Tyrimo pavadinimas: „Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4–8 m.)“
Tyrimo numeris: P-EDU-23-26
Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03
Tyrimo vadovė: doc. dr. Rita Makarskaitė–Petkevičienė
Edukacinis tyrimas įgyvendinimas drauge su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Sporto ir sveikatos centro mokslininkais.
Tyrimo komanda:
Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Dalia Nasvytienė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė;
Greta Kaluževičiūtė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė;
Vaiva Schoroškienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Goda Stonkuvienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto asistentė;
Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Sergejus Neifachas, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentas;
Jurga Sidabrienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto lektorė;
Emilija Alma Sakadolskis, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė
Daiva Malinauskienė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto profesorė;
Vaida Padgurskytė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto lektorė;
Ramunė Žilinskienė, VU Sveikatos ir sporto centro direktorė, Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros docentė;
Anna Klim-Klimaševska, Lenkijos Siedlce universiteto profesorė.
Tyrimo tikslas - aprašyti ir empiriškai patikrinti vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo tęstinumą skatinančius ir trikdančius veiksnius (promoting and hampering factors) vaikams pereinant iš ikimokyklinio į priešmokyklinio, iš priešmokyklinio į pradinio ugdymo pakopą.
Tyrimu siekiama:
Valstybės dokumentuose numatyti švietimo, įskaitant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, prioritetai skatina ugdymo procesą grįsti moksliniais tyrimais. Ankstyvojoje vaikystėje įgyti mokymosi gebėjimai reikšmingi vėlesniems mokymosi etapams. Mokėjimo mokytis strategijų įvairovė bei mokytojų ir vaikų bendra veikla Lietuvoje yra nepakankamai ištirta, o kitų šalių patirtis ne visada gali atsakyti į mūsų šaliai svarbius ankstyvojo ugdymo klausimus. Siekdami užpildyti šią spragą, išsikėlėme tikslą aprašyti ir empiriškai patikrinti veiksnius, skatinančius ir trukdančius vaikų mokėjimo mokytis tęstinumą pereinant iš ikimokyklinio ugdymo į priešmokyklinį ugdymą, o vėliau - į pradinį ugdymą. Pasirinktas mišrus tyrimo metodas. Laukiami rezultatai - įrodymais pagrįstas vaikų mokėjimo mokytis ugdymo aprašas ir rekomendacijos mokytojams.
Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:
- Atliekama sisteminė užsienio mokslininkų atliktų darbų analizė apie 4-8 metų vaikų mokėjimo mokytis ugdymą; jo galimybes ir iššūkius Lietuvoje;
- Atsižvelgiant į veiksnius įvertinama, kaip mokytojai, dirbantys skirtingose Lietuvos mokyklose, ugdo, stiprina ir nuolat tobulina vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopose;
- Nustatomi mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo metodai, kuriuos mokytojai taiko savo grupės ar klasės veikloje;
- Apibendrinama mokytojų patirtis ugdant minėtų pakopų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus;
- Įvertinami vaikų mokėjimo mokytis gebėjimai, aptariant:
- įgytas kompetencijas ir pasiekimus,
- bendruosius intelektinius gebėjimus ir įsitikinimus apie jų vystymąsi,
- vaikų nuomonę apie jų mokėjimą mokytis,
- vaikų mokėjimo mokytis tęstinumą pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą (iš ikimokyklinio - į priešmokyklinį, iš priešmokyklinio - į pradinį).
- Remiantis sisteminės analizės rezultatais ir atliktais tyrimais, sukuriamos ir realiomis sąlygomis išbandomos veiksmingos ugdomosios veiklos, skatinančios vaikų mokėjimą mokytis;
-
Parengiamos rekomendacijos mokytojams apie 4-8 metų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymą.
Planuojami rezultatai:
- atliktas mokslinis tyrimas;
- parengtas vadovas - rekomendacijos ankstyvojo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams apie 4-8 metų vaikų mokėjimą mokytis;
- parengtos penkios publikacijos aukšto lygio moksliniuose žurnaluose;
- suorganizuoti metodiniai seminarai apie žaidimais grįstą mokymą(si) edukologijos krypties doktorantams, kuriuos ves patyrusi užsienio mokslininkė;
- suorganizuoti du nacionaliniai renginiai, vienas mokslo seminaras,
- užtikrinama sklaida mokytojams, savivaldybės atstovams, švietimo strategams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokytojų rengimo centrams, akademinei bendruomenei ir visuomenei;
- dalyvaujama mokslinėse stažuotėse, tarptautiniuose švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose/tinkluose;
-
pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslo populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.