FSF įvykiai

Š. m. birželio 14 d. (antradienį) 14 val. 201 auditorijoje vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

1. Igno Šatkausko pranešimo tema „Ar įmanoma konteksto tematizacija? Prieigos prie konteksto problema Husserlio „Analizėse““ (recenzentas – doc. M. Gutauskas). Pranešimo tezės.

2. Pauliaus Rimkevičiaus pranešimo tema „Sprendimo loginio, fizinio ir psichinio aspektų sąryšio problema Husserlio teorijoje“ (recenzentas – doc. D. Jonkus). Pranešimo tezės.

Kviečiame dalyvauti.

Vilniaus universitete birželio 9–11 d. vyks inauguracinė Europos kinų filosofijos asociacijos konferencija „Thinking Across the Borders: Philosophy and China“. Tai pirmas tokio masto renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Konferencijoje bus pristatyti Kinijos filosofijos ir lyginamosios filosofijos tyrimai.

„Skaityti pranešimų atvyks beveik 60 mokslininkų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Vilniaus universitetui tai yra puiki proga pagerinti savo žinomumą Europoje, pristatyti humanitarinių mokslų potencialą“, – sako vienas pagrindinių renginio organizatorių, VU Orientalistikos centro mokslininkas dr. Vytis Silius. Pagrindiniais pranešėjais pasirinkti žymūs kinų filosofijos tyrėjai: prof. Carine Defoort iš Katalikiškojo Leuveno universiteto (Belgija) ir prof. Guoxiang Peng iš Zhejiang universiteto (Kinijos Liaudies Respublika).

Filosofijos fakulteto organizacinės psichologijos tyrėjas dr. Jurgitą Lazauskaitę-Zabielskę, dr. Ievą Urbanavičiūtę ir dr. Dalią Bagdžiūnienę įvertino „Emerald“ leidykla. Ji skyrė prizą 2016 m. kokybės apdovanojimuose (angl. Emerald Literati Network Awards for Excellence) už mokslininkių parengtą straipsnį „The Role of Prosocial and Intrinsic Motivation in Employees’ Citizenship Behaviour“. Publikacija pripažinta Highly Commended Paper.

„Tai labai svarbus pripažinimas, nes jį skiria garsiausi atitinkamos srities akademikai. Šis apdovanojimas rodo, kad mūsų parašytas straipsnis yra geriausias, kokį vertintojai yra skaitę per pastaruosius metus“,– teigia dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.

Apdovanojimas teikiamas atsižvelgiant į šiuo kriterijus: mokslinį naujumą ir indėlį į savo srities mokslo tyrimus, puikią struktūrą, argumentavimą, analizės griežtumą, mokslinę ir taikomąją svarbą bei puikų parengtumą.

Abiturientai jau laikė pirmuosius egzaminus, tačiau priešaky jų – dar ne vienas. Stresas – nuolatinis egzaminų palydovas net ir tiems, kurie nuolat nuoširdžiai stengėsi mokytis ir tinkamai jiems pasiruošti.

– Kaip jaunuoliams suvaldyti savo baimes ir patiriamą stresą? – „Vakaro žinios“ teiravosi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentės dr. Vilmantės Pakalniškienės.

– Manau, vaikai puikiai supranta, kad šis laikotarpis – jų gyvenimo virsmas. Egzaminai tam tikra prasme lemia jų tolesnį gyvenimą – ar jie įstos mokytis ten, kur nori, ar niekur neįstos. Negana to, daugelis iš visų pusių patiria nemažą spaudimą: turi baigti vidurinę, ir dar turi baigti gerai, privalai įstoti...

Žinoma, tai ne pirmoji ir ne paskutinė tokia situacija jų gyvenime. Kas yra stresas, daugelis jau yra patyrę. Šiaip būtų idealu, jeigu tėvai ar pedagogai juos mokytų, kaip su tuo nerimu kovoti, nes didžiulis nerimas, kuris apima egzamino metu, gali smarkiai pakenkti. Per didelis nerimas nemobilizuoja – žmogus sugeba galvoti tik apie savo baimę, tarsi sustingsta, širdis plaka nežmonišku greičiu, gerklę spaudžia. Po to galvoja – juk galėjau pasakyti, juk žinojau.

Kaip mobilizuotis stresinėje situacijoje, manau, kiekvienas turi rasti savo būdą. Svarbiausia optimaliai nurimti. Streso metu pradedame dažnai kvėpuoti, dėl to širdis ima smarkiai plakti, pakyla kraujospūdis. Tad svarbiausia, ką reikia padaryti, – sureguliuoti kvėpavimą. Nurimus kvėpavimui, rimsta širdis, mažėja kraujospūdis – jau yra geriau.

Kitas klausimas – apie ką galvoja žmogus. Dažniausiai stresą sukelia mintys apie tai, kas bus, jeigu nežinosiu atsakymų, jeigu egzamino neišlaikysiu, jeigu man nepasiseks... Ne apie tai reikėtų galvoti, nes nuo tokių minčių nerimas tik didėja. Nereikia koncentruotis į pasekmes. Reikėtų galvoti apie užduotį, kurią turi atlikti: ką aš žinau, ką aš prisimenu ar galiu prisiminti.

– Ar teisingai elgiasi tėvai, spausdami vaikus prieš egzaminus: niekur neik, sėdėk namie, mokykis?..

