FSF įvykiai

COVID-19 pandemija be abejonės palietė kiekvieną asmens gyvenimo aspektą ir turės tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių padarinių. Psichologijos mokslas gali padėti atsakyti į visiems rūpimus klausimus, kurie kilo šios pandemijos metu, pavyzdžiui, kokį poveikį pandemija padarė vaikams, paaugliams ir suaugusiems, šeimoms, darbuotojams ir organizacijoms bei visai visuomenei. Suprasdami, kad tik greitai pasiekiamos mokslo žinios gali būti pritaikytos praktikoje ir politikos formavime, kviečiame teikti straipsnius ir trumpas ataskaitas žurnalui „Psichologija“ COVID-19 tematika.

Šiuo kvietimu siekiame suprasti ir įvertinti pandemijos poveikį su ugdymu, sveikata, darbu ir bendra gerove susijusioms sritims psichologijos mokslo požiūriu. Pirmenybę teiksime tyrimams, kurių duomenys surinkti COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tikimės, kad autoriai pateiks ir praktines savo tyrimų įžvalgas.

Paraiškos priimamos iki birželio 1 d. Autorius apie sprendimą informuosime iki liepos 30 d.

Reikalavimus straipsniams (priimami anglų ir lietuvių kalbomis) ir trumpoms ataskaitoms (priimamos tik anglų kalba) rasite žurnalo svetainėje.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į prof. Ritos Šerpytytės monografijos Tikrovės spektrai aptarimą – diskusiją. Knyga pasirodė prieš metus, prieš pat pandeminį karantiną, tad buvo spėta tik pristatyti knygų mugėje, o jos aptarimas buvo nukeltas neribotam laikui. Tačiau profesionali diskusija, kaip ir dera akademinių leidinių atžvilgiu, prasideda tik po metų, kai ne vienas kolega knygą išsamiau perskaito.

Kiekvienais metais Pensilvanijos universiteto J. H. Lauderio institutas sudaro „Global Go To Think Tank Index“ sąrašą, kuriame reitinguojami pirmaujantys pasaulio mąstymo centrai – „idėjų kalvės“. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centras nuolat patenka į šį reitingą, o 2020 m. jis yra 25 vietoje „2020 Top Education Policy Think Tanks“ kategorijoje.

2021 m. vasario 25-26 d. vyks tarptautinis nuotolinis seminaras „Defining Post-secular condition“. Seminaras rengiamas vykdant Lietuvos mokslo tarybos Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Postsekuliarus būvis“ (vadovas – prof. Tomas Sodeika).

Vasario 26 d. (penktadienį) 12 val. kviečiame į tyrimo „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ rezultatų pristatymą.

Ar mes gyvename laikais, kai romantinės meilės idealas ir jo tvarka, kurioje santykiai subręsta iki šeimos sukūrimo, ateina į pabaigą? Ar vis dėlto yra iškilusių tiek daug lanksčių intymumo formų, jog romantinė meilė tėra vienas iš daugelio pasirinkimų? Ar socialinės lyties ribų kintamumas ir ganėtinai paprastas lytinių santykių bei pornografijos prieinamumas internetu pavertė romantinę meilę atgyvena? Ar ryšys tarp meilės ir lytinių santykių nebėra reguliuojamas visuomenės? Kokias pasekmes sukelia tai, kad meilės kaip „amžino“ bei šeimai skirto jausmo vertė mažėja?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos magistrantūros studentės Brigita Baškevičiūtė, Gailė Budvytytė ir Mintarė Varanavičiūtė vykdė tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar Vilniaus mokyklose vis dar yra opi patyčių problema. Pasak tyrimo autorių visame pasaulyje moksleiviai patiria patyčias. Nuo 1970-ųjų metų atliekami patyčių tyrimai rodo, kad situacija gerėja, tačiau daugelyje pasaulio šalių patyčios yra ypač opi socialinė ir psichologinė problema. Mokyklose moksleiviai jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami, ar tai „normalu“? Pagal 2019 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis Lietuvos patyčių rodikliai yra vieni prasčiausių iš tyrime dalyvavusių 45 pasaulio šalių ir regionų. Lietuvoje net 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių mokyklose patiria patyčias, o pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį Lietuva pirmauja 13 metų ir 15 metų amžiaus grupėse; 11 metų grupėje tik Moldovos padėtis yra prastesnė nei Lietuvos.

Geriausiu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 2020 m. dėstytoju pripažintas Kęstutis Dragūnevičius, dėstantis psichologijos studijų programos studentams, sužinojęs apie įvertinimą teigė, kad jam svarbiausia – ryšys su studentais. Nors daugelis paskaitų vyko nuotoliniu būdu, K. Dragūnevičius džiaugiasi, kad studentai išlieka aktyvūs, todėl ryšys buvo gyvas. Geriausias Filosofijos fakulteto dėstytojas pasakoja apie dėstytojo darbą, laisvalaikio bei darbo suderinamumą ir įvertinimo svarbą.