FSF įvykiai

Mieli Filosofijos fakulteto absolventai, dėstytojai, bendruomenės nariai, maloniai kviečiame Jus į iškilmingą diplomų įteikimo ceremoniją, kuri vyks š. m. birželio 23 d. VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Tęsiasi priėmimas į magistrantūros studijas. Registruokitės į VU Filosofijos fakulteto siūlomas programas jau dabar! Priėmimas tęsiasi iki birželio 30 d. 17 val. 

Kviečiame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuojamame konkurse „Geriausias magistro darbas 2026“!

Konkursui gali būti teikiami nuo 2025 rugsėjo 1 d. iki 2026 liepos 31 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2026 m. lapkričio mėnesį.

Birželio 1–2 d. Valensijoje (Ispanija) vyko tarptautinio „Erasmus+ Teacher Academy“ projekto „EmpowerAId“ mokymai mokytojų rengėjams („Train-the-Trainer Bootcamp“). Dalyvavo per 40 dalyvių iš aštuonių Europos šalių. Renginio metu buvo pristatyta ir praktiškai išbandyta projekto metu sukurta mokymų programa, skirta stiprinti mokytojų rengėjų kompetencijas dirbtinio intelekto (DI) srityje. 

Į Vilniaus universitetą (VU) atvyksta viena įtakingiausių tapatumo raidą tyrinėjančių mokslininkių pasaulyje – Hirošimos universiteto (Japonija) psichologijos profesorė dr. Kazumi Sugimura. Ji birželio 22 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje skaitys paskaitą „Tapatumas dialoge: asmeninio augimo ir socialinio konteksto sąveika“. Paskaitą organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas. 

Kartais konferencijoje labiausiai įsimena ne skambi antraštė ar ilga programa, o vienas pranešimas, kuris pasirodo labai laiku. Toks įspūdis liko po Latvijoje surengtos tarptautinės studentų mokslinės-praktinės konferencijos „Bērns. Skolotājs. Izglītība.“ / „Children. Teacher. Education.“, kurią birželio 1 d. nuotoliniu būdu surengė Daugpilio universitetas.

Konferencijoje greta Latvijos, Ispanijos ir kitų universitetų pranešėjų, savo tyrimą pristatė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dalyko pedagogikos (istorija) pirmo kurso studentas Radvilas Sirutis. 

Kaip sako Radvilas, tokių akimirkų norisi nesureikšminti per daug išoriniu blizgesiu, bet jos iš tiesų svarbios. Kai žmogus dar tik pradeda savo universitetinį kelią ir jau drįsta kalbėti tarptautinėje akademinėje erdvėje, tai daug pasako ir apie jo paties brandą, ir apie pasirinktą temą. 

Birželio 11-ąją minima Tarptautinė žaidimų diena. Žaidimai jau seniai tapo reikšminga šiuolaikinės kultūros ir laisvalaikio dalimi, o internetiniai žaidimai šiandien yra viena populiariausių pramogų formų pasaulyje, suburianti milijonus žmonių bendroms patirtims ir virtualioms bendruomenėms. Šiam populiarumui tebeaugant, mokslininkų dėmesį vis labiau traukia klausimas, kodėl vieniems žaidimai tėra malonus laisvalaikio užsiėmimas, o kitiems tampa veikla, kuriai skiriama gerokai daugiau laiko, nei buvome suplanavę. Ar tai susiję su mūsų psichologinėmis savybėmis, elgesio modeliais, o gal net genais? 

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorės pavaduotojos ir Švietimo politikos centro mokslininkės, docentės dr. Monikos Orechovos komentaras. 

Įsibėgėjant egzaminų sesijai ir prasidėjus priėmimui į aukštąsias mokyklas, kasmet cikliškai sugrįžtame prie labai panašių klausimų: ar geros egzaminų užduotys (dažniausiai ne), koks procentas mokinių sėkmingai išlaikė egzaminus (jeigu per mažas, visada galima pridėti vieną kitą dešimtį balų), kokias studijų programas rinksis būsimieji studentai (jei ne prioritetines, tai bent jau perspektyvias). Šiemet vajaus kiek mažiau – gal pavargome nuo kasmetinės egzaminų pasiutpolkės, gal šalyje (vėl) kintant vyriausybės sudėčiai ir šėlstant gamtos stichijoms, atrodo, kad yra aktualesnių klausimų.