Šiaurės šalių ankstyvosios moderniosios filosofijos konferencija
Šiaurės šalių ankstyvosios moderniosios filosofijos konferencija (žinoma kaip NWEMP) jau daugiau nei penkiolika metų skatina bendradarbiavimą tarp šios srities tyrėjų Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose. Nuo steigiamojo susitikimo 2008 m. Tartu, Estijoje, konferencija buvo rengiama daugelyje regiono universitetų, keliaudama iš Tartu į Jyväskylä, Helsinkį, Tampere ar Turku Suomijoje, Upsalą, Umeå ir Geteborgą Švedijoje, Oslą Norvegijoje ar Reikjaviką Islandijoje. Pirmą kartą NWEMP vyksta Vilniuje, Lietuvoje!
Knygos vaikams gali būti įvairios. Neseniai pasirodė filosofo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Lauryno Peluričio parašyta ir dailininkės Živilės Žvėrūnos iliustruota knyga „Profesorius S. ir Vilniaus baziliskas“ iš serijos „Mažieji Platonai“. Jos pagrindinis veikėjas – Lietuvos filosofas Vosylius Sezemanas (1884–1963), o nuotykiai prasideda, kai Profesorius 1940 m. gatvėje sutinka iš požemio išnirusią legendinę Vilniaus būtybę – Baziliską.
Socialinė politika lemia, ar žmonės valstybėje jaučiasi saugūs, girdimi ir matomi. Nuo gimimo iki senatvės ji tyliai veikia šalia, spręsdama švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus. Deja, socialinės politikos sprendimus dažnai lemia ne kompetentingumas, o politiniai interesai.
„Kriminologijos studijos VU Filosofijos fakultete nėra atsitiktinumas“, – sako kriminologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanė, docentė dr. Jolanta Aleknevičienė. Kriminologija tyrinėja nukrypstantį nuo visuomenėje sutartų normų elgesį – nusikaltimus, deviacijas – bei visuomenės reakcijas į jį ir siūlo sprendimus. Tam reikia plataus, ne vieną discipliną jungiančio požiūrio, įvairiapusio visuomenės ir žmogaus matymo. 
Ar svajoji apie prasmingą darbą, kuriuo prisidėtum prie teisingesnės, lygesnės visuomenės kūrimo? Ar nori gilintis į socialines problemas, formuoti sprendimus ir kurti politiką, keičiančią žmonių gyvenimus? Jei atsakymas „taip“ – socialinės politikos studijos Filosofijos fakultete yra tavo kelias.
Naujųjų technologijų naudojimas, ypač paspartėjęs pandemijos metu ir po jos, atvėrė plačias galimybes ne tik teigiamiems pokyčiams, bet ir gerokai išaugino kibernetinių nusikaltimų mastą. Deja, tai pasakytina ir kalbant apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus. Europos Komisijos naujausioje kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje pabrėžiama, kad visame pasaulyje yra pralaimima kovoje su vaikų išnaudojimu internete.
2025 m. liepos 11-13 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute vyko NORFACE-CHANSE konsorciumo partnerių, įgyvendinančių mokslinių tyrimų projektą "Foster well-being in preadolescent children and families (FLOW)" susitikimas. Keturių mokslininkų iš Vokietijos (prof. Svenja Taubner, Heidelbergo universitetas), Lietuvos (prof. Rasa Barkauskienė, Vilniaus universitetas), Ispanijos (prof. Eduardo Fonseca Pedrero, La Rioja universitetas) ir Šveicarijos (prof. Martin Debbané, Ženevos universitetas) vadovaujamos komandos nagrinėja, kaip prevencinės programos, pritaikytos 8-10 metų vaikų, jų tėvų ir mokytojų poreikiams, gali užkirsti kelią psichikos sveikatos problemų plėtotei lir stiprinti psichologę gerovę laikotarpiu iki paauglystės didinant vaikų, tėvų ir mokytojų psichologinės reguliacijos gebėjimus projekte dalyvaujančiose šalyse. Kiekvienoje šalyje dalyvauti projekte 2026-2027 metais bus pakviesta po 1000 vaikų ir jų tėvų bei 50 mokytojų.
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo, abiturientams prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, rezultato pridėti po dešimt taškų. Savo nuomone dalinasi edukologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Rūta Bružienė.