– Spaudimas – viena iš struktūravimo priemonių. Kai kuriems to reikia. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kokio lygio tas spaudimas, kaip su vaiku kalbama ir kas jam aiškinama. Neturėtų būti nuolat „kalama“: tu privalai baigti, ir privalai baigti aukščiausiais pažymiais, kitaip padarysi man gėdą, niekur neįstosi. Manau, kiekvieno žmogaus gyvenime būta visokių nesėkmių, prastų pažymių, tik dažniausiai tai nutylime ir savo vaikams nesakome, o iš jų reikalaujame idealumo.

Spaudimas pildyti ne savo, o kažkieno kito lūkesčius, neapvilti kito gerokai apsunkina situaciją. Vaikas turi suprasti, kad tai, ką jis daro, daro dėl savęs, o ne dėl kitų.

Organizuoti ir planuoti laiką vaikus tėvai turėtų mokyti, tik tą reikėtų daryti gerokai anksčiau, nes tai – ilgas procesas. Nuo mažumės turėtų būti susitarta, kiek laiko skiriama mokslams, kiek – žaidimams, pramogoms ir malonumams. Jeigu vaiką uždarysi kambary paskutinę dieną ir liepsi mokytis, nors iki šiol jis nesimokė, nenorėjo ir jam nebuvo įdomu, nieko jis ir neišmoks.

– Mokymasis paskutinę naktį prieš egzaminą turi prasmę?

– Yra skirtingų nuomonių. Realiai, jeigu neišsimiegame, nepailsime, fiziologija mus gali labai greitai apvilti. Nuovargis padarys savo. Viena vertus, paskutinė naktis nieko nepakeis. Kita vertus – šviežiausia informacija yra ta, kurią skaitėme paskutinę. Tik klausimas – ar tikrai skaitėme, jei jau buvome pervargę?

Interviu parengė Danutė Savickaitė
Informacijos šaltinis: Respublika.lt

LEADING PSYCHOLOGIST

Key responsibilities – lead and coordinate trauma preventive initiatives and programs:

• coordinate psychological support of foster parents and SOS families;
• meet the psychological health and developmental needs of children in care;
• identify and outsource complimentary therapies based on individual needs;
• assess the work of external specialists (psychologist, speech therapist, social pedagogues);
• positively handle and prevent crises;
• mitigate the impact of crises that cannot be prevented;
• prevent specific scenarios like bullying, suicide and violence.

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ pradeda dalyvių tranką, vyksiančią iki š. m. birželio 16 d.

Kodėl verta dalyvauti?

• Turėsite galimybę pagal savo išsilavinimą praktikoje pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius verslo aplinkos gerinimo ir investicijų pritraukimo projektuose.
• Įgausite įvairios profesinės patirties dirbdami skirtingose institucijose.
• Turėsite galimybę dalyvauti susitikimuose su aukščiausiais šalies pareigūnais.
• Išplėsite savo profesinių kontaktų tinklą.
• Su bendraminčiais galėsite įgyvendinti prasmingus visuomeninius, pilietinius, socialinius projektus ir iniciatyvas.

JPP „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios  užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

2012 m. prasidėjusi JPP “Kurk Lietuvai” į Lietuvą kasmet pakviečia dalyvauti programoje tarptautinės patirties turinčius jaunus profesionalus. 12 programos mėnesių JPP dalyviai rotacijos principu nacionalinio ir regioninio lygmens viešojo sektoriaus institucijas konsultuoja  Lietuvos įvaizdžio gerinimo, konkurencingumo didinimo, verslumo skatinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir su jais susijusiais klausimais.

Lietuvos bibliotekose netrukus pasirodys Vilniaus Universiteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės knyga „Paukščio snape – žmogaus delne“. Tai leidinys apie Gimties stebuklą, Moters Virsmą, Devynių Mėnesių Kraujo Misteriją ir Apie Tylų Buvimą Šalia. Tai moterų bei vyrų pasakojimai, laiškai ir sapnai apie laukimą, nėštumą, palydas į gimties taką ir apie gimdymo patirtį, kuri kiekvieną kartą vis kitokia, nenuspėjama, nenumanoma, vienų įgyjama ligoninėje, kitų namuose, bet visų laukiama ir sąmoningai, kantriai išgyvenama.

Knyga „Paukščio snape – žmogaus delne“ skirta besilaukiančioms šeimoms ir žmonėms, kuriems rūpi naujos gyvybės atėjimas. Leidinį sudaro ne tik moterų bei vyrų pasakojimai apie gimdymo patirtį, sutinkant ateinančius į pasaulį pirmus, antrus ar net penktus vaikus, beje, ir dvynius, čia taip pat gausu senovinių, jau pamirštų ar primirštų papročių, prietarų, tikėjimų, būrimų, palinkėjimų, surinktų iš turtingos lietuvių liaudies tautosakos ir dar gyvos babyčių atminties. Knygą praturtina ir puošia subtilūs dailininko Vlado Žiliaus piešinių eskizai.

2016 m. birželio 6-7 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (301 aud.) vyks Šiaurės ir Baltijos šalių Medicinos filosofijos tinklo seminaras.

Seminaro programa

Kartu su tinklu seminarą organizuoja VU Filosofijos istorijos ir logikos katedra bei VU Medicinos istorijos ir etikos skyrius.

Dalyvavimas seminare nemokamas, tačiau prašome iš anksto (iki birželio 3 d.) užsiregistruoti elektroniniu paštu

Renginio kontaktinis asmuo:
Vilius Dranseika
tel.: +370 5 266 76 17
el. paštas: