FSF įvykiai

Š. m. vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas TOMAS MACEINA gins disertaciją „Dvejopas informacijos apdorojimas priimant sprendimus skirtingose veiklose“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Valickas (Vilnius universitetas, socialiniai mokslai, psichologija - 06 S).

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Š. m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė ODETA GELEŽĖLYTĖ gins disertaciją „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios pagalbos siekimo veiksniai“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilnius universitetas, socialiniai mokslai, psichologija - 06 S).

2019 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė MILDA BALTRIMIENĖ gins disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose” humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 10 val.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Alvydas Jokubaitis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H).

2019 m. sausio 7 d. 15.00 val. (FsF, 201 aud.) visus kviečiame į Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos organizuojamą seminarą „Asmenybės bruožai: psicholeksinė prieiga ir lietuviškų deskriptorių taksonomija“.

Seminaras turėtų sudominti visus, kuriems aktualūs asmenybės savybių (ar bruožų) nustatymo klausimai ir, apskritai, leksikologijos panaudojimas planuojant psichologinius tyrimus, tvarkant psichologijos terminiją. Regis, formuojasi tarpdisciplininė sritis – psicholeksikografija (psicholeksikologija).

Pranešėja – Liublino katalikiškojo universiteto psichologijos doktorantė Ana Ivanova. Ana pora mėnesių stažuojasi VU TPL pagal Erasmus programą, renka leksikografinę medžiagą savo būsimai disertacijai.

Vaizduotė dažnai suprantama kaip gebėjimas vizualizuoti nesamus dalykus. Technologizuotame ir tradicine mokslo samprata grindžiamame pasaulyje vaizduotės vaidmuo neįvertinamas, o dažnai nurašomas kaip nenaudingas protui. Filosofas Kristupas Sabolius pastebi, kad gyvename iš principo hibridiniame pasaulyje, kuriame turėtume akcentuoti ne perskyras, o sąveikas ir jų sukuriamas įtampas.

Kaip rodo paskutinio laikotarpio tyrimai, ekologinių problemų, ypač klimato kaitos, drastiško bioįvairovės nykimo, oro, dirvožemio, vandens taršos, miškų iškirtimo mastas toks rimtas, jog kalbama, kad be fundamentalių pokyčių, tiek individualiu, tiek globaliu lygmeniu, žmonijos laukia gana niūri ateitis. Kadangi ekologinės problemos tiesiogiai priklauso nuo augančio Žemės gyventojų skaičiaus, kaip niekada aktualiu tampa klausimas, kaip paskatinti paprastus piliečius savo asmeniniais veiksmais ir pasirinkimais prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo, o ne jas dar labiau gilinti.

Vilius Bartninkas – Vilniaus universiteto Filosofijos bakalauro programos absolventas, baigęs studijas 2014 m. 2015 m. įgijo Klasikinių mokslų magistro laipsnį Kembridžo universitete, šiuo metu yra Kembridžo universiteto daktaro laipsnio kandidatas bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Interviu perpublikuojamas iš portalo 15 min (2018 m. gruodžio 19 d.). Interviu atliko Gabija Strumylaitė, nuotraukos autorė – Karolina Savickytė. Visą straipsnį galite rasti čia.

Vilniuje įvyko pirmoji projekto „Intercap” metinė tarptautinė konferencija „International Migration, Sustainable Development and Development Education: Ways Forward”. Vilniaus Universitete 2018 m. spalio 12 d. vykusią konferenciją organizavo ,,Diversity Development Group” kartu su projekto partneriais ir asocijuotaisiais partneriais: „Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje“ ir „Vilniaus Universitetu“. Konferencijoje buvo nagrinėjamas didėjantis susirūpinimas dėl to, kaip visuomenės (ne)saugumas daro įtaką suvokimui apie tarptautinę migraciją bei formuoja nedraugišką viešą ir politinį diskursą prieglobsčio, migracijos ir integracijos klausimais.