Lietuvai įsivėlus į konfliktą su Kinijos Liaudies Respublika dėl plėtojamų santykių su Taivanu, IQ kviečia iš arčiau susipažinti su šia sala. <...>
1911 m. nuvertus paskutinę Kinijos imperijos dinastiją ši milžiniška Rytų Azijos šalis mėgino rinktis demokratijos kelią. 1913 m. įvyko pirmi ir kol kas paskutiniai laisvi rinkimai visos Kinijos mastu. „Nors formaliai ir buvo demokratinė valstybė, dėl įvairių vidaus nesutarimų ta demokratija realiai Kinijoje niekada nefunkcionavo, – teigė Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Balys Astrauskas. – Galiausiai į valdžią atėjęs Chiang Kai-shekas buvo karinis diktatorius. Kita vertus, ši valdžia visame pasaulyje buvo visuotinai pripažinta kaip teisėta.“
Taivanas ilgai žengė demokratijos link. Karinė padėtis išliko iki 1987 m., kai buvo ribojamos gyventojų laisvės ir teisės, nevyko rinkimai, o Chiang Kai-shekas prezidento postą užėmė iki pat mirties 1975-aisiais. Po trejų metų prezidentu paskirtas Chiang Kai-sheko sūnus Chiang Ching-kuo pradėjo demokratizacijos procesą. „Visą valdžią iki tol Taivane turėjo atvykėliai, pabėgę nuo pilietinio karo, jie tesudarė apie 15 proc. Taivano populiacijos, – aiškino B. Astrauskas. – O Taivane gimę ir užaugę žmonės visiškai nebuvo prie valdžios prileidžiami.“ Tačiau devintajame dešimtmetyje be rinkimų likusiame Taivano parlamente – Įstatymų Leidžiamajame Juanyje – buvę parlamentarai jau tapo gerokai nusenę. Tuo pačiu metu šalyje prasidėjo judėjimas už demokratiją ir protestai, tad, norint į valdymą įleisti šviežio kraujo ir prie valdžios prileisti daugiau vietinių, pradėtos reformos. „Tai – vienas unikalių atvejų istorijoje, kai iš esmės taikiu būdu ir iš viršaus diktatūra tampa demokratija pačios valdžios iniciatyva, viena didžiausių demokratizacijos sėkmės istorijų“, – pridūrė B. Astrauskas.
Visą straipsnį skaitykite: https://iq.lt/iq-tema/lietuva-ir-taivanas-uz-ka-kovojame/245050
Parengė Liepa Žeromskaitė
Šaltinis: Žurnalas „IQ.lt“ / 2022 vasaris Nr. 2 (143)
Prieiga per internetą: https://iq.lt/