Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete organizuojama Tarptautinė konferencija „Karo filosofija / Filosofija kare“, kuri vyks spalio 8 d., trečiadienį, Vilniaus universiteto Centrinių rūmų „Aula Parva“ salėje (Universiteto g. 3, II aukštas).
Šis renginys suburia mokslininkus iš Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos. Konferencijoje dalyvaus garsūs Ukrainos filosofai ir intelektualai – Volodymyras Yermolenko iš Nacionalinio universiteto „Kyjivo Mohylos akademija“ ir Vakhtangas Kebuladze iš Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto – bei Przemysławas Bursztyka iš Varšuvos universiteto Lenkijoje.
Renginio programą galite rasti čia Konferencijos programa.
PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS / ABSTRACTS
Volodymyr Yermolenko
Rethinking Imperialism
How is Russian imperialism different from the European imperialisms of the previous centuries? What conceptual frameworks do we still lack to describe it, and to respond to it? How is the Russian invasion of Ukraine connected with the Russian imperialist drive? What lessons can we draw for the 21st century?
Permąstant imperializmą
Kaip Rusijos imperializmas skiriasi nuo praėjusių amžių Europos imperializmų? Kokios konceptualinės sistemos mums vis dar trūksta, kad galėtume jį apibūdinti ir į jį reaguoti? Kaip Rusijos invazija į Ukrainą susijusi su Rusijos imperialistiniais siekiais? Kokias pamokas galime iš to išmokti 21-ajame amžiuje?
Vakhtang Kebuladze
Eternal Peace or Never-Ending War
The opposition between peace and war arose at the very beginning of our European civilization in Ancient Greece. There are two main approaches in modern European philosophy to the problem of war. One of them is based on the concept introduced by Kant, another one on the concept by Hegel. The Russian war against Ukraine is a new challenge for our civilisation, which provokes a new interpretation of the war phenomenon.
Amžinoji taika ir niekada nesibaigiantis karas
Taikos ir karo priešprieša atsirado pačioje mūsų Europos civilizacijos pradžioje Senovės Graikijoje. Šiuolaikinėje Europos filosofijoje yra du pagrindiniai požiūriai į karo problemą. Vienas iš jų grindžiamas Kanto, kitas – Hegelio koncepcija. Rusijos karas prieš Ukrainą yra naujas iššūkis mūsų civilizacijai, kuris provokuoja naują karo fenomeno interpretaciją.
Simas Čelutka
What is the Relationship between Patočka‘s Ethico-Political and Existential-Ontological Reflections on Sacrifice?
One of the most perplexing notions in Jan Patočka‘s philosophy is 'sacrifice for nothing,' a form of self-sacrifice with no positive content that transcends every particular thing, object, goal, or ideal. This concept is puzzling, since Patočka was a dissident and one of the spokespersons of the Charta 77 movement, providing philosophical and ethical substance to dissidents’ actions. In his “Charta 77 texts” and other overtly political writings, Patočka formulated an ethico-political conception of sacrifice, arguing that authentic politics is defined by a strong commitment to unconditional moral principles, such as justice, freedom, and human rights—principles for which it is 'worthwhile to suffer.' Yet in his mature phenomenological reflections on sacrifice and war, Patočka appears to distance himself from ethical and political considerations, moving instead into the Heideggerian territory of nothingness, Being, and confrontation with one’s finitude. What is the relationship between Patočka‘s ethico-political and existential-ontological reflections on sacrifice? In this paper, I argue that they are internally consistent, the latter serving as an indispensable philosophical grounding of the former. The unifying element of these diverse explorations of sacrifice is Patočka‘s comprehensive critique of modernity and technoscience. At the same time, Patočka’s thought resonates profoundly with the experience of Ukrainians today, for whom sacrifice has become both an existential reality and an ethico-political act. Their struggle exemplifies how the confrontation with finitude and nothingness does not negate, but rather grounds and deepens, the commitment to freedom, justice, and human dignity.
Pasiaukojimo prasmė: Ukraina, Lietuva ir Jano Patočkos filosofija
Vienas mįslingiausių Jano Patočkos filosofijos motyvų – „pasiaukojimo dėl nieko“ samprata, nusakanti auką be pozityvaus turinio, pranokstančią bet kokį konkretų tikslą, objektą ar idealą. Ši sąvoka atrodo paradoksali, nes Patočka buvo disidentas ir vienas iš „Charta 77“ judėjimo lyderių, savo disidentiniuose tekstuose formulavęs etinę-politinę aukos sampratą: autentiška politika čia grindžiama besąlygišku įsipareigojimu moraliniams principams, tokiems kaip teisingumas, laisvė ir žmogaus teisės. Vis dėlto vėlyvojoje fenomenologinėje refleksijoje apie pasiaukojimą ir karą Patočka, regis, nutolsta nuo etikos ir politikos, pereidamas į Heideggerio apmąstymų lauką – niekio, būties ir susidūrimo su baigtinumu kontekstus.
