FSF įvykiai

„Kriminologijos studijos VU Filosofijos fakultete nėra atsitiktinumas“, – sako kriminologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanė, docentė dr. Jolanta Aleknevičienė. Kriminologija tyrinėja nukrypstantį nuo visuomenėje sutartų normų elgesį – nusikaltimus, deviacijas – bei visuomenės reakcijas į jį ir siūlo sprendimus. Tam reikia plataus, ne vieną discipliną jungiančio požiūrio, įvairiapusio visuomenės ir žmogaus matymo. 

Sociologus, psichologus, pedagogus, filosofus, Azijos tyrinėtojus greta kitų specialybių jungiantis Filosofijos fakultetas beveik natūraliai, pasak J. Aleknevičienės, prieš 25 metus tapo kriminologijos studijų lopšiu Vilniaus universitete. 

Jūsų dėmesiui – pokalbis su doc. dr. Jolanta Aleknevičiene apie kriminologiją bei apie tai, kas atvedė į šią sritį pačią mokslininkę, kuriai teko dirbti „Transparency International“ Lietuvos skyriuje ir net Lietuvos karo akademijoje. 

Pokalbio video įrašas: Kriminologijos studijoms VU FsF – 25. Pokalbis su docente dr. Jolanta Aleknevičiene

Ar svajoji apie prasmingą darbą, kuriuo prisidėtum prie teisingesnės, lygesnės visuomenės kūrimo? Ar nori gilintis į socialines problemas, formuoti sprendimus ir kurti politiką, keičiančią žmonių gyvenimus? Jei atsakymas „taip“ – socialinės politikos studijos Filosofijos fakultete yra tavo kelias.

Jau daugiau nei dešimtmetį čia rengiami socialinės politikos specialistai, kurie šiandien dirba svarbiose valstybės, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ar tarptautinėse institucijose. Jie analizuoja duomenis, kuria programas socialinei apsaugai, koordinuoja pokyčius švietimo, sveikatos, būsto ar užimtumo srityse. Socialinės politikos studijos ugdo kritiškai mąstančius, kūrybiškus ir atsakingus lyderius, o įgytos kompetencijos plačiai pritaikomos įvairiose srityse.

Naujųjų technologijų naudojimas, ypač paspartėjęs pandemijos metu ir po jos, atvėrė plačias galimybes ne tik teigiamiems pokyčiams, bet ir gerokai išaugino kibernetinių nusikaltimų mastą. Deja, tai pasakytina ir kalbant apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus. Europos Komisijos naujausioje kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje pabrėžiama, kad visame pasaulyje yra pralaimima kovoje su vaikų išnaudojimu internete.

2025 m. liepos 11-13 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute vyko NORFACE-CHANSE konsorciumo partnerių, įgyvendinančių mokslinių tyrimų projektą "Foster well-being in preadolescent children and families (FLOW)" susitikimas. Keturių mokslininkų iš Vokietijos (prof. Svenja Taubner, Heidelbergo universitetas), Lietuvos (prof. Rasa Barkauskienė, Vilniaus universitetas), Ispanijos (prof. Eduardo Fonseca Pedrero, La Rioja universitetas) ir Šveicarijos (prof. Martin Debbané, Ženevos universitetas) vadovaujamos komandos nagrinėja, kaip prevencinės programos, pritaikytos 8-10 metų vaikų, jų tėvų ir mokytojų poreikiams, gali užkirsti kelią psichikos sveikatos problemų plėtotei lir stiprinti psichologę gerovę laikotarpiu iki paauglystės didinant vaikų, tėvų ir mokytojų psichologinės reguliacijos gebėjimus projekte dalyvaujančiose šalyse. Kiekvienoje šalyje dalyvauti projekte 2026-2027 metais bus pakviesta po 1000 vaikų ir jų tėvų bei 50 mokytojų.

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo, abiturientams prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, rezultato pridėti po dešimt taškų. Savo nuomone dalinasi edukologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Rūta Bružienė.

----------------

Kas rūpi Lietuvos ir visos Europos jaunimui? Su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės ir kaip siūlo jas spręsti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) socialinio darbo magistro studijų studentė Marija Bočiarovaitė, dalyvavusi gegužės 26–28 d. Europos Parlamente (EP) Strasbūre vykusioje Europos studentų asamblėjoje („European Student Assembly“, ESA25). Renginyje, subūrusiame daugiau nei 200 universitetų atstovų, Marija buvo vienintelė lietuvė.

Žavėjimasis Hermanno Hesse’s romanais, mitais, senovės civilizacijomis, kūriniais, nagrinėjančiais žmogaus ir visuomenės santykį, atvedė Dalią Čiupailaitę-Višnevską į sociologijos lauką, konkrečiai – į miesto sociologiją. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto sociologijos dėstytoja, mokslų daktarė sako, kad skirtingų Lietuvos miestų viešosios erdvės, nors ir estetiškos bei tvarkingos, yra vienodos ir tuščios. Ji priduria pastebinti, jog, daliai gyvenimo sričių persikėlus į skaitmeninę erdvę, mažėja spontaniškų žmonių susidūrimų viešose vietose.

Liepos 7 d. pasibaigė priėmimo į magistrantūros studijas ir Profesinių pedagoginių studijų pirmas etapas. Filosofijos fakultetas džiaugiasi 263 priimtaisiais! 

Šiandien, liepos 7 d. 15 val. prasideda antrasis priėmimo etapas! Jis tęsis iki liepos 9 d. 15 val.

Laisvos vietos skelbiamos nuo liepos 7 d. 15 val. VU svetainėje.