FSF įvykiai

Ar svajoji apie prasmingą darbą, kuriuo prisidėtum prie teisingesnės, lygesnės visuomenės kūrimo? Ar nori gilintis į socialines problemas, formuoti sprendimus ir kurti politiką, keičiančią žmonių gyvenimus? Jei atsakymas „taip“ – socialinės politikos studijos Filosofijos fakultete yra tavo kelias.

Jau daugiau nei dešimtmetį čia rengiami socialinės politikos specialistai, kurie šiandien dirba svarbiose valstybės, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ar tarptautinėse institucijose. Jie analizuoja duomenis, kuria programas socialinei apsaugai, koordinuoja pokyčius švietimo, sveikatos, būsto ar užimtumo srityse. Socialinės politikos studijos ugdo kritiškai mąstančius, kūrybiškus ir atsakingus lyderius, o įgytos kompetencijos plačiai pritaikomos įvairiose srityse.

Naujųjų technologijų naudojimas, ypač paspartėjęs pandemijos metu ir po jos, atvėrė plačias galimybes ne tik teigiamiems pokyčiams, bet ir gerokai išaugino kibernetinių nusikaltimų mastą. Deja, tai pasakytina ir kalbant apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus. Europos Komisijos naujausioje kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje pabrėžiama, kad visame pasaulyje yra pralaimima kovoje su vaikų išnaudojimu internete.

2025 m. liepos 11-13 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute vyko NORFACE-CHANSE konsorciumo partnerių, įgyvendinančių mokslinių tyrimų projektą "Foster well-being in preadolescent children and families (FLOW)" susitikimas. Keturių mokslininkų iš Vokietijos (prof. Svenja Taubner, Heidelbergo universitetas), Lietuvos (prof. Rasa Barkauskienė, Vilniaus universitetas), Ispanijos (prof. Eduardo Fonseca Pedrero, La Rioja universitetas) ir Šveicarijos (prof. Martin Debbané, Ženevos universitetas) vadovaujamos komandos nagrinėja, kaip prevencinės programos, pritaikytos 8-10 metų vaikų, jų tėvų ir mokytojų poreikiams, gali užkirsti kelią psichikos sveikatos problemų plėtotei lir stiprinti psichologę gerovę laikotarpiu iki paauglystės didinant vaikų, tėvų ir mokytojų psichologinės reguliacijos gebėjimus projekte dalyvaujančiose šalyse. Kiekvienoje šalyje dalyvauti projekte 2026-2027 metais bus pakviesta po 1000 vaikų ir jų tėvų bei 50 mokytojų.

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo, abiturientams prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, rezultato pridėti po dešimt taškų. Savo nuomone dalinasi edukologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Rūta Bružienė.

----------------

Kas rūpi Lietuvos ir visos Europos jaunimui? Su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės ir kaip siūlo jas spręsti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) socialinio darbo magistro studijų studentė Marija Bočiarovaitė, dalyvavusi gegužės 26–28 d. Europos Parlamente (EP) Strasbūre vykusioje Europos studentų asamblėjoje („European Student Assembly“, ESA25). Renginyje, subūrusiame daugiau nei 200 universitetų atstovų, Marija buvo vienintelė lietuvė.

Žavėjimasis Hermanno Hesse’s romanais, mitais, senovės civilizacijomis, kūriniais, nagrinėjančiais žmogaus ir visuomenės santykį, atvedė Dalią Čiupailaitę-Višnevską į sociologijos lauką, konkrečiai – į miesto sociologiją. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto sociologijos dėstytoja, mokslų daktarė sako, kad skirtingų Lietuvos miestų viešosios erdvės, nors ir estetiškos bei tvarkingos, yra vienodos ir tuščios. Ji priduria pastebinti, jog, daliai gyvenimo sričių persikėlus į skaitmeninę erdvę, mažėja spontaniškų žmonių susidūrimų viešose vietose.

Liepos 7 d. pasibaigė priėmimo į magistrantūros studijas ir Profesinių pedagoginių studijų pirmas etapas. Filosofijos fakultetas džiaugiasi 263 priimtaisiais! 

Šiandien, liepos 7 d. 15 val. prasideda antrasis priėmimo etapas! Jis tęsis iki liepos 9 d. 15 val.

Laisvos vietos skelbiamos nuo liepos 7 d. 15 val. VU svetainėje.

Jordanija, Turkija, JAV ir Taivanas – šias šalis ne tik aplankė, bet ir jose gyveno bei studijavo Viktorija Urbonaitė savo ketverių metų trukmės bakaulauro studijose Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Azijos studijų absolventė dalinasi savo akademine kelione, kuri suteikė įspūdingos tarptautinės patirties.

Pasirinkta Azijos studijų bakalauro Artimųjų Rytų studijų specializacija Viktorijai leido ne tik pažinti regiono kultūras, bet ir paskatino leistis į kur kas platesnę transkultūrinę kelionę.

„Šios studijos man davė labai daug – visus studijų metu įgytus gebėjimus galėjau pritaikyti realiose praktinėse situacijose. Universitetas suteikė tvirtas kompetencijas, kad galėčiau dalyvauti mokslinėse diskusijose nepriklausomai nuo šalies ir auditorijos“, – sako Viktorija.