Pranešime mėginsiu parodyti, kad Patočkos etinės-politinės ir egzistencinės-ontologinės įžvalgos apie pasiaukojimą yra vidujai nuoseklios. Jų vienijantis elementas – visapusiška modernybės ir technomokslo kritika. Ši mintis aktuali ir šiandien: ukrainiečių patirtis rodo, jog susidūrimas su baigtinumu ir niekiu ne paneigia, bet sustiprina įsipareigojimą laisvei, teisingumui ir žmogaus orumui. Patočkos filosofija padeda įprasminti kertinius Lietuvos ir Ukrainos politinio patyrimo elementus.
Nerijus Maliukevičius
Merchants of Doubt from Moscow: Kremlin’s Offensive against the West
Moscow has shifted from pursuing traditional soft power to deploying what can be called a sharp power strategy in its war against the West. Reviving Soviet-era active measures and blending them with modern media technologies, the Kremlin engages in a systematic campaign to erode trust within Western democracies. Moscow weaponizes uncertainty and confusion, exploiting the limits of traditional propaganda and disinformation counterstrategies. This highlights the problem: the West often clings to a naïve understanding of information as neutral “facts,” rather than recognizing information as power (Yuval Noah Harari), which leaves democracies vulnerable to this systemic, long-term, deliberate, sharp power offensive from a malign authoritarian actor.
Prekeiviai abejonėmis iš Maskvos: Kremliaus puolimas prieš Vakarus
Maskva keičia „švelniosios galios“ politiką tuo, ką galima vadinti „aštriosios galios“ strategija kare prieš Vakarus. Atgaivindamas sovietinių laikų aktyviąsias priemones ir derindamas jas su šiuolaikinėmis medijų technologijomis, Kremlius vykdo sisteminę kampaniją, siekdamas griauti pasitikėjimą demokratija Vakaruose. Putinas instrumentalizuoja neapibrėžtumą ir abejonę, paverčia tai ginklu. Rusija pasinaudoja Vakarų gynybos nuo propagandos ir dezinformacijos strategijos ribotumu. Išryškėja esminė problema: Vakarai dažnai laikosi naivaus požiūrio į informaciją kaip į neutralius „faktus“, užuot suvokę informaciją kaip galią (Yuval Noah Harari), todėl demokratijos tampa dar labiau pažeidžiamomis.
Przemysław Bursztyka
Possibility of War/War as Possibility: Phenomenological Remarks on War against Ukraine (and beyond)
There are two leading problems I would like to briefly analyze in my talk by using a phenomenological perspective. First, following Oksana Zabuzhko's observation that Poles and Lithuanians experienced (at least during the first year of the full-scale Russian aggression against Ukraine) this war as if it were also their own war – I would like to confront the question: "What does it mean that war against Ukraine is also our war?" Can we really say that in any legitimate way? Second, given this simple fact that the war in its brutal materiality takes place against Ukrainian people, then if talking about it from phenomenological perspective is to be possible we should either leave it to Ukrainians (it is only they who have the authority to speak up), or we can try to approach the phenomenon by merging the first- and the second-person perspectives. So, the second point of my talk will be an outline of a phenomenology of war-experience as an experience of a second degree. So, the task here will be to draw the basic structures of such an experience and its ontological implications.
Karas kaip galimybė/galimybė kaip karas: fenomenologinės pastabos apie karą prieš Ukrainą (ir už jos ribų)
Savo pranešime norėčiau trumpai išanalizuoti dvi pagrindines problemas, remdamasis fenomenologine perspektyva. Pirma, remdamasis Oksanos Zabužko pastebėjimu, kad lenkai ir lietuviai (bent jau per pirmuosius Rusijos agresijos prieš Ukrainą metus) šį karą patyrė tarsi tai būtų ir jų karas, norėčiau užduoti klausimą: „Ką reiškia, kad karas prieš Ukrainą yra ir mūsų karas?“ Ar tikrai galime tai teisėtai teigti? Antra, atsižvelgiant į paprastą faktą, kad karas savo žiauria materialia forma vyksta prieš Ukrainos žmones, taigi jei norime apie jį kalbėti iš fenomenologinės perspektyvos, ar turėtume tai palikti ukrainiečiams (tik jie turi teisę apie tai kalbėti), ar galime pabandyti priartėti prie šio reiškinio, sujungdami pirmojo ir antrojo asmens perspektyvas? Taigi antrasis mano pranešimo dėmuo bus fenomenologinis karo patirties kaip antrojo laipsnio patirties apibūdinimas. Taigi užduotis čia bus nubrėžti tokios patirties pagrindines struktūras ir jos ontologines implikacijas.
