FSF įvykiai

Kviečiame į VU Filosofijos instituto seminarą, kuriame profesorius Timas Labronas (Concordia University of Edmonton) skaitys pranešimą „Science and Religion in a Wittgensteinian Context“.

Renginys vyks 2019 m. vasario 27 d., 17 val., VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Pranešimas bus skaitomas anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Pranešimo santrauka anglų kalba: Science and religion are frequently thought to be in agreement or disagreement with each other. However, Wittgenstein would not agree with any argument of general agreement or disagreement between them. In contrast, he would be opposed to realism in science and religion. Moreover, realism is the typical mode of the science and religion discussions generating both arguments of agreement and disagreement. Thus, from a Wittgensteinian perspective, once we see the problem of realism, and very importantly without endorsing the equal problem of non-realism, we can then begin to see both science and religion more clearly as they stand—without trying to argue how one or the other best captures a reality outside our language, practices, and form of life.

2019 m. vasario 25 d. (pirmadienį) 13 val. VU Filosofijos fakulteto konferencijų salėje (Universiteto g. 9, 201 a.) vyks mokslinis seminaras, kuriame psichologijos doktorantė Karolina Petraškaitė skaitys pranešimą „Pažintinių gebėjimų ir emocinio funkcionavimo reikšmė mąstymo sutrikimo simptomų raiškai“.

Seminaro moderatorius prof. E.Kazlauskas.

Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2019-2020 m. m.
Norime atkreipti dėmesį, jog jei studijuojama pedagogikos studijose (kurių trukmė 1 akademiniai metai), paraišką galima teikti po pirmojo semestro, pateikiant tik pirmojo semestro rezultatus.

Daugiau informacijos rasite čia. 

Stabiliai augant ekonominiams šalies rodikliams, visuomenės akys ima krypti į kitas sėkmingam valstybės gyvavimui būtinas sritis. Pastaruoju metu švietimas tampa ta tema, kuri atsiduria visuotinio domėjimosi smaigalyje. Mokytojų atlyginimo, specialybės prestižo klausimai audrina visuomenę. Specialistai diskutuoja, kuria linkme turi judėti Lietuvos švietimo sistema, susidurdama su modernaus pasaulio iššūkiais. Tėvai nerimauja dėl vaikų švietimo kokybės. Tuo tarpu mokytojų bendruomenė skambina nerimo varpais, sakydami, kad netrukus apskritai galime pritrūkti pedagogų, jei situacija nesikeis iš esmės.

Skaičiuojama, kad kasmet į pedagogikos studijas įstoja mokytis iki 1000 studentų, bet tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo renkasi darbą pagal profesiją. Itin trūksta pradinių klasių, gamtos, tiksliųjų, anglų kalbos mokytojų. Ypač su dideliu specialistų stygiumi susiduria regionų mokyklos. Tarp dabar dirbančių mokytojų yra tik 7 proc. jaunų specialistų. Likę – studijas baigę dar sovietmečiu. Beveik 50 proc. dirbančiųjų mokytojų yra sulaukę 50-ties metų ir vyresni. Šiuo metu 6 proc. visų dirbančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Prognozuojama, kad 2022 m. šis rodiklis išaugs iki 20 procentų.

2019/2020 mokslo metų rudens semestrą ar akademinius metus studijuok užsienyje!

Tarptautinės dvišalės sutartys - tai Vilniaus universiteto ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du mokytis Australijoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Kanadoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.

Vasario 18 d. 13 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) bus atidaryta paroda „Struktūrų istorijos“. Joje – realios bakterijų antivirusinių sistemų baltymų ir jų kompleksų struktūros, nustatytos VU GMC Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriuje arba bendradarbiaujant su prof. Matthiaso Bochtlerio ir Nobelio premijos laureato, VU garbės daktaro prof. Roberto Huberio laboratorijomis.

Į šias struktūras jų autorė dr. Giedrė Tamulaitienė nusprendė pažvelgti meniškai ir pateikti savo interpretacijas.

Bendradarbiavimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, gebėjimas kritiškai įvertinti savo įgūdžius ir gaunamą informaciją – šie XXI a. gebėjimai įrašyti ne tik darbo skelbimuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimų duomenimis, būtent šiuos gebėjimus kaip esminius diegiant inovacijas mokyklose nurodo pažangiausios švietimo sistemos.

2019 m. vasario 24 d. 16-17 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Kristupo Saboliaus sudarytos knygos „Materija ir vaizduotė“ pristatymą. Pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje, LITEXPO, Forume.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai kūrybinio eksperimentavimo procese. Antropoceno (ar kitų panašaus pobūdžio sampratų – kapitaloceno, chtuluceno, plasticeno, plantatioceno ir t. t.), o kartu posthumanizmo, simpoetinio mąstymo, naujųjų realizmų ir materializmų bei zooetikos šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.