologinė visuomenės struktūros ir kaitos analizė. Prof. A. Poviliūnas. 2017–2018 m., Prof. Z. Norkus 2018–2021 m.
Įgyvendinant šį tyrimo projektą vykdoma tarptautinio lygio tyrimų apie pagrindinius sociologijos klausimus (socialinę struktūrą ir socialinius pokyčius) stebėsena siekiant atrasti ir pritaikyti empiriškai naujas idėjas, kurios padėtų nušviesti nūdienos Lietuvos visuomenės būklę, sykiu atkreipiant įvairių suinteresuotųjų asmenų dėmesnį ir supažindinant juos su nuolatinėmis visuomenės reiškinių tendencijomis bei naujai besiformuojančiais reiškiniais. Ypatingas dėmesys skiriamas senų ir naujų socialinių patologijų diagnostikai, kurias kaip problemas traktuoja politikai ir įtakingi visuomenės nuomonės formuotojai. Vykdant sociologinę stebėseną ir teoriškai analizuojant vykstančius Lietuvos visuomenės pokyčius, naudojama besivejančio pokomunistinio vystymosi globalizuotoje pasaulio sistemoje teorinė schema, kuri taikoma tiek trumpojo laikotarpio, tiek ir ilgojo laikotarpio sinchroninei ir diachroninei lyginamajai analizei. Naujausias mokslinis indėlis sutelkia dėmesį į emigracijos ir šeimos gyvenimo klausimus, kritinę socialinės politikos diskurso analizę ir vertybinių orientacijų dinamiką Lietuvoje.
Nacionaliniai mokslinių tyrimų projektai
Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas (sutarties Nr. DOTSUT-31 (09.3.3-LMT-K-712-01-0006) / LSS-250000-54 )), finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Prof. Z. Norkus (2018-2022 m.).
Surinkti ir išanalizuoti duomenys, publikuotas 1 straipsnis, perskaityti 5 pranešimai tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, paskelbti 22 istorinių statistinių duomenų rinkiniai Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve LiDA (http://lidata.eu/index.php?file=files/duomenys/histat/Baltijos.html).
Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos (sutarties Nr. P-MIP-17-330). Prof. I. Juozeliūnienė (2017-2019 m.).
Įgyvendinant projektą apibendrinti Lietuvoje atliktų šeimos ir migracijos tyrimų duomenys (2005-2017 m.), atlikta antrinė duomenų analizė; Lietuvos situacija buvo lyginama tarptautiniu mastu. Atliktas Lietuvos gyventojų (N = 1000) ir keturių skirtingų transnacionalinės vaikų priežiūros patirties turinčių gyventojų grupių (N = 300) bei vyresnio amžiaus šeimos narių priežiūros (N = 100) tyrimas. Tyrėjų grupė analizavo, kokią įtaką migracijos patirtis turi šeimos konfigūracijoms, šeiminėms praktikoms, šeimos konceptualizacijai, intergeneraciniam solidarumui, asmeniniams tinklams, ketinimui turėti vaikų, šeimos atminčiai, globos cirkuliacijai, pasitikėjimui valdžios institucijomis ir valstybės parama. Atlikti interviu su grįžtamosios migracijos ekspertais (taikant vizualinę metodiką).
Paskutinė sovietinė karta kintančios modernybės kontekstuose (sutartis Nr. S_MOD_17_14). Projekto vadovė – doc. L. Žilinskienė (2017-2019 m.).
Surinkti 80 biografinių interviu su trijų kartų atstovais, gimusiais 1960–1969, 1970–1979 bei 1980 ir vėliau. Gauta empirinė medžiaga panaudota kaip pagrindas analizuoti šių kartų gyvenimo scenarijus, gyvenimo tarpsnių ypatumus, tipiškus kartų adaptacijos modelius, skirtingų kartų vertybes, požiūrius ir elgesio pokyčių kontekstą pereinant nuo sovietinės į posovietinę modernybę, kartos ir savęs tapatumo ir jo ribų suvokimą bei sovietinių ir pokomunistinių transformacijų atmintį kaip vieną iš kartos tapatybės bruožų. Buvo pristatyti penki pranešimai tarptautinėse konferencijose.
Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektas su užsienio partneriais: „Vertybių kaitos Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamasis tyrimas“ (sutarties Nr. P-MIP-17-492) Doc. R. Žiliukaitė (2017-2019 m.).
Projekto tikslas – analizuoti religinių, šeimos, darbo, socialinių ir politinių vertybių kaitos trajektorijų panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomenių per pastaruosius trisdešimt metų ir vertybių (kultūrinio konteksto) poveikį šių šalių socialinei politika ir tarptautiniams santykiams, remiantis keturių Europos vertybių tyrimo (EVS) bangų duomenimis (1990 m., 1999 m., 2008 m. ir 2017 m.). 2018 m. buvo parengti dviejų mokslinių straipsnių juodraštiniai variantai, pristatyti penki pranešimai tarptautinėse konferencijose ir du pranešimai nacionalinėse konferencijose.
Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje (S-MIP-17-111). Projekto vadovas Prof. Eugenijus Lesinskas (2017–2019 m.).
Ankstesni tyrimai parodė, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) kartu su klausos lavinimo programa užtikrina sėkmingas socialinę integraciją vaikams, turintiems neurosensorinį kurtumą. Kochlearinis implantavimas Lietuvoje įgyvendinamas nuo 1999 m. Dauguma šioje srityje atliktų tyrimų yra susiję su klinikiniais ar techniniais šios procedūros aspektais. Trūksta mokslinių tyrimų, susijusių su socialiniais klausos implantacijos aspektais, pvz., socialinės integracijos sunkumais ar gyvenimo kokybe. Autorių žiniomis, Lietuvoje tai yra pirmasis tyrimas skirtas socialiniams kochlearinės implantacijos aspektams nagrinėti. Kompleksiškas vaikų, turinčių cochlearinius implantus, socialinės integracijos procesas reikalauja betarpiško tėvų, gydytojų, socialinių darbuotojų, logopedų, psichologų ir medicinos inžinierių bendradarbiavimo. Pagrindinis šio projekto tikslas – įvertinti vaikų, turinčių cochlearinius implantus makro ir mikro lygmens socialinės integracijos veiksnius Lietuvoje. Atlikus šį tyrimą bus parengtos rekomendacijos vaikų, turinčių cochlearinius implantus, socialinės integracijos programai. Šiame projekte bus naudojami sociologijos, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos tyrimų metodai. Vaikų, turinčių kochlearinius implantus, socialinės integracijos sunkumai bus analizuojami iš biopsichosocialinės perspektyvos ir derinant skirtingus tyrimo metodus. Šie nauji ir išsamūs tarpdisciplininio projekto rezultatai praplės socialinių ir sveikatos mokslų žinias. Be to, projekto rezultatai sudarys prielaidas optimizuoti klausos sutrikimų turinčių vaikų socialinę integraciją. Projekto empirinė dalis grindžiama keletu duomenų bazių: visuomenės sveikatos statistika, sveikatos politikos dokumentais ir teisės aktais, vaikų su kochleariniais implantais audiologinių tyrimų duomenys, apklausų ir pusiau struktūruotų interviu duomenimis.
Tarptautinio lygio ekspertinis vertinimas ir tyrimai
Atlikta socialinės politikos padėties Lietuvoje analizė ir parengta ataskaita Europos socialinės politikos tinklui (ESPN).
Publikacijos
Recent books
Norkus Z. An Unproclaimed Empire: The Grand Duchy of Lithuania: From the Viewpoint of Comparative Historical Sociology of Empires. Abingdon: Routledge, 2018, 426 p.
Recent papers
Juozeliūnienė, I. and Budginaitė, I. “How Transnational Families are Seen to be ‘Troubling’? Contesting and Reframing Mothering”, Sociological Research Online, March 2018, Vol. 23, No. 1, p. 262-281. https://doi.org/10.1177/1360780417749464
Juozeliūnienė, I. and I. Budginaitė. How Transnational Mothering is Seen to be ‘Troubling’: Contesting and Reframing Mothering. – Sociological Research Online, special section: „Troubling Families“, 2018, p. 1-20, DOI: 10.1177/1360780417749464.
Juozeliūnienė, I., Budginaitė, I., I. Bielevičiūtė. Transnational families in Lithuania: multi-dimensionality of social relationships and their reorganization. In Crespi, I., Meda, S., Merla, L. (eds.). Multi-ethnic and transnational families in Europe. Gender and generations. - Palgrave MacMillan, 2018. (ISBN 9783319597546. eISBN 9783319597553), p. 165-181.
Lazutka, Romas; Poviliūnas, Arūnas; Žalimienė, Laimutė. Lithuanian social policy in the last decade has downplayed the issue of unequal access to education. ESPN Flash Report; 2018/55, Brussels: European Commission, 2018. 2 p. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19991&langId=it
Lazutka, Romas; Poviliūnas, Arūnas; Žalimienė, Laimutė. On-going discussions about the financing of the statutory funded pension in Lithuania: ESPN Flash Report 2018/29. Brussels: European Commission, 2018. 2 p. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19708&langId=en
Mataitytė-Diržienė, J., Stumbrys, D., Byčkova, J. and Lesinskas, E., 2018. Kochlearinė implantacija Lietuvoje: paplitimas ir sistemos apžvalga. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, (17), pp.132-148.
