Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę

Komanda

Stanislav Sabaliauskas, VU Medicinos fakulteto Slaugos katedros docentas;
Saulė Raižienė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė;
Agnė Šimkienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Samantha Dockray, Airijos Korko universiteto mokslininkė;
Simona Kontrimienė, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė;
Irena Stonkuvienė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė;
Ramunė Grikšienė, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė;
Adomas Kačiušis, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto edukologijos mokslo krypties doktorantas, Metodinio STEAM ugdymo centro laboratorijos kuratorius;
Inga Leonavičiūtė, NVO „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro specialistė;
Eglė Mazgelytė, VU Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros asistentė;
Rasa Raudienė,  Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos vyresnioji mokytoja;
Ingrida Zelionkaitė, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doktorantė.

Tyrimo tikslas

Edukacinio tyrimo tikslai:

Mokytojo darbe patiriama daug streso, nerimo ir perdegimo. Tai neigiamai veikia ne tik asmeninę mokytojo gerovę, bet ir mokymo procesą bei mokinių mokymosi rezultatus. Empiriniai tyrimai rodo, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktika gali padėti išspręsti šias problemas. Todėl tyrimas telkia dėmesį į dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų poveikį mokytojų gerovei ir mokymo kokybei.

Šio tyrimo tikslas – įvertinti dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų poveikį mokytojų stresui ir perdegimui, siekiant pagerinti mokymo kokybę. Tyrime grindžiamas mišriųjų tyrimų metodologija. Siekiant ištirti dėmesingo įsisąmoninimo ir atjautos intervencijų, pritaikytų specialiai mokytojų poreikiams, poveikį, tyrime bus naudojami kelių atvejų analizės, fiziologinių tyrimų, anketinės apklausos ir informuotos grindžiamosios teorijos metodai. Intervenciją sudarys 16 savaičių trukmės dėmesingo įsisąmoninimo praktika, taikoma keturioms mokytojų grupėms. Pirmojo lygio diagnostika apims mokytojų subjektyviai suvokto streso, perdegimo, mokytojų dėmesingo įsisąmoninimo vertinimą, taip pat fiziologinius kortizolio matavimus iš seilių ir plaukų. Antrojo lygio diagnostikos ir kokybiniu informuotos grindžiamosios teorijos metodu bus tiriamas mokytojų ir mokinių bendravimas ir kiti svarbūs mokytojų darbo rezultatai.

Apibendrinant, mokslinių tyrimų projektas skirtas ištirti gilų dėmesingo įsisąmoninimo praktikų poveikį mokymui iš daugiadisciplininės perspektyvos. Sklandžiai sujungiant edukologijos, psichologijos ir biologijos mokslų įžvalgas, projektu siekiama atskleisti transformuojantį dėmesingo įsisąmoninimo potencialą švietimo srityje.

Bus vykdoma tokia mokslinių tyrimų veikla:

Bus atliekamas tyrimas, kurio metu bus:

• įvertinamas dėmesingo įsisąmoninimo praktika grįstos intervencijos poveikis mokytojų subjektyviai suvoktam ir objektyviai įvertintam stresui;
• įvertinamas dėmesingo įsisąmoninimo praktika grįstos intervencijos poveikis mokytojų suvoktam perdegimui;
• nustatomas dėmesingo įsisąmoninimo praktika grįstos intervencijos poveikis mokytojų suvoktam darbo atlikimui;

• nustatomas dėmesingo įsisąmoninimo praktika grįstos intervencijos poveikis mokytojų darbo atlikimui mokinių požiūriu.

Veiklos

Rezultatai

Planuojami rezultatai:

Mokslinių leidinių rengimas. Projekto metu bus parengta monografija ir keturi moksliniai straipsniai recenzuojamuose atviros prieigos žurnaluose, kurie bus prieinami mokslininkams, tyrėjams, specialistams ir studentams;

Tyrimų rezultatų sklaida mokslo konferencijose. Projekto rezultatai bus pristatyti keliose tarptautinėse švietimo ir tarpdisciplininėse mokslinių tyrimų konferencijose;

Mokytojų mokymas ir konsultavimas. Projekto metu bus rengiami mokymai ir teikiamos konsultacijos mokytojams ir mokyklų vadovams, kurie domisi dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų įgyvendinimu. Šiuose užsiėmimuose bus teikiamos praktinės rekomendacijos, kaip įtraukti DĮ praktiką į klasės ir mokyklos kultūrą;

Inovacijų įgyvendinimas. Projekto metu atrinktos mokyklos bus įtrauktos į inovatyvių švietimo sprendimų įgyvendinimą. Tai gali apimti bandomąsias informavimo programas klasėse ir jų poveikio mokytojų darbo našumui ir mokinių rezultatams vertinimą.

Rekomendacijų rengimas. Remiantis tyrimo rezultatais ir mokytojų darbo efektyvumo rodikliais bus parengtos rekomendacijos su švietimu susijusioms valdžios institucijoms, kaip tobulinti ugdymą taikant DĮ intervencijas ir sudarant galimybes integruoti DĮ praktiką į mokytojų rengimo programas, kad mokytojai įgytų streso valdymo įgūdžių ir galėtų tobulėti savo profesijoje. Šios rekomendacijos paskatins politikos formuotojus remti programų, skirtų mokyklų gerovei gerinti, rengimą;

Visuomenės dalyvavimas. Siekiant įtraukti platesnę auditoriją, projekte bus naudojama socialinė žiniasklaida ir tarptautiniai renginiai. Taip bus didinamas informuotumas apie dėmesingo įsisąmoninimo naudą švietime ir skatinamas platesnis jo taikymas.

Tikėtinas poveikis. Tyrimo planas grindžiamas tvarumo idėja, siekiant ilgalaikio poveikio švietimui. Projektas prisidės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtinto 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano pirmojo ir trečiojo strateginių tikslų įgyvendinimo. To bus siekiama kuriant tvarias, moksliniais tyrimais pagrįstas suaugusiųjų švietimo veiksmingumo ir žmonių, kaip pokyčių lyderių, įgalinimo programas.

Nacionaliniai vystymosi tikslai. Projektas atitinka Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, 2021–2030 m. Švietimo plėtros programoje ir  2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane numatytus strateginius pažangos principus. Sveikesnės ir produktyvesnės darbo jėgos skatinimas yra labai svarbus bendram šalies vystymuisi. Skatindamas dėmesingą įsisąmoninimą švietimo srityje, projektas prisideda prie ilgalaikio ugdymo procesų kokybės gerinimo ir atitinka nacionalinius vystymosi tikslus, susijusius su švietimu ir gerove.

Mokytojų darbo našumas ir mokymo kokybė. Prognozuojama ilgalaikė projekto nauda – geresnė mokytojų psichinė sveikata, mažiau praleistų darbo dienų ir geresni darbo rezultatai, todėl švietimo sistemoje gali atsirasti daugiau atsidavusių mokytojų. Programoje dalyvaus 100 mokytojų, kurių kiekvienas dirbs vidutiniškai su 150 mokinių. Tai reiškia, kad intervencija gali daryti poveikį dideliam skaičiui mokinių.

Švietimo kokybė. Projekto išvados padės kurti įrodymais pagrįstą švietimo politiką ir praktiką. Tikimasi, kad sprendžiant mokytojų streso ir perdegimo problemą pagerės mokymo kokybė, o tai lems veiksmingesnę švietimo sistemą. Švietimo pokyčiai gali numatyti dėmesingo įsisąmoninimo programų įtraukimą į mokytojų rengimą, o tai gali lemti sisteminį perėjimą prie holistiškesnės ir sąmoningesnės ugdymo praktikos.

Sklaida

• EDU forumas „Edukologijos tyrimai – švietimo pažangai“, 2025-06-19.