FSF įvykiai

Sociologijos akademija kviečia 10–12 klasių moksleivius patyrinėti socialinius mokslus ir vasaros metu ne tik smagiai praleisti laiką, atrasti daug naujų draugų, bet ir kartu paklaidžioti socialinių mokslų labirintuose bei įgyti naujų žinių. Stovykloje moksleiviai iš arti susipažins su sociologijos mokslo virtuve, kartu su jaunaisiais sociologais šešias dienas gyvens Žeimių dvaro sodyboje ir atliks sociologinį Žeimių miestelio tyrimą. Plakatas

Stovykla vyks 2016 m. liepos 4–9 d. Žeimių dvare (~ 15 km nuo Jonavos).
Stovyklos kaina – 30 Eur (įskaičiuotos visos programos veiklos, nakvynė ir maistas be pusryčių).
Maistą gaminsime patys, visi kartu.
Atvykimas ir išvykimas į / iš stovyklos – savarankiškas.
Registracija vyksta iki 2016 m. gegužės 30 d.

Jei turi klausimų:
rašyk:
užeik į mūsų Facebook puslapį

Š. m. gegužės 24 d. prasidėjo priėmimas į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistrantūros ir laipsnio nesuteikiančias (pedagogikos) studijų programas. Priėmimas bus vykdomas per pagrindinio priėmimo pirmąjį etapą, pagrindinio priėmimo antrąjį etapą ir papildomą Universiteto priėmimą.

Prašymai studijuoti yra teikiami internetu per Vilniaus universiteto Internetinę Stojančiųjų Aptarnavimo Sistemą (sutr. - VU ISAS). Pildydamas prašymą stojantysis savarankiškai suveda savo asmeninius duomenis, diplomo ir diplomo priedėlio informaciją, o nurodytomis dienomis turi atvykti registruoti dokumentų į Vilniaus universitetą.

Išsami informacija apie 2016 metų priėmimą į Vilniaus universiteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas – pateiktoje nuorodoje rasite šią aktualią informaciją:

• Prašymų studijuoti registracija;
• 2016 metų priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės ir priėmimo terminai;
• Informacija apie konkursinio balo sandarą, papildomus balus bei reikalingas pažymas;
• Informacija apie stojamąją studijų įmoką ir registracijos mokestį;
• Papildomas priėmimas;
• Studijų sutarties sudarymas.

Š. m. gegužės 24 dieną prasideda prašymų registracija stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos studijų programas tiesioginio priėmimo metu. VU Filosofijos fakultete tiesioginio priėmimo metu galima stoti į Psichologiją (turintiems aukštąjį išsilavinimą) (vykdamą nuolatine studijų forma pagal sesijinį tvarkaraštį).

Tiesioginio priėmimo metu galima pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas be studijų stipendijos.

Stojantieji prašymus pateikti galės nuo gegužės 24 d. 9:00 val. iki birželio 26 d. 24:00 val. VU Internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (VU ISAS). Prašyme galima nurodyti iki 2 pageidavimų. Prieš pateikiant prašymą būtina sumokėti stojamąją studijų įmoką.

Stojantiesiems, baigusiems Vilniaus universitetą 2005 – 2016 m., diplomo ir jo priedėlio duomenų perkėlimas į priėmimo sistemą bei perkeltų duomenų patikra vyks nuo gegužės 24 d. 9:00 val. iki birželio 26 d. 24:00 val. VU Internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (VU ISAS). Visais kitais atvejais stojantieji turi patys suvesti visą reikalingą informaciją apie savo išsilavinimo dokumentus į VU ISAS sistemą.

