In memoriam Jūratė Rubavičienė
Zenonas Norkus
Pasalūnė mirtis ketvirtadienį, 2021 m. vasario 4 d. iš Vilniaus universiteto bendruomenės išplėšė Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros profesorę, humanitarinių mokslų daktarę (HP) Jūratę Rubavičienę-Baranovą (gim. Patkauskaitę).
Jūratė gimė 1955.12.15 Biržuose – krašte, kurį mėgo ir su kuriuo palaikė glaudžius ryšius, dalyvaudama Biržuose vykstančio Tarptautinio šiuolaikinės literatūros forumo „Šiaurės vasara“ renginiuose. Tarp giminių – žymus tarpukario ir emigracijos JAV valstiečių liaudininkų partijos politinis veikėjas, paskutinis Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Juozas Audėnas, kurio atminčiai pagerbti Jūratė pasirinko literatūrinį Anos Audickos slapyvardį.
Skaityti daugiau
2021 m. vasario 25 d. Filosofijos instituto doktorantė Aistė Noreikaitė gins disertaciją „Ronaldo Dworkino praktinės filosofijos iššūkis: moralės pagrindimo klausimas” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Vilniaus universiteto (VU) psichologai, bendradarbiaudami su Švedijos Linšiopingo (Linköping) universitetu, parengė internetu prieinamą 8-ių savaičių trukmės psichologinės pagalbos programą vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jau kurį laiką jaučiasi prislėgti, praradę norą užsiimti anksčiau patikusia veikla.
Nepaisant sistemingai kylančios kainos, visiško reklamos uždraudimo ar ribojimų rūkyti viešose vietose įvedimo, Lietuvoje rūko vienas iš penkių gyventojų. Siekdami išsiaiškinti, kokios priemonės būtų efektyvios mažinant tabako vartojimą, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko ekonominių rūkymo prevencijos priemonių poveikio tyrimą.
Šiais metais minime Vilniaus universiteto mokslininko ir pedagogo prof. habil. dr. Leono Jovaišos (1921 01 11 – 2017 01 17) šimtąsias gimimo metines. Jis buvo Pedagogikos (vėliau Edukologijos) katedros profesorius (1970-1995) ir vedėjas (1977-1986), mokslinio leidinio Acta paedagogica Vilnensia įkūrėjas ir redaktorius (1991-2000). Lietuvos nusipelnęs mokslininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, turėjo ypatingai platų filologinį, filosofinį ir psichologinį išsilavinimą, jį nuosekliai ir nenuilstamai taikė Lietuvos švietimo ir ugdymo problematiką tirti ir ugdymo mokslą plėtoti. Jo tyrimai žinomi ugdymo filosofijos, didaktikos, hodegetikos, delinkventinės pedagogikos, profesinio orientavimo ir konsultavimo pedagogikos, mokytojų rengimo bei ugdymo mokslo istorijos srityse.
2021 m. sausio 11 d. Filosofijos instituto doktorantė Živilė Pabijutaitė gins disertaciją „Klasikiniai ir šiuolaikiniai nedeterministinės temporalinės logikos modeliai: semantinio kompatibilizmo pranašumas” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.