Antropologas V. de Munck: tyrimai apie meilę – visada nauji, žavūs ir svarbūs
VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Victor de Munck yra žymus antropologinių tarpkultūrinių tyrimų specialistas.
VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Victor de Munck yra žymus antropologinių tarpkultūrinių tyrimų specialistas.
Šią savaitę VU Filosofijos fakulteto psichologai pradeda vykdyti lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“ (manosavijauta.lt). Jie sieks išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą ir kaip efektyviau jiems padėti.
Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių – Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose.
Skaityti daugiau
Gerbiami dėstytojai ir studentai,
Vilniaus universiteto Senate nuspręsta visas studijų veiklas universitete iki šio pavasario semestro pabaigos vykdyti nuotoliniu būdu.
Čia pateiksime informaciją dėstytojams ir studentams apie nuotolinius atsiskaitymus, baigiamųjų darbų pridavimą ir gynimą bei kitą naudingą informaciją. Ši skiltis yra nuolat pildoma ir atnaujinama.
Kviečiame parašyti Linui el. p. , jei pasigendate jums aktualios informacijos apie studijų baigiamąjį etapą.
Skaityti daugiau
2020 m. birželio 12 d. Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė Jūratė Charenkova gins disertaciją „Vyresnio amžiaus asmenų tapatumo tęstinumo prielaidos persikeliant į globos įstaigą“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 11 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda: https://bit.ly/2X5yupN
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto ekspertų pasisakymai laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ atskleisdavo vis naujas karantino laikotarpio pasekmes žmonių gyvenimui, padėdavo susimąstyti apie galimus ateities scenarijus. Ekspertai pabrėždavo, kad netikslinga kalbėti apie žmonių elgseną bendrąja prasme, nes sociumas yra labai įvairus ir jo narių socialinė aplinka labai skiriasi. Pats pokalbių formatas nulėmė tai, kad ekspertai kalbėdavo savo vardu, tačiau ekspertinio vertinimo „sūkuryje“ nepastebimai išnyko studijuojančiųjų „balsas“. Jie savaime buvo įtraukiami į žmonių, visuomenės, fakulteto bendruomenės sąvokas. Taip, jie yra fakulteto bendruomenės nariai, bet pasiteiraukime jų pačių, kaip jie gyveno karantino laikotarpiu, kaip koregavo savo kasdienes veiklas ir asmeninį gyvenimą.
VU Filosofijos fakulteto 3 kurso sociologijos bakalauro studentai - Morta Vanagaitė, Inidė Jasnauskaitė, Daiva Pavilonytė, Matas Čičelis ir Guoda Gudelytė – pristato „Šeiminiai ryšiai ir intymūs gyvenimai“ studijų dalyko (prof. Irena Juozeliūnienė) metu atlikto atvejų tyrimo rezultatus. Siekdami įvaldyti vizualųjį koncentrinių apskritimų taikymo metodą, individualiam tyrimo projektui studentai pasirinko ne studijų dalykui įprastas partnerio paieškos, skyrybų/išsiskyrimo, draugystės temas, o prioritetų viršūnėje atsidūrusią temą, ar/kaip karantino laikotarpiu keičiasi studentų studijų ir darbinės veiklos prioritetai bei jų derinimas, ar/kaip persitvarko studentų asmeninių bendruomenių struktūra ir bendravimas su reikšmingais asmenimis, ar pandemijos padiktuotos sąlygos pakoreguoja asmens reikšmingumo sampratas. Tyrime dalyvavo 6 nuolatinėse VU Filosofijos fakulteto studijų programose besimokantys ir dirbantys (samdomą darbą paslaugų, verslo, nevyriausybiniame sektoriuje, pagal verslo liudijimą) studentai.
Jau beveik 200 metų atliekami gyvūnų ir žmogaus elgesio bei psichikos nervinių mechanizmų tyrimai. Iš pradžių jie buvo nedrąsūs, tačiau tobulėjant smegenų pažinimo instrumentams tapo drąsesni ir ypač išmanūs.
Nors žmonių psichologinės savijautos vidutinis lygis karantino metu kito nedaug, tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius, atskleidė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktas tyrimas.
2020 m. birželio 5 d. Psichologijos instituto doktorantė Virginija Klimukienė gins disertaciją „Teistų paauglių delinkvencinio elgesio rizikos ir apsauginių veiksnių kaita bei prognostinės galimybės“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Tiek laiko svarstymams ir debatams, kritikai ar pagyroms apie tautos mobilizavimąsi bendram reikalui virtualioje erdvėje dar niekad neturėjome. Laukėme ir dar tebelaukiame „pirmosios bangos“ pabaigos, saugiai pasislėpę, tapę „urviniais“ ir globaliai ar lokaliai mąstome: kaip čia bus su tuo pasauliu po epidemijos ir karantino, kaipgi atrodys švietimas? Universitetai? Mokykla? Verslas? Menas? Kas keisis, o kas išliks? Kartais atrodo, kad nieko grąžinti į įprastas vėžes nereikia, visi gali saugiai dirbti iš namų: kam tie mokyklų pastatai? Universitetai? Kultūros ir meno institucijos? Jokios akivaizdžios naudos, skirtingai nei verslas, kurio neabejotinai reikia, kad išgyventume. Mokyklų bei universitetų pastatai reikalingi tik tiek, kiek jie išreiškia materialų turtą – pasakytų ne vienas politikas ar verslininkas. Yra ir visiškai priešingų nuomonių, reiškiančių realaus žmogiško santykio, emocijų, empatijos ilgesį.