Agnė Narušytė
The Landscape of War: Three Films by Darius Žiūra from Ukraine
The war against Ukraine has been filling the media with images of scorched landscapes and destroyed cities. One would expect to see little or no human life in such eerie places, yet many stay and continue their lives. The persistence of the everyday amidst bombings and air-raid sirens reminiscent of films about World War II seems paradoxical, especially to those feeling the threat of war in the immediate future. The artist from Vilnius, Darius Žiūra, travelled to Ukraine in 2022–2024 and shot three films featuring the recently freed Borodianka full of destroyed apartment blocks, the deliberately flooded Kherson and the frozen cemetery in Kharkiv. We shall discuss how the meaning of the disturbing, yet native landscape is revealed gradually through the actions of people dreaming of their future, carrying out everyday tasks amidst the catastrophe and digging graves for their countless dead.
Karo kraštovaizdis: trys Dariaus Žiūros filmai iš Ukrainos
Karo su Ukraina metu žiniasklaida buvo užpildyta išdegintų kraštovaizdžių ir sunaikintų miestų vaizdais. Galima būtų tikėtis, kad tokiose bauginančiose vietose žmonių bus mažai arba jų visai nebus, tačiau daugelis lieka ir toliau gyvena savo gyvenimą. Kasdienybės tęsimasis tarp bombardavimų ir oro pavojaus sirenų, primenančių filmus apie Antrąjį pasaulinį karą, atrodo paradoksalus, ypač tiems, kurie jaučia karo grėsmę artimoje ateityje. Vilniaus menininkas Darius Žiūra 2022–2024 m. keliavo po Ukrainą ir nufilmavo tris filmus, kuriuose vaizduojama neseniai išlaisvinta Borodianka, pilna sunaikintų daugiabučių namų, tyčia užtvindyta Chersono sritis ir užšalusios kapinės Charkive. Diskutuosime, kaip nerimą keliantis, bet kartu ir gimtasis kraštovaizdis palaipsniui atskleidžia savo prasmę per žmonių, svajojančių apie ateitį, veiksmus, kasdienius darbus katastrofos akivaizdoje ir kapų kasimą begaliniam skaičiui mirusiųjų.
Nerijus Milerius
The Philosophy of War as a Practical Philosophy
French philosopher and historian Michel de Certeau argued that everyday life should be viewed from a "tactical" perspective – that of the individual who practices everyday life. American anthropologist Carolyn Nordstrom draws on de Certeau and suggests looking at war from this tactical and practical perspective. According to her, grand narratives about war – whether they be comments or research by politicians, military leaders, or scholars – are always somewhat limited because they do not sufficiently reveal the tactical and practical experiences of the most diverse people involved in war.
In this presentation, I will discuss how tactical and practical experiences of war transform the philosophy of war, what it means to practice war, and how my experiences of volunteering and filming in Ukraine have influenced my understanding of war.
Karo filosofija kaip filosofijos praktika
Prancūzų filosofas ir istorikas Michelis de Certeau teigė, jog į kasdienybę reikia žvelgti iš „taktinės“ – pačią kasdienybę praktikuojančio individo – perspektyvos. Amerikiečių antropologė Carolyn Nordstrom pasitelkia de Certeau ir iš tokios taktinės ir praktinės perspektyvos siūlo žvelgti į karą. Jos teigimu, didieji naratyvai apie karą – ar tai būtų politikų, ar karo vadų, ar mokslininkų komentarai ar tyrimai – visada yra kiek riboti, nes jie nepakankamai atskleidžia į karą įtrauktų pačių skirtingiausių žmonių taktines ir praktines patirtis.
Pranešime svarstysiu, kaip karo taktinė ir praktinė patirtis transformuoja karo filosofiją, ką reiškia praktikuoti karą, kaip mano karo sampratą veikia savanorystės ir filmavimo Ukrainoje patirtis.
Konferencijos organizacinis komitetas
Pirmininkas
Prof. Nerijus Milerius, Filosofijos institutas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas
Taryba
Prof. Jonas Dagys, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas
Prof. Mintautas Gutauskas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto direktorius
Doc. Laurynas Peluritis, Filosofijos institutas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose žiniasklaidos priemonėse.