FSF įvykiai

Viešojoje erdvėje tvyrant nerimui dėl kultūros autonomijos, žiniasklaidos laisvės bei geopolitinių įtampų, vaidmenį visuomenėje tenka permąstyti ir universitetams. Vilniaus universitetas (VU) ėmėsi lyderystės – Filosofijos fakultete buvo surengta diskusija „Universitetas velniop einančiame pasaulyje: pareiga, pašaukimas, ribos“. Joje kelti klausimai, kokių lūkesčių visuomenė turi mokslo žmonėms, ką ir kaip kalbėti studentams, kur baigiasi akademinė laisvė ir prasideda nuomonės primetimo rizika. 

Balandžio 14 d. 12 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra organizuoja seminarą „Ką psichologui reikia žinoti apie neuromoduliaciją?“. Paskaitą skaitys prof. dr. Inga Griškova-Bulanova (VU Medicinos mokslo centro Taikomųjų neuromokslų centro vadovė, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovė). Renginį organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra kartu su VU Medicinos fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų institutu.

Prie seminaro galite prisijungti pasinaudoję nuoroda - https://bit.ly/3OAdrsA

Vasario 17–21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyko praktiniai seminarai ir paskaitos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ mokytojams.

Įgyvendinant programą siekiama plėtoti mokytojų kompetencijas, stiprinti jų vertybines nuostatas, įgalinančias praktiškai, asmeniniu pavyzdžiu, demonstruoti orientaciją į vaiko visuminį ugdymą, kuriant saugias mokymo(si) aplinkas, parenkant mokymosi metodus ir priemones derančias su mokymosi turiniu, mokinio poreikiais ir galimybėmis. 

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2026 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. SPN-5 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose sudarytus iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašus:

2026 m. kovo 13 d. 14:15 val. kviečiame į apskrito stalo diskusiją „Neišsprendžiama matematikos mokymo(si) Lietuvoje lygtis: ar mokinių motyvacija – tai trūkstamas nežinomasis?“ Diskusija vyks VU Filosofijos fakulteto 207 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Vasario 26 d. prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje dalyvauja visas žvaigždynas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojų iš visų penkių VU FsF institutų: Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų institutų. Kviečiame apsilankyti! 

Vasario 26 d. VU Filosofijos fakulteto rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatu į Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto direktoriaus pareigas patvirtino prof. dr. Mintautą Gutauską.

Kandidato gyvenimo aprašymas ir Instituto raidos planas.

Kandidato Instituto raidos plano pristatymas ir diskusija su bendruomene vyks kovo 4 d. 15:00 val. Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje. Negalintiems atvykti, gali prisijungti nuotoliniu būdu: Diskusija su kandidatu į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas prof. dr. Mintautu Gutausku.

2026 m. rugpjūčio 27–28 d. (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (PAScapes) mokslininkų grupė „Ekosocialinių idėjų tyrimai“ kviečia į konferenciją, skirtą apmąstyti ekosocialumo sampratą.

Ekosocialumo idėją šiandien galima suprasti ir kaip konceptualinį lauką, ir kaip metodologinę prieigą, kurios šviesoje atsiveria įvairūs tarpdisciplininiai iššūkiai. Šioje sampratoje sąveikauja filosofinės, aplinkodairinės, socialinės, (post)autoritarizmo ir pokolonijinių studijų interpretacijos. Ekosocialinės teorijos pradininkė Nancy Krieger akcentuoja biologinių ir psichosocialinių sričių persipynimą, Sandra Waddock siūlo šią idėją svarstyti kaip ekosocialinės vaizduotės problemą, anapus grynai žmogiškojo socialumo ir kolektyvinės įsivaizduojamybės paradigmos (Charles Taylor, Cornelius Castoriadis). Ekosocialumo terminas taip pat siejamas su socialinio darbo ar edukologijos tyrimais, ypač tuomet, kai šių disciplinų akiratyje atsiduria į pokytį orientuotos praktikos.