Tyrimo pavadinimas: „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“
Tyrimo numeris: P-EDU-23-19
Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03
Tyrimo vadovas: prof. Richard Cohen
Komanda
Richard Cohen, Jungtinių Amerikos Valstijų Baffalo universiteto profesorius;
Jolanta Saldukaitytė, VU Filosofijos fakulteto, Filosofijos instituto docentė;
Miglė Petronytė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė, Labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas” komunikacijos vadovė;
Floris Velema, Nyderlandų Leideno universiteto mokytojas - metodininkas;
Vita Venslovaitė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Irena Stonkuvienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorė;
Jūratė Černevičiūtė, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto profesorė;
Kristina Petrošienė, Vilniaus „Pažinimo medis“ mokyklos mokytoja;
Algirdas Davidavičius, Vilniaus Šiaurės licėjaus ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT žydų mokyklos mokytojas;
Gintė Marija Ivanauskienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto edukologijos mokslo krypties doktorantė.
Tyrimo tikslas
Edukacinio tyrimo tikslas – kurti ir įgyvendinti rekomendacijas bei strategijas, padedančias vertinti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus filosofijos pamokose gimnazijose, taip pat kurti mokymo ir vertinimo sistemą, pritaikytą tokių pamokų dalyko specifikai.
Projektas grindžiamas holistiniu požiūriu, apimančiu tris pagrindines sritis: pačią filosofiją, filosofijos mokymą ir vertinimą bei mokytojų rengimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokinių filosofinio mąstymo gebėjimų ugdymui: gebėjimui suprasti tekstus, formuluoti klausimus, konstruoti pagrįstus samprotavimus, vertinti skirtingas perspektyvas, atrasti alternatyvius kritinius požiūrius ir dalyvauti struktūruotose diskusijose.
Projekto metu bus analizuojami tiek tradiciniai, tiek inovatyvūs filosofijos mokymo metodai: objektyvūs testai, esė rašymas, teksto interpretacija, kūrybinės užduotys, multimodalinės strategijos, dialogas ir debatai, fenomenais grįstas mokymasis bei kiti metodai. Bus vertinamas šių metodų veiksmingumas ir rekomenduojamos geriausios praktikos. Esant poreikiui, bus kuriami naujos metodinės priemonės, atliepiančios šiuolaikinius mokymo ir vertinimo poreikius.
Atsižvelgiant į filosofijos dalyko specifiką ir Lietuvos bendrojo ugdymo kontekstą, projekte siekiama sukurti pažangią, filosofiškai pagrįstą ir ugdymo realybę atitinkančią vertinimo perspektyvą, kurios tikslas – ne tik objektyviai fiksuoti mokymosi rezultatus, bet ir apimti patį mokymosi procesą. Šiuo metu taikomos vertinimo priemonės, dažnai perimtos iš kitų disciplinų, ne visuomet tinkamai atspindi filosofijos mokymo pobūdį – jos gali būti nepakankamai jautrios kritinio mąstymo, argumentavimo ar filosofinio samprotavimo kokybei. Atsižvelgdami į šiuos iššūkius, tyrėjai sieks pasiūlyti ne tik veiksmingas mokinių pasiekimų vertinimo priemones, bet ir metodikas, skirtas mokymo(si) proceso kokybei vertinti.
Tyrimas grindžiamas tarpdisciplininiu požiūriu, pasitelkiant filosofijos, edukologijos ir medijų studijų įžvalgas. Šių sričių jungtis leidžia filosofijos mokymą suvokti ne tik kaip akademinį ar mokyklinį dalyką, bet ir kaip kultūrinį bei socialinį reiškinį, kuriame svarbų vaidmenį atlieka kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir komunikaciniai gebėjimai.
Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:
Atliekamas tyrimas Lietuvos mokyklose, siekiant nustatyti, kur ir kaip šiuo metu vykdomas filosofijos mokymas, ypatingą dėmesį skiriant mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodams.
Atliekama antrinė Lietuvoje surinktų tyrimų duomenų ir išvadų analizė, siekiant susisteminti ir apibendrinti esamą situaciją.
Vykdomas dabartinių filosofijos mokymo ir vertinimo metodų Lietuvoje lyginamasis tyrimas su kitų Europos ir ne Europos šalių gimnazijų filosofijos pamokų praktikomis.
Remiantis tyrimo rezultatais, formuluojamos gairės bendrųjų vertinimo priemonių, skirtų filosofijos mokymo ir mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo tobulinimui ir kūrimui. Ypatingas dėmesys skiriamas objektyvių testų, esė rašymo, teksto supratimo ir interpretacijos, kūrybiškumo ugdymo, multimodalinių strategijų taikymo, dialogo ir diskusijų skatinimo, bei fenomenais grįsto mokymosi metodų plėtrai.
Švietimo rezultatų sklaida vykdoma tikslinėse grupėse – mokinių, mokytojų, mokslininkų ir švietimo sistemos specialistų tarpe – organizuojant seminarus, konferencijas, publikuojant mokslinius straipsnius bei rengiant elektroninę studijų knygą mokiniams ir mokytojams.
Projekte taip pat siekiama prognozuoti ateities problemas, numatyti iššūkius ir plėtros perspektyvas, skatinančias švietimo pokyčius filosofijos dalyko mokyme gimnazijose, kartu atliepiant nacionalinius švietimo tikslus ir ugdant atsakingą pilietiškumą.
Rezultatai
Planuojami rezultatai:
- Elektorinė studijų knyga skirta filosofijos mokymui gimnazijose;
- 7 ataskaitos, paskelbtos Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos interneto svetainėje, parengtos remiantis projekto metu atliktu tyrimu;
- 5 straipsniai nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose, parengti remiantis projekto metu atliktu tyrimu;
- 2 mokslo populiarinimo straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje;
- Interviu Lietuvos žiniasklaidoje apie filosofijos mokymą gimnazijose;
- Tarptautinė konferencija "Filosofijos didaktika gimnazijose";
- 2 nacionaliniai moksliniai seminarai pedagogams ir doktorantams;
- Pranešimai Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadose, tarptautinėse filosofijos olimpiadose, tarptautinėse konferencijose, profesinių tinklų susitikimuose, parengti remiantis projekto metu atliktu tyrimu.
Pranešimai Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadose, tarptautinėse filosofijos olimpiadose, tarptautinėse konferencijose, profesinių tinklų susitikimuose, parengti remiantis projekto metu atliktu tyrimu.
