Naujienos

2024-05-20

Filosofijos fakultetas renginyje „Comic Con Baltics 2024“

PLAČIAU

2024-05-17

Atviros žymaus JAV kriminologo Chris W. Eskridge paskaitos

PLAČIAU

2024-05-16

Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus rinkimai

PLAČIAU

2024-05-16

L. Kudijanovo tyrimas apie lietuvių misionieriaus veiklą Indijoje

PLAČIAU

2024-05-16

Mokslinė jaunųjų kriminologų konferencija

PLAČIAU

2024-05-15

Niujorko miesto universiteto profesoriaus Graham Priest paskaita

PLAČIAU
Visos naujienos

Renginiai

Gegužė 2024
PirmAntTreKetPenŠešSek
293012345
6789101112
13141516171819
20212223242526
272829303112

Vytauto Sinicos disertacijos gynimas

Pradžia: 2022-12-09 15:00
Pabaiga: 2022-12-09 17:00

VYTAUTAS SINICA gins2022 m. gruodžio 9 d. 15 val. 201 aud. Filosofijos instituto doktorantas VYTAUTAS SINICA gins disertaciją „Moderniosios Europos vienijimosi projekto filosofiniai pagrindai“ filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3Vd3Rds

Mokslinis vadovas – prof. dr. Vytautas Radžvilas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
dr. Vytautas Rubavičius – tarybos pirmininkas (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
doc. dr. Povilas Aleksandravičius (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. David Engels (Instytut Zachodni, Poznań, Lenkija, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005);
prof. dr. Alvydas Jokubaitis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Anotacija:
Visą žmonijos istoriją lydi nuolatinė ir vis naujas formas įgaunanti įtampa tarp universalistinio žmonijos vienybės idealo ir partikuliaristinės tikrovės – žmonijos susiskaidymo į ribotas valstybes ir tautas. Vakarų krikščionijos virsmas į modernybę padarė nebeįmanomą krikščionišką vienybės problemos sprendimą. Susikūrusioje absoliučiai suverenių valstybių sistemoje ši įtampa įgavo naują nacionalizmo ir kosmopolitizmo dilemos pavidalą. Laipsniškai formuluotas iš pradžių žmonijos vienybės, o vėliau ir save suvokusios Europos vienybės idealas. Tačiau ši Europa buvo ne restauruojama, o kuriama kaip visiškai nauja tikrovė – moderniojo individo sklaidos arena. Ji galėjo būti vienijama tik visiškai naujais pagrindais. Disertacijoje analizuojama, kaip S. Pufendorfo, G. Leibnizo, I. Kanto ir galiausiai F. Nietzsche’ės filosofija sukūrė prielaidas moderniosios Europos politinės vienybės perspektyvų išgryninimui. Būtent Nietzsche’ė konstatavo, jog modernios Europos suvienijimas galimas tik tautų ir nacionalinių valstybių sąskaita. XX amžiaus viduryje gimę politiniai Europos vienybės projektai siūlė skirtingas santykio su šia išvada strategijas. Ligšiolinį Europos Sąjungos gyvybingumą laidavusi politinio klausimo vengimo strategija baigia išsemti savo galimybes.

Skaityti disertaciją

 

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos