Tyrimo pavadinimas: „Aplinkodairinių paradigmų pokytis švietime: nuolatinis ugdytojų mokymasis antropocene (ENVOLEARN)“
Tyrimo numeris: P-EDU-23-18
Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03
Tyrimo vadovas: prof. Mintautas Gutauskas
Komanda
Mintautas Gutauskas, VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto direktorius, profesorius;
Lilija Duoblienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorė;
Jan Jagodzinski, Albertos universiteto, Ugdymo mokslų fakulteto profesorius emeritas, Kanada;
David Cole, Vakarų Sidnėjaus universiteto docentas, tarptautinio tyrimų tinko „Education in the Anthropocene“ vadovas, Australija;
Sandra Kairė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Simona Bekeraitė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslo darbuotoja;
Rūta Gajauskaitė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė;
Virginijus Pupeikis, Gamtos mokslų mokytojas pradinėse klasėse, mokyklos/darželio „Diemedis“ vadovas;
Birutė Galdikas, antropologė, primatologė, Džakartos "Universitas Nasional" išskirtinio lygio profesorė ir Simono Fraserio universiteto Britų Kolumbijoje (Kanada) tikroji profesorė; Tarptautinio orangutanų fondo įkūrėja ir vadovė, išsaugojimo ugdymo prieigos įkūrėja. Konsultantė projekto metu.
Tyrimo tikslas
Mokomės visur ir visada, keisdami mokymosi erdves/aplinkas, reaguodami į naujus lokalius ir globalius iššūkius, mokymosi procesą nuolat atnaujindami ir pratęsdami. Šiandien vienas svarbiausių iššūkių – mokytis gyventi klimato kaitos sąlygomis. Tampa ne tik svarbu mokytis, bet ir mokyti kitus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už besimokančius ir aplinką. Kaip turėtų keistis žmogaus santykis su aplinka? Etikos, politikos, filosofijos srityse galime išskirti dvi skirtingai orientuotas priešingas paradigmas: viena teigia, kad žmogus turėtų būti „gamtos valdovas ir šeimininkas“; kita laikosi idėjos, kad žmogus turėtų išmokti lygiaverčiai gyventi ir sugyventi su kitomis rūšimis, kurti naujas bendrabūvio formas. Projektas orientuojasi į paradigminius pokyčius, kurie vyksta atsisakant į kontrolę orientuoto ugdymo bei tokio paties santykio su gamta, ir pereinant prie ugdymo praktikų, kurios prisideda prie gamtinio-aplinkodairinio lauko kūrimo. Šis pokytis reikalauja, kad mokytojai ir ugdytojai, reaguodami į klimato krizės sąlygojamus iššūkius, formuotų naujas nuostatas, įgytų ir ugdytų naujas kompetencijas.
Tyrimo objektas – skirtingose aplinkodairinėse paradigmose veikiančių formalaus ugdymo mokytojų / neformalaus ugdymo ugdytojų nuolatinis mokymasis ir kompetencijų formavimas atliepiant dabarties iššūkius ir iššūkius ateičiai. Tyrimu siekiama aprėpti ne vien gamtamokslius, bet ir kitų sričių mokytojus/ugdytojus.
Šio mokslinio tyrimo tikslas yra trejopas.
Pirma - tyrimas skirtas suprasti mokytojų/ugdytojų, veikiančių skirtingose aplinkodairinėse paradigmose, taikomas edukacines praktikas santykyje su jų artimiausia aplinka skirtingose pasaulio dalyse.
Antra - išryškinti įtampas, su kuriomis mokytojai/ugdytojai mokydami susiduria dėl skirtingų aplinkos paradigmų (pvz. valdyti-kontroliuoti versus tapti/kurti kartu su aplinka)
Trečia - tuo pagrindu sukurti ir pasiūlyti metodikas, leidžiančias įgyvendinti edukacines veiklas, kurios prisidėtų prie gamtinio-aplinkodairinio lauko kūrimo ir tobulintų mokytojų/edukatorių aplinkodairines kompetencijas.
Bus vykdoma mokslinių tyrimų veikla:
Tiriami antropoceno iššūkiai švietimui (ypač žmogiškajam švietimo sistemos veikėjui – mokytojui/ugdytojui), ir žmogiškojo veikėjo transformacija antropoceno kontekste, susiejant ją su besikeičiančia mokymosi aplinka;
Analizuojamas žmogaus santykis su aplinka dviejų istoriškai susiklosčiusių paradigmų kontekste (santykis kaip "kontrolė" ir "tapsmas su"), kurias siūlo filosofai ir gamtos mokslininkai;
Analizuojami politiniai dokumentai ir ilgalaikės aplinkosauginio švietimo strategijos bei pasaulyje atlikti empiriniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokios naujos teorijos ir (arba) metodai siūlomi kaip konstruktyvūs ir galiausiai rekomenduojami praktikams, kaip skatinti mokytojų/ugdytojų mokymąsi ir aplinkodairinių kompetencijų ugdymą;
Atliekamas empirinis pedagoginės praktikos skirtingose paradigmose tyrimas Lietuvoje ir užsienyje, siekiant įvertinti mokytojų/ugdytojų mokymosi procesus ir numatyti/reflektuoti tolesnio mokymosi galimybes;
Sukuriamos strategijos ir priemonės, skirtos mokytojams/ugdytojams, kurios padėtų subalansuoti aplinkos apsaugos ir kontrolės paradigmą su natūralios aplinkos (per)kūrimo paradigma;
Organizuojami seminarai mokytojams/ugdytojams siekiant nustatyti, kaip jie suvokia ir apmąsto naująją kuriamąją paradigmą bei sukurti virtualią platformą tolesniam tęstiniam mokymuisi.
Rezultatai
Planuojami rezultatai:
Projekto metu, įgyvendinus numatytas mokslines veiklas, bus:
Atliktas tyrimas 6 valstybėse analizuojant skirtingas edukacines praktikas: 1. išsaugojimo ugdymo perspektyva (Borneo, Indonezija); 2. Skandinavijos (Danija, Švedija) lauko ugdymo perspektyva Udeskole; 3. atvirumo perspektyva: čiabuvių žinios, kosmologija ir pasaulėžiūra mokyklose / centruose (Australija); 4. Extinction Rebellion judėjimas ugdymo lauke ir eksperimentinės antropoceno mokyklos (Didžioji Britanija); 5. Lietuvos praktikos tyrimas.
Bus atlikta teritoriškai plati ir gili teorinė ir empirinė analizė: a) kontrolės ir uždarumo perspektyvoje: Indonezijos; Skandinavijos (Danija, Švedija) lauko ugdymo metodas Udeskole; b) atvirumo perspektyvoje: Australija; Extinction Rebellion Educators Jungtinėje Karalystėje.
- parengta kolektyvinė monografija;
- parengti keturi moksliniai straipsniai;
- parengta metodinė medžiaga įvairių dalykų mokytojams ir pedagogams, mokymo programa, gairės/rekomendacijos mokyklų vadovams ir švietimo politikos formuotojams;
- suorganizuoti tarptautinis ir nacionalinis seminarai Lietuvoje bei tarptautinė edukologijos doktorantūros žiemos mokykla;
-
sudalyvauta mokslinėse stažuotėse, tarptautiniuose švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose/tinkluose.
Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, stažuočių metu mokslinių tyrimų centruose ar tarptautinių mokslinių tyrimų tinkluose mokslo, taip pat populiarinimo publikacijose žiniasklaidoje, pranešimuose socialinėse medijose.
Šie moksliniai rezultatai atskleis mokytojų/ugdytojų veikiančių skirtingose aplinkodairinėse paradigmose praktikas santykyje su jų artimiausia aplinka bei parodys įtampas, atsirandančias jų veikloje dėl skirtingo paradigminio aplinkos suvokimo ir atitinkamų veiksmų.
Be to, projekto rezultatų pristatymai tarptautiniuose tyrimų tinkluose ar centruose bei dviejuose seminaruose ir tarptautinėje edukologijos doktorantūros mokykloje užtikrins plačią ir tarptautinio lygmens projekto rezultatų sklaidą. Numatyta, kad Lietuvoje organizuojamas tarptautinis seminaras pasieks tarptautinę auditoriją, kadangi jame dalyvaus ne tik projekto komandos nariai iš Australijos ir Kanados, bet ir kiti tarptautiniai mokslininkai, dirbantys ugdymo antropocene bei mokytojų/ugdytojų mokymosi visą gyvenimą tematikose.