Socialiai atsakingose ir ekonomiškai klestinčiose Skandinavijos bei kitose Europos šalyse socialinis darbas laikomas prestižine profesija. Manote, dėl solidaus atlyginimo? O ką, jeigu dėl paties darbo pobūdžio, atlyginimas už kurį tėra adekvati padėka už atliktą visuomenei naudingą ir svarbų darbą? Nors Lietuvoje socialinių darbuotojų atlyginimai kol kas dar nėra prestižiniai, kilnus ir nesavanaudiškas, į kitų gerovės kūrimą nukreiptas darbo pobūdis toks neabejotinai yra.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo studentai siekia prasmingo gyvenimo. Jų manymu prasminga veikla laikytina ta, nuo kurios paskaidrėja aplinkinių gyvenimas – ypač tų, kurių gyvenime taip trūksta šviesos. Džiugu, kad savo profesinės veiklos, kol kas dar savanoriškais pagrindais, jie imasi dar būdami studentais. Pasaulyje, persotintame asmenine nauda grįstomis sėkmės istorijomis, jie kuria kitokias sėkmės istorijas – tokias, kuriose nuo asmens atliekamų darbų aplinkinių gyvenimas tampa šviesesniu. Kartu su dėstytoja Rasa Bačiuliene studentai trečius metus iš eilės skyrė savo laiką ir dėmesį įvairiose organizacijose besiglaudžiantiems remtiniems asmenis. Kas gi šie studentai ir ką gero dėl kitų jie nuveikė?

Socialinio darbo studentų sėkmės istorijos

Kai senjorų istorijos vertos gero filmo scenarijaus. Studentai Roberta Avramenko ir Lukas Jankauskas lankėsi specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“, įkurtuose 1997 metais. Jaukią pastogę ir prieglobstį čia surado senjorai, negalintys savimi pasirūpinti dėl senatvės, negalios ar kitų aplinkybių. Pirmieji gyventojai atvyko tiesiai iš Sibiro, kiti – iš Latvijos bei įvairių Lietuvos vietovių. Roberta ir Lukas surengė senjorams arbatos vakarėlį, labai paplitusį bei populiarų tarp Didžiosios Britanijos senjorų (angl. Tea Party). Jo metu „Tremtinių namų“ gyventojai dalijosi savo gyvenimo istorijomis, skaitė savo kūrybos ištraukas, rodė nuotraukas. Robertai stiprų įspūdį paliko kai kurių senjorų turima gyvenimo patirtis. „Tos gyvenimo istorijos vertos gero filmo scenarijaus. Tai kvapą gniaužiantys pasakojimai apie meilę, išdavystę, šnipus ir neįtikėtinas peripetijas“, – entuziastingai įspūdžiais dalinosi Roberta. „Suvokėme, jog amžiaus skirtumas nieko nereiškia, net jeigu ir esame 50 ar 60 metų jaunesni, mus vis tiek vienija tie patys pomėgiai: meilė muzikai, dainai, poezijai. Viskas ko reikia, tai nuoširdus bendravimas, padedantis suprasti daugybę dalykų, kurių galbūt baiminamės. Būtent bendravimas sukuria saitus tarp žmonių, kurie, nors ir skiriasi amžiumi, yra dvasiniai bendraminčiai. Niekada nepamiršime šios patirties“, – sakė Lukas.

Paryžius*: Ką studijuoji?
Torentas: Sociologiją.
Paryžius: Ai, tai po to tas apklausas darysi?
[Torentas lengvai sutrinka ir negali įvardinti konkrečių veiklos galimybių.]

Su panašia situacija susiduria ne vienas sociologiją studijuojantis jaunuolis. Taip, apklausos – viena iš sociologijos profesinės veiklos lauko galimybių, bet ne vienintelė. Ką galima veikti baigus sociologijos studijas? Kur save realizuoja šios disciplinos atstovai? Kokie profesiniai jų įgūdžiai reikalingi darbo rinkoje?

Paskaitoje „Sociologijos diplomas kišenėj – kas toliau?“ šiuos klausimus kels ir su sociologijos absolventų profesinės veiklos galimybių įvairove supažindins, asmenine bei kolegų patirtimi pasidalins, apie realius pavyzdžius papasakos sociologijos doktorantė, dėstytoja, tinklaraščio „Sociali sociologija“ redaktorė/autorė, kaip laisvai samdoma darbuotoja su įvairiomis įmonėmis bendradarbiaujanti ir kitų veiklų entuziastė Milda Pivoriūtė.

Aktualu savo karjera besidomintiems, amžiaus ketvirčio krizę išgyvenantiems sociologijos studentams ir absolventams, o taip pat ją ketinantiems studijuoti moksleiviams. 

Gegužės 23 d. 18 val. Filosofijos fakulteto 301 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius).
Susitikimo trukmė ~2 val.

* Paryžius, Torentas – tai 2 iš 163-jų pirmąjį 2015 m. pusmetį užregistruotų naujų vaikų vardų.

Renginio prieiga Facebooko paskyroje 

Renginio kontaktinis asmuo:
Milda Pivoriūtė
el. paštas:  
mob. tel. 867303031

Centrinio Europos universiteto leidykla išleido prof. Evaldo Nekrašo monografiją „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity“, Central European University Press, 2016, psl. 365.

Prof. E. Nekrašo monografija skirta pozityvistinei filosofijai. Joje autorius patikslina pozityvizmo sampratą, pristato pozityvizmą kaip mąstymo kryptį, kuriai rūpėjo ne vien tik pažinimo teorijos ir mokslo filosofijos, bet taip pat ir etikos, socialinės ir politinės filosofijos problemos ir kurios atstovai dažnai manė, kad antrųjų neįmanoma išspręsti neišsprendus pirmųjų. Prof. Nekrašas knygoje apžvelgią pozityvizmo, kaip tą pačią tradiciją plėtojusio ir palyginti vientiso judėjimo, raidą pradedant jo užgimimu XVIII a. Apšvietos epochoje iki XX a. jo atmainos – loginio pozityvizmo. Monografijoje atskleidžiami pozityvizmo raidos išoriniai veiksniai bei jo vidinė logika, apžvelgiami įvairių jo formų skirtumai bei ryšiai, aiškinamasi, koks yra pozityvizmo santykis su kitomis filosofijos srovėmis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, istorinė mokslo filosofijos mokykla, analitinė filosofija, postmodernizmas, analizuojama pozityvaus proto įtaka tokiems kultūros reiškiniams kaip gamtos ir socialiniai mokslai, teisė, politika, menas, religija bei kasdienis gyvenimas. 

Kontaktinis asmuo:
Renata Bikauskaitė
Tel.: +37052667617
El. paštas:

LR finansų ministerija jau trečius metus kviečia Lietuvos studentus dalyvauti mokslo darbų apie ES struktūrinių fondų investicijų efektyvumą konkurse.

Konkurse laukiami atitinkamos tematikos kursiniai, bakalauro ir magistro darbai, o šeši geriausių darbų autoriai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Šiemet premijų fonas - 3000 eurų (neatskaičius mokesčių valstybei).

Skelbiamas išankstinės studentų registracijos pratęsimas. Išankstinė registracija konkursui pratęsiama iki š. m. birželio 19 d., o darbų vertinimui lauksime iki š. m. liepos 17 dienos. Registracijai užtenka nurodyti savo kontaktinius duomenis ir informaciją apie baigiamąjį darbą

Konkurse gali dalyvauti visi studentai, kurių mokslo darbai yra/bus apginti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 liepos 1 d. 

Konkurso nuostatai

Daugiau informacijos apie konkursą.

Informacija apie praėjusių metų konkursą.

Filosofija Lietuvoje vis dar išlieka paslaptimi, su kuria susiduriama tik studijų metu. Daugelis filosofų savanoriškai pasitraukia į intelektualines paraštes, nesistengdami perkelti Lietuvos filosofijos vardo ne tik į tarptautinį lygį, bet ir į vietinę viešąją erdvę.

Šis įvaizdis netinka Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektoriui, naujosios kartos filosofui Viliui Dranseikai, besidominčiam analitine veiksmo filosofija, biomedicininių tyrimų etika, eksperimentine filosofija, medicinos etika ir šiuolaikine analitine filosofija.

15min pakvietė V. Dranseiką dialogui apie filosofijos dabartį ir ateitį, viešos diskusijos persikėlimą į socialinius tinklus bei tai, kas formavo tikrovę, kurioje gyvename.

Paulius Gritėnas: Viliau, ar turi savo filosofijos apibrėžimą?

Vilius Dranseika: Apibrėžimo neturiu, tačiau mėgstu amerikiečių filosofo Wilfrido Sellarso pateiktą labai abstraktų filosofijos tikslų apibūdinimą. Filosofijos tikslas, anot jo, yra suprasti kaip dalykai pačia plačiausia šio žodžio prasme yra susiję tarpusavyje pačia plačiausia šio žodžio prasme. Nemanau, kad filosofiją lengva atriboti nuo kitų mokslų, nuo kitų žinijos sričių.