Pasirink studijų programą!

Naujienos

2025-09-17

Profesoriaus Ray’jaus Bullo (JK) vizitas Filosofijos fakultete

PLAČIAU

2025-09-16

Europos kriminologams – jubiliejiniai metai

PLAČIAU

2025-09-11

Prof. habil. dr. E. Nekrašo 80-mečio jubiliejaus konferencija „Pozityvus protas“

PLAČIAU

2025-09-10

Prof. Hanoch Ben-Yami (CEU) viešos paskaitos

PLAČIAU

2025-09-10

Vieno žymiausių filosofų G. Deleuze’o šimtmečiui – tarptautinis simpoziumas NDG

PLAČIAU

2025-09-10

Prasideda nacionalinė iniciatyva „Sija“ – unikali streso mažinimo programa jaunimui

PLAČIAU
Visos naujienos

Renginiai

Vytauto Sinicos disertacijos gynimas

Pradžia: 2022-12-09 15:00
Pabaiga: 2022-12-09 17:00

VYTAUTAS SINICA gins2022 m. gruodžio 9 d. 15 val. 201 aud. Filosofijos instituto doktorantas VYTAUTAS SINICA gins disertaciją „Moderniosios Europos vienijimosi projekto filosofiniai pagrindai“ filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3Vd3Rds

Mokslinis vadovas – prof. dr. Vytautas Radžvilas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
dr. Vytautas Rubavičius – tarybos pirmininkas (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
doc. dr. Povilas Aleksandravičius (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. David Engels (Instytut Zachodni, Poznań, Lenkija, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005);
prof. dr. Alvydas Jokubaitis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).

Anotacija:
Visą žmonijos istoriją lydi nuolatinė ir vis naujas formas įgaunanti įtampa tarp universalistinio žmonijos vienybės idealo ir partikuliaristinės tikrovės – žmonijos susiskaidymo į ribotas valstybes ir tautas. Vakarų krikščionijos virsmas į modernybę padarė nebeįmanomą krikščionišką vienybės problemos sprendimą. Susikūrusioje absoliučiai suverenių valstybių sistemoje ši įtampa įgavo naują nacionalizmo ir kosmopolitizmo dilemos pavidalą. Laipsniškai formuluotas iš pradžių žmonijos vienybės, o vėliau ir save suvokusios Europos vienybės idealas. Tačiau ši Europa buvo ne restauruojama, o kuriama kaip visiškai nauja tikrovė – moderniojo individo sklaidos arena. Ji galėjo būti vienijama tik visiškai naujais pagrindais. Disertacijoje analizuojama, kaip S. Pufendorfo, G. Leibnizo, I. Kanto ir galiausiai F. Nietzsche’ės filosofija sukūrė prielaidas moderniosios Europos politinės vienybės perspektyvų išgryninimui. Būtent Nietzsche’ė konstatavo, jog modernios Europos suvienijimas galimas tik tautų ir nacionalinių valstybių sąskaita. XX amžiaus viduryje gimę politiniai Europos vienybės projektai siūlė skirtingas santykio su šia išvada strategijas. Ligšiolinį Europos Sąjungos gyvybingumą laidavusi politinio klausimo vengimo strategija baigia išsemti savo galimybes.

Skaityti disertaciją

 

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: