MG1Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete šiais metais startuoja atnaujinta filosofijos bakalauro studijų programa. Filosofas doc. dr. Mintautas Gutauskas teigia, kad filosofija yra čia pat, dažnai tiesiog po ranka, tereikia tik išmokti naudotis tuo, ką ji gali pasiūlyti.

Koks buvo Jūsų kelias į filosofiją?

Mano kelias į filosofiją nebuvo tiesus. Pradžioje, kaip ir daugeliui, santykis su filosofija buvo labiau egzistencinis. Baigiamosiose mokyklos klasėse norisi suprasti, kas esi, koks turėtų būti gyvenimo kelias, kas yra prasminga, o kas ne. Daug kas prasideda nuo atsitiktinai į rankas patekusios knygos, o tada leidiesi į filosofijos nuotykius. Supratimas, kad reikia išsamių ir sisteminių filosofijos studijų, atėjo vėliau. Pradžioje baigiau istorijos bakalauro studijas ir tik tada įstojau į filosofijos magistrantūrą. Tada ir prasidėjo visos įdomybės. Mane visada labai domino kitokie gyvenimo, tikrovės suvokimo ir mąstymo būdai. Norisi suprasti ne tik savo pasaulio suvokimo būdą, bet ir kitų kultūrų ar gyvų būtybių: kodėl tikrovė suprantama taip, o ne kitaip, kodėl daromi vienokie, o ne kitokie sprendimai. Filosofija nagrinėja mąstymo prielaidas, skirtingas logikas, aiškinasi tikrovės, pažinimo ir vertybių pagrindus, ji kaip tik ir suteikia galimybę suprasti tiek save, tiek kitokius kitus. Nepaisant to, kad filosofija nuolat kvestionuoja įvairius požiūrius, ji suteikia tam tikrą aiškumą nevienalyčiame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje. Kai supranti įvairių požiūrių pagrindus, gali lengviau susiorientuoti požiūrių įvairovėje ir daryti tinkamus sprendimus.

 

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Metodiniu požiūriu mano tyrimai telkiasi ties fenomenologija ir hermeneutika. Jos nagrinėja suvokimo, supratimo ir interpretacijos struktūras bei įvairias gyvenamojo pasaulio sritis. Kadangi fenomenologija padeda suprasti įvairių požiūrių prielaidas, suprasti, kodėl koks nors požiūris yra toks, o ne kitoks, ėmiausi ir aktualių, į akis krintančių fenomenų. Žmonės dažnai aktualumą sieja su politikos plotme, tačiau manau, kad filosofija siekia giliau. Pastaruoju metu ėmiausi antropologinio, t. y. žmogaus ir gyvūno, skirtumo bei antropoceno problematikos. Dabartiniai žmogaus sukelti klimato kaitos pokyčiai pajudina daug žmonijos savivokos matmenų. Antropocenas yra ne tik nauja gamtinė-kultūrinė būklė, bet ir dinamiškas žmonių santykių su kitomis gyvomis būtybėmis bei žmonijos savivokos pasikeitimas. Tai dar mažai tyrinėta tema ir ji reikalauja filosofinio lygmens analizės. Daug kas paaiškėja, kai pasiaiškini, kaip dabartinių požiūrių prielaidos susiformuoja dar modernybėje, Naujaisiais laikais, kai supranti, kiek daug dabartinė būklė priklauso net tik nuo fizinių pokyčių, bet ir nuo nuolat besikeičiančio mūsų mąstymo. Stebėtini pokyčiai – per maždaug pusantro šimto metų žmogus ima save suvokti ne kaip Dievui artimą būtybę, ne kaip evoliucijos viršūnę, bet kaip didžiausią teršėją, kaip tą, kuris sąlygoja šeštąjį rūšių išnykimą Žemėje. Šiandien, pagal naują savivoką, žmones apibrėžia ne jų artimumas Dievui ar dievams, ne tobulybė ar žmogaus idėja, bet tokie, atrodytų, paprasti dalykai kaip šiukšlės, tarša, o kartu ir pastanga imtis atsakomybės už tai.

Kas naujo atsiranda filosofijos bakalauro studijų programoje nuo 2019 m. rugsėjo? Kuo šios naujovės yra patrauklios jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti filosofiją?

Šiemet startuoja stipriai atnaujinta bakalauro programa, kuri turėtų būti patraukli įvairius interesus turintiems jauniems žmonėms. Iki šiol VU filosofijos bakalauro programa buvo orientuota į klasikines filosofijos studijas. Mūsų bakalaurai įgydavo gerą filosofijos istorijos, klasikinių filosofijos disciplinų ir svarbiausių šiuolaikinių filosofijos krypčių išmanymą. Šią stiprybę pabrėždavo ir programą vertinę užsienio ekspertai. Bet laikai keičiasi, filosofija nestovi vietoje, atsiranda naujų krypčių ir temų, tad nusprendėme atnaujinti programą. Radome optimalų variantą, kaip galėtume neprarasdami savo stiprybės – klasikinės filosofijos studijų – įtraukti ir naujas temas bei sroves. Aišku, visko, kas vyksta šiandienos filosofijoje ir interdisciplininiuose tyrimuose, apimti neįmanoma, tad sugalvojome įsteigti dvi specializacijas. Sutraukėme ir suintensyvinome filosofijos istorijos kursus. Atsirado daugiau vietos šiuolaikinės filosofijos ir specialios tematikos kursams. Įsteigėme daug pasirenkamų kursų, kurie sudaro galimybę pagal pasirinkimą tęsti klasikines studijas arba specializuotis. Mūsų programa bus bene daugiausiai pasirinkimo galimybių turinti bakalauro programa. Nuo antro kurso studentai patys galės dėliotis savo programą. Kas norės klasikinių filosofijos studijų, galės rinktis kursus, skirtus filosofijos istorijai, konkretiems autoriams ar filosofijos kryptims. O norintieji labiau specializuotų studijų galės studijuoti pagal pasiūlytas specializacijas. Viena specializacija – „Filosofija ir vizualinė kultūra“ – šalia jai reikalingų privalomų filosofijos istorijos, kultūros filosofijos, estetikos, fenomenologijos, hermeneutikos kursų pasiūlys kursus: „Medijų filosofija“, „Kino filosofija“, „Ikonologija ir vaizdo teorijos“, „Medijos ir sekuliarizacija“, „Antropocenas ir vizualumas“, „Šiuolaikinis menas ir filosofija“. Dėstys žymiausi šios srities mokslininkai Lietuvoje, taip pat planuojama kviesti dėstytojus iš užsienio. Antroji specializacija – „Mokslo filosofija ir logika“ – šalia jai reikalingų privalomų filosofijos istorijos, logikos, pozityvizmo, analitinės filosofijos kursų, pasiūlys kursus „Argumentacijos teorija“, „Neklasikinė logika“, „Formalioji semantika“, „Eksperimentinė filosofija“, „Mokslo istorija“ ir kt. Abi specializacijos sukurtos atsižvelgiant į VU Filosofijos instituto aktyviausius mokslininkus ir mokslinį potencialą. Tad siūlome, ką turime geriausio. Reikia pažymėti, kad šios specializacijos nebus privalomos. Studentas galės rinkis iš plataus pasirenkamų kursų sąrašo, o specializacijos kvalifikaciją ir įrašą diplome gaus studijų pabaigoje, jei išklausys visus specializacijai privalomus kursus. Taigi studentams lieka gana didelė pasirinkimo laisvė. Jie gali nuo antro kurso kryptingai planuoti studijas pagal specializacijas, o gali studijuoti savarankiškai pasirinktu planu. Juk studentai dar ieško savęs, tik įgiję žinių ir gebėjimų jie ima geriau suprasti, ko jie nori ir ką gali, tad svarbu sudaryti pasirinkimo ir planų keitimo galimybę. Kaip minėjau, nenorintieji specializuotis, gali rinktis klasikinių autorių ir temų kursus. Privalomuose programos kursuose studentai gauna išsamiai pristatytą filosofijos istoriją, pagrindines filosofines kryptis (fenomenologija, hermeneutika, analitinė filosofija) bei temas (etika, logika, politinė filosofija, religijos filosofija, mokslo filosofija, kultūros filosofija ir kt.), tad ir be specializacijų jie turės pakankamai kryptingas studijas ir įgis aukštą filosofijos kvalifikaciją. Tereikia užmesti akį į programos planą, ir pasirinkimo galimybės gana aiškiai matosi. Reikia nepamiršti dar ir to, kad bakalauro studijų studentai gali rinktis ir gretutines studijas, tad realiai pasirinkimo galimybės yra dar platesnės nei mes numatėme.

Šiuolaikinė ir klasikinė filosofija. Jos konkuruoja tarpusavyje ar viena kitą papildo?

Žiūrint į filosofiją iš paukščio skrydžio, gali susidaryti įspūdis, kad filosofijos istorijoje filosofai nieko kito nedarė tik ginčijosi tarpusavyje ir įrodinėjo vienas kito neteisumą. Tačiau taip nėra. Ginčai, aišku, yra tai, kas sąlygoja mokslo raidos dinamiką, nes ginče geriau išryškėja kiekvieno požiūrio stiprybės ir silpnybės. Tačiau ir šiuolaikinė filosofija neatsirado tuščioje vietoje. Visuomet vyksta pokalbis su tradicija, iš tradicijos perimamos sąvokos, problemų sprendimo būdai ir supratimas, kuriais keliais eiti arba neiti siekiant tiesos ir pažinimo. Šiuolaikinė ir klasikinė filosofijos konkuruoja veikiau laiku, kurį galima skirti jų studijoms. Šiuo metu yra nepaprastai daug filosofijos veikalų, tad tenka rinktis, ką skaityti. Tačiau norintis visada ras šiuolaikinės ir klasikinės filosofijos ryšius ir tikrai nebus taip, kad klasikinė filosofija neturėtų ką pasakyti šiuolaikinei filosofijai ar šiuolaikinei kultūrai apskritai.

Gal galite trumpai pasakyti, ar ir kaip keičiasi šiandieninės visuomenės požiūris į filosofiją?

Tai tikrai plati tema. Kadangi šiuolaikinė filosofija yra įgavusi institucinį pobūdį – yra filosofijos profesoriai ir dėstytojai, filosofijos specialybė, filosofijos kursai, – visuomenė dažnai ir mato filosofiją kaip siaurą nesuprantamų mokslų srities dalyką. Dažnai ji atrodo nelabai reikalinga, nebent laisvalaikiu specifinius interesus turinčiam žmogui. Įdomų dalyką patyriau dirbdamas su medicinos studentais. Jų studijos yra sunkios, jie labai apkrauti, tad privalomas „Filosofijos įvadas“ iš pradžių atrodė kaip visiškai nereikalinga našta. Studentai kurso pradžioje piktindavosi, kam iš viso jiems reikalinga filosofija, juk jie ir taip turį daug būtinų ir sunkių dalykų. Tačiau po poros mėnesių jie jau klausdavo, kodėl taip mažai filosofijos jų programoje. Tai pasakoju todėl, kad toks požiūris yra simptomiškas šiandien. Nesakyčiau, kad visuomenės požiūris į filosofiją yra neigiamas, veikiau yra nesuprantama, ką ji gali duoti ir kaip ja naudotis. Iš tikrųjų, filosofija yra čia pat, dažnai tiesiog po ranka, tereikia tik išmokti naudotis tuo, ką ji gali pasiūlyti. Ne veltui Prancūzijoje filosofija dėstoma mokyklose (pas mus, deja, tik išimtiniais atvejais). Dažnai žmonėmis atrodo, kad minėtų dalykų supratimas ateina savaime, todėl neaišku, ką gali duoti filosofija. Ir tai gana keista. Juk jei šiandieniniam statybininkui duotume tik vinis ir plaktuką, o chirurgui tik virtuvinį peilį, pasipiktintume statybos sektoriaus ar medicinos atsilikimu. Tačiau jei žmonėms neduodame įrankių mąstyti, regis, nieko tokio. O juk filosofija moko ne tik suprasti tikrovės suvokimo, mąstymo, įvairių požiūrių principus ir logiką, bet ir žvelgti į pasaulį visuminiu žvilgsniu. Ir vėlgi, keista, kad tam neskiriama dėmesio. Kai valstybinėse institucijose, netgi pačioje švietimo sistemoje, susiduriame su plataus ir visuminio požiūrio stoka, piktinamės ir reikalaujame kažką daryti. Siauro mąstymo atitinkamų tarnybų žmonės galvoja, jog dar siauresniu mąstymu, t. y. vis labiau specializuodamiesi ir taikydamiesi prie rinkos, išspręs savo sektoriaus ar net visuomenės problemas. O taip pat mano, kad labai bendri, abstraktūs ir tiesioginės naudos neteikiantys dalykai yra nereikalingas laiko švaistymas. Tačiau iš tikrųjų yra priešingai. Kritiško ir visuminio požiūrio trūkumas visuomenei atneša daugiausiai nuostolių. Tad filosofija yra labai reikalinga įvairiose srityse.

Ką Jums reiškia būti filosofu?

Esama įvairių požiūrių. Vieni galvoja, kad būti filosofu reiškia būti filosofu iš didžiosios raidės. Tada rodoma į Sokratą ir nedrįstama vadintis filosofu. Tokio požiūrio negalima ignoruoti, nes Sokratas savo gyvenimo būdu aukštai pakėlė kartelę. Kita vertus, Platonas filosofiją apibrėžė kaip išminties meilę. O čia jau kiekvieno protingesnio žmogaus galimybė. Tad norint būti filosofu nebūtina turėti filosofijos diplomą. Tam tikra prasme užsiimti filosofija – tai bandyti suprasti savųjų nuostatų pagrindus, matyti pasaulį visuminiu žvilgsniu, mylėti išmintį ir jos siekti. Šiuo požiūriu man arčiausiai širdies yra Aristotelis, ir nors tai seniai gyvenęs filosofas, bet jo svarstymais apie išmintingą gyvenimą ir šiandien galima sėkmingai vadovautis. Be abejo, šiuolaikinė filosofija yra mokslas, teorinis mokslas. Nors ji žvelgia visuminiu žvilgsniu, bet šiandien jau šiek tiek specializavosi ir spendžia labai įvairias tikrovės, pažinimo, etikos, politikos problemas. Čia vyksta teorinės diskusijos, rengiamos mokslinės konferencijos, rašomi moksliniai straipsniai ir monografijos. Tad būti filosofu kaip specialybės atstovu reiškia būti mokslininku ir užsiimti pasirinktos srities tyrimais. Tam reikia ilgų studijų, daug darbo, parašytų veikalų, kad to darbo vaisiai būtų saldūs. Šiuo metu filosofija gyvena labai aktyvų ir įdomų gyvenimą tiek vidiniuose filosofijos krypčių rateliuose, tiek įvairiuose tarpdisciplininiuose tyrimuose.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos