FSF įvykiai

Moksleivių karjeros/profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių pasirinkimų individo gyvenime. Tačiau sėkmingai pasirinkti karjerą darosi vis sudėtingiau, nes laikas ir individo resursai yra riboti, o ir darbo rinka šiandien yra agresyvi, nesaugi, kelianti iššūkį nuolatiniais nenumatytais pokyčiais profesijų pasaulyje. Todėl šiandien daugiau yra pabrėžiama, kad karjera nėra pasirenkama, o yra konstruojama.

Daugiau kaip 200 metų neuromokslininkai ieškojo sąsajų tarp smegenų dydžio ir protinių gebėjimų, taip pat galimų skirtumų tarp vyrų ir moterų smegenų. Dažnai būtent smegenų dydžio rodiklis buvo smarkiai pervertinamas darant išvadas apie jo įtaką žmogaus pažintiniams gebėjimams, o moterų ir vyrų smegenys buvo laikomos struktūriškai skirtingomis. Tačiau vis dažniau mokslininkai teigia, kad iš viso nėra jokio ryšio tarp šių dviejų komponentų ir esminio skirtumo tarp skirtingų lyčių smegenų, nors dėl metodinių kai kurių mokslinių tyrimų spragų ilgą laiką buvo galvojama priešingai. Apie visa tai rašo VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ramunė Dirvanskienė.

Karantinui einant į pabaigą ir kalbant apie postkarantininį laikotarpį pradeda blankti medicinos, gyvybės mokslų žinovų aiškinimai, žmonėms vis svarbesni tampa psichologiniai aspektai.

„Bet kuris gyvenimo reiškinys turi ir psichologinį komponentą. Net ir viruso plitimas, nes tai yra susiję su žmonių tarpusavio kontaktais, su grėsmės supratimu“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys. Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ mokslininkas bando nusakyti tiek koronaviruso grėsmės, tiek karantino laikotarpio psichologinius padarinius.

Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo. Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais: 

Mokslininkai pripažįsta – vertinti, kaip koronaviruso krizė mus paveikė psichologiškai, kol kas anksti, tačiau manoma, kad ši situacija ateityje neišvengiamai turės tiek lengvesnių, tiek sudėtingesnių psichologinių padarinių.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros profesorės Danutės Gailienės teigimu, norint šiuos padarinius sušvelninti, atsakingos institucijos turėtų atsižvelgti į specialistų teikiamas rekomendacijas, o politikai – nedelsiant įgyvendinti pokyčius Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.

Profesorė įžvalgomis apie iššūkius, kuriuos patiriame koronaviruso pandemijos metu, išryškėjusias psichikos sveikatos sistemos problemas ir tai, kaip pasirengti užtikrinti psichologinę pagalbą, kurios netrukus prireiks daugybei žmonių, dalijosi laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“.