Norkus, Z. „The glory and demise of monetary nationalism in the post‐communist Baltic states“, Nations and Nationalism, 2018, vol. 24, no 4, p. 871-892. https://doi.org/10.1111/nana.12404
Norkus, Z. (2018). “The Economic Output Growth of Baltic Countries in 1913–1938: a Quantitative Cross-country Comparison”, Journal of Baltic Studies, 2018, publication ahead of https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/01629778.2018.1492945
Žilinskienė, L. ir Ilic, M. (2018). Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science, Routledge, ISSN 2158-2041. https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21582041.2018.1516297
Žilinskienė, L. ir Ilic, M. (2018). Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science, Routledge, ISSN 2158-2041. https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21582041.2018.1516297
Žiliukaitė, R. "What Do We Choose?". – In The Nonprofit Sector in Eastern Europe, Russia, and Central Asia. Leiden, The Netherlands: BRILL, 2018. doi: https://doi.org/10.1163/9789004380622_003
Pranešimai
Z. Norkus. „Capitalist Restoration or Dismantling of State Capitalism? Post –Communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Restorations“, XIX ISA World Congress of Sociology, Toronto, Canada, 15-21.07.2018
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-0006) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, plenary presentation „Heading for Second Millenium of European History: Lithuania Ancient and Modern, Two Times Restored“, The European Network for Social Policy Analysis (ESPANet Europe) 16th Annual Conference „Transformation of European Welfare Systems: Challenges, Problems and Future Prospects“, 30.08-09.2018, Vilnius, Lithuania.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, „Theorizing Modern Social Restorations: a Comparison of Social and Ecological Restorations“, European Sociological Association (ESA) 36 Research Network (RN) „Sociology of Transformations: East and West“ midterm conference „The Social Transformations We Live in: Between Cohesion and Fragmentation“, School of Advanced Social Studies, Nova Gorica, Slovenia, 20-22.09.2018
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
V. Morkevičius, Z. Norkus, „Estų vyrų ūgio mįslė ir kaip sociologija gali padėti ją įminti“, X-oji nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „Sociologinio žinojimo autoritetas: poveikis, vertės kūrimas ir kvestionavimas“, Klaipėdos universitetas, 2018.10.12-13.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, „Making ‚New Europe‘? After-Life and Return of Ancient Empires in the Current De-Linkings and Re-Linkings at the Eastern Frontier of the European Union“, 43rd Annual Conference on the Political Economy of the World-System „De-Linking: Critical Thought and Radical Politics“ Albert-Ludwigs-University of Freiburg, Germany 11-14.04.2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, invited presentation „Monetary Nationalism and the Restoration of Baltic States“, Kickoff Workshop on New Nationalisms, Interdisciplinary Centre for Baltic Sea Region Research, IFZO, Greifswald University, 13.05.2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, „Human Height and Family Household Size in the Baltic Countries in the Early 20th Century: Towards Solution of Estonian Males Stature Puzzle“, Weast: The Eastern European Economic History Initiative Workshop Cracow 2019: „Understanding the Economic Past of Eastern Europe“, Pedagogical University of Cracow, 14-15.06 2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, pranešimas „Secular Trends in the Human Wellbeing across Europe: a Comparison of Economic and Biological Standard of Life Viewpoints“, 14th Conference of the European Sociological Association „Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging“, Manchester, United Kingdom, 20-23.08.2019, RN36_04 RN36_04: Perception of Equality and Boundaries –Class, work, life
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Z. Norkus, invited presentation „Rethinking 1989: Belated 1789 or Better 1815? Post-communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Modern Restorations“, 17th Polish Sociological Congress „Me, Us, Them? Subjectivity, Identity, Belonging“, Wroclaw, 11-14.09.2019, Session „The Great Change of 1989“.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
Disertacijos
Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Disertacijos pavadinimas |
Mokslinis vadovas |
1. | Daukšaitė Laura | Vertybių (re)produkcijos trajektorijos ir jas lemiantys veiksniai pirmojoje pokomunistinėje kartoje | Prof. dr. Zenonas Norkus |
2. |
Galdauskaitė Dovilė |
Gimstatumo laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos šeimynių ryšių pokyčių kontekste |
Prof. dr. Irena Emilija Juozeliūnienė |
3. |
Januševskaitė Gintarė |
Mokslinės veiklos vertinimo praktikų pokyčiai |
Prof. dr. Arūnas Poviliūnas |
4. | Litvinaitė Jūratė | Paslėptųjų programų turinys ir jų raiška šiandieninėse Lietuvos mokyklose | Prof. dr. Arūnas Poviliūnas |
5. |
Pivoriūtė Milda |
Perėjimo į suaugystę trajektorijos pokomunistinėje Lietuvoje |
Prof. dr. Arūnas Poviliūnas |
6. | Žilinskaitė Rima | Vikinomika ir mokslo žinių sklaida Lietuvoje: prosumpcinių projektų analizė skaitmeninės sociologijos požiūriu | Prof. dr. Zenonas Norkus |