VP nusvitimasKviečiame į Lietuvos religijotyrininkų draugijos organizuojamo 2019 m. paskaitų ciklo penktąją paskaitą „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“, kurią skaitys Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius.

Tantra – tai unikalus indiškojo religingumo aspektas, paradoksaliai susiejantis atrodytų skirtingus ir nesuderinamus žmogiškojo patyrimo polius: seksualumą ir dvasinę patirtį, juslinį gyvenimą su kontempliatyvumu, dvasią ir kūną. Vakaruose jau nuo 20 a. pradžios ‘tantrizmo‘ fenomenas dažniausiai suvokiamas kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurio pagalba siekiama nušvitimo.

Paskaitoje aptarsime esminius pasaulėžiūrinius tantrinės kultūros bruožus, pamatinius ritualinius jos praktikos elementus, aptinkamus hinduizmo, budizmo ir džainizmo tradicijose. Žymus religijotyrininkas Mircea Eliade tvirto, jog tantrizmas yra Indijos religinės minties viršūnė, radikaliausia ir kontraversiškiausia dvasingumo forma, idealiausiai tinkanti mūsų moderniam pasauliui.

Tapusi neatsiejamu populiarios Vakarų kultūros ir Naujojo Amžiaus religingumo komponentu, tantra atliepia šiuolaikinių vakariečių komercializuotam iracionalumo, misticizmo, ekstatiškumo poreikiui kaip „totalios ekstazės menas“. Pažvelgsime, kaip Indijos mokytojai (Swamis Vivekananda) ir Vakarų mokslininkai (Brian Hodgson, John Woodroffe) kartu ir paskirai konstravo imaginacinį vienalyčio ‘tantrizmo‘ vaizdinį. Kada Vakarų orientalistai sužinojo apie tantrines praktikas, ir kaip istorijos bėgyje keitėsi jų vertinimas. Galiausiai, kaip tantrizmo vaizdinys prisidėjo prie magia sexualis atgimimo Vakarų okultizme (Teodor. Reuss, Aleister Crowley).

Paskaita įvyks 2019 m. rugsėjo 5 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Po paskaitos numatoma diskusija. Susitikimo trukmė 2 val. Iėjimas laisvas.

Paskaitos vaizdo įrašas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos