FSF įvykiai

Vilniaus universiteto studentai kviečiami dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2017/2018 m.m. rudens semestrą praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Gruzijoje, Rusijoje ir kt. Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas, turimas kvotas ir atrankos procesą rasite čia.

Paraiškos priimamos iki 2017m. kovo 1d. (imtinai).

Dokumentus pateikti į Tarptautinių programų ir ryšių skyrių, VU centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus atsiųsti el. paštu. Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos.

Kilus klausimams, kreipkitės į Aistę Simanavičienę VU Centriniai rūmai 242 kab., tel. (8-5) 268 7156.

Skaityti daugiau

Šaulauskas Marius PovilasGeriausio VU Filosofijos fakulteto dėstytojo prof. Mariaus Povilo Šaulausko nevaldomo žinojimo geismo neįveikė nei laikas, nei „patirties naštos paspiriama“ dvejonė. O nuo dešimtos klasės įtraukusi filosofija nepaleidžia iki šiolei. Juk, pasak filosofo, be jos neįmanomas joks mokslas. Nebent mokslo pamėgdžiojimas, beždžioniavimas, taikymas, o ne tikri proveržiai.

Kaip sutikote žinią, kad tapote geriausiu Filosofijos fakulteto dėstytoju?

Su nuostaba. Tebendrauju su filosofijos magistrantais ir doktorantais, o jų daug mažiau nei bakalaurantų. Be to, ir vagojančiųjų filosofinius dirvonus ne tiek gausu, kad jų balsai kitur vagojančius nusvertų. Šitaip, turint galvoje lemiamą visų studentų balsą tampant „geriausiu“, toji nuostaba ir radosi. Bet, kaip mokė dar graikai, nuostaba – ištikima bet kokio teorinio galvojimo palydovė nuo pat pirmųjų jo radimosi dienų. Būtų nuodėminga jos baidytis ne tik „geriausiems dėstytojams“, kad ir kaip jie būtų tapę „geriausiais“ ir kad ir ką tai, po teisybei, reikštų. Kitaip, jau ne tiek ironiškai pažvelgus, ir nustebęs toli gražu nebūtinai dorai suprasi, ko ir kaip nustebai. Nuostabą nebūtinai keičia žinojimas. Ji gali ir ilgam, ir suvisam palikti kaip buvusi. Kaip vien tik nuostaba ir vien tik nežinia, gal net jau ir pati dėl savęs nustebusi.

Filosofija Jus įtraukė nuo dešimtos klasės ir vis dar nepaleidžia. Kodėl?

Dėl įtraukos, matyt, kalta bus taip žavinga jaunasties naivybė ir taip visokiai jai miela savikliova. Tuomet maniau, kad protas visa ko valdovas, kad viską galima suprasti taip, kaip esti iš tikrųjų, ir kad esu kaip sykis tas, kursai pajėgia taip tikrai suprasti viską, kas po ranka papuola. O vis dar nepaleidžia, matyt, ne tik aklai vadeliojantis papratimas – antrasis mūsų prigimimas. Vis nepaleidžia ir patirties naštos paspiriama dvejonė. Juk branda, sykis save pačią be apgaulės sveria, stropiai augina atsargumą. Ir tirpdo visažinystės užmačias lygiai tiek, kiek ji yra subrendusi taip sverti. Bet ir lygiai ne tiek, kad įveiktų nevaldomo geismo žinoti žavesį net jau patyrusi, ką sakė dar Sokratas, kad jau žinai nebežinąs ir net nebegali tikrai žinoti. O tokia negalia taip pat yra žinojimo pavidalas – kur kas tikresnis už tariamą galią žinoti tikrai ir iki galo.

Skaityti daugiau

erasmus plusMieli studentai,

prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2017–2018 m. m. RUDENS semestrui arba pilniems akademiniams metams! 
Kviečiame registruotis iki kovo 5 d. 24 val. Rudens semestro universitetų sąrašą rasite čia

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Iškilo klausimų?  Kreipkitės!

  • Edita Norvilaitė (VU Centriniai rūmai, 242 kab.) – kreipkitės dėl bendros informacijos, dokumentacijos, registracijos anketos pildymo tel. 852193215, el. paštu
  • Fakulteto Studijų skyriaus vedėja Rūta Dragūnevičienė (108 kab.) – kreipkitės akademiniais klausimais: šalies, universiteto pasirinkimo tel. 852667606, el. paštu
Skaityti daugiau

Išleistas žurnalo Problemos priedas, skirtas kinų filosofijai bei kinų intelektualinės tradicijos filosofiniam priėmimui Europoje. Priedo sudarytojas – Vytis Silius. Žurnalo turinys ir pratarmė.

Publikuojami įžanginės Kinų Filosofijos Asociacijos Europoje organizuotos konferencijos „Mąstymas peržengiant sienas: Filosofija ir Kinija“ pranešimų pagrindu parengti C. Defoort, J. S. Rošker, J. Ciaudo, L. Indraccolo, F. Carpanini, R. J. Sage bei T. Sernelj straipsniai, atrinkti iš daugiau nei 60 konferencijoje pristatytų pranešimų. Vienas pagrindinių Kinų Filosofijos Asociacijos Europoje tikslų yra sukurti platesnį priėjimą prie europiečių tyrimų kinų ir komparatyvinės filosofijos srityse. Asociacija taip pat siekia skatinti tarpusavio ryšį ir atpažinimą tarp filosofų, besidominčių mąstymo tradicija ir Europoje, ir už Europos ribų. Šiame leidinyje publikuojami straipsniai yra puikus kinų intelektualinės tradicijos gyvavimo, įvairovės bei turtingumo Europos universitetuose pavyzdys.

Skaityti daugiau

human body studyKviečiame į Padujos universiteto (Italija) antropologijos profesoriaus ir Tarptautinės fizinio aktyvumo ir pajėgumo mokslinių tyrimų asociacijos (ICPAFR) prezidento Franco Viviani paskaitą tema „Trends in body study“, kuri vyks vasario 6 d. (pirmadienį) 17.00 val. Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9) 201 auditorijoje. Skelbimas

Paskaitos metu bus kalbama apie perėjimą nuo biopolitikos prie psichopolitikos, nagrinėjama, kaip kūno suvokimas kinta pereinant nuo analoginės/televizinės prie skaitmeninės/tinklinės eros, kaip veikia išankstiniai kognityviniai nusistatymai, kokiomis strategijomis vadovautis „post-faktinėje“ eroje ir kokias naujas perspektyvas atveria sportas ir nano-bio-kogno-robotikos revoliucija.

Paskaitos trukmė: 1,5 val.

Pradėk naują semestrą moksliniu žvilgsniu į kūną!

Kontaktinis asmuo:
Kristina Juknytė

VU Sveikatos ir sporto centras
tel. 8 5 219 3032
el.p.
www.ssc.vu.lt 

Skaityti daugiau

Utrechto tinklas siūlo stipendiją studijoms arba moksliniam darbui viename iš Utrechto tinklo universitetų.

Aprašymas:
- Studijų/tiriamojo darbo trukmė 1 – 6 mėnesiai (laikotarpyje nuo 2017 balandžio 1 d. iki 2018 kovo 31 d.)
- Stipendijos dydis fiksuotas ir nepriklauso nuo studijų trukmės - 1000 eurų
- Prioritetas teikiamas magistrantams ir doktorantams, norintiems atlikti mokslo tiriamąjį darbą viename iš Utrechto tinklo universitetų
- Teikti paraišką studijoms gali tik tie studentai, kurie negali gauti Erasmus studento statuso (t.y., jau išnaudoję visas Erasmus galimybes, arba jų numatoma studijų trukmė užsienyje yra trumpesnė nei 3 mėnesiai)

Paraiškos dokumentai:
- Paraiškos forma
- Motyvacinis laiškas
- Rekomendacija
- Partnerinės institucijos sutikimas dėl priėmimo (Letter of Acceptance)

Atrankos procedūra:
- Paraiškos dokumentus pristatyti į VU tarptautinių programų ir ryšių skyrių. Kontaktinis asmuo: Rita Vienažindienė, e-mail: , tel. 2687150
- Paraišką galima pateikti iki 2017 m. vasario 15 d.
- Paraiškas vertina ir kandidatus tvirtina Urechto tinklo atrankos komitetas

Daugiau informacijos apie stipendiją Utrechto tinklo puslapyje

Skaityti daugiau

Š. m. vasario 27 d. 11 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. JULIJA TULEIKYTĖ gins disertaciją „Adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje“ humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Anotacija
Disertacijoje tyrinėjama adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje. Analizuojant Baumano adiaforizacijos filosofemą nagrinėjami Baumano tekstai iki takiojo posūkio ir po jo, iš kurių didžiausias dėmesys skiriamas veikalams „Modernybė ir holokaustas”, „Socialinė manipuliacija morale: dorovinantys veikėjai, adiaforizuojantis veiksmas”, „Postmoderni etika”, „Sociologinė postmodernumo teorija”, „Takioji modernybė”, „Vartotojiškas gyvenimas” bei „Šalutinė žala” kaip adiaforizacijos filosofemos ir Baumano metodologinių nuostatų tyrimui reikšmingiausiems Baumano tekstams. Tyrime susisteminami Baumano adiaforizacijos apibrėžimai, apibūdinimai ir implikacijos, nagrinėjamos jų filosofinės prielaidos, tyrinėjamas adiaforizacijos filosofemos vaidmuo Baumano socialinėje koncepcijoje. Baumano socialinei filosofijai kaip „takiajai sociologijai” būdingų metaforų dėka išryškėjusi moralės ir pažinimo sąryšio problema nagrinėjama apžvelgiant prieštaraujančių marksistinių ir leviniškų, o taip pat etikos ir epistemologijos vienumo bei etikos ir epistemologijos nebendramatiškumo prielaidų sąryšio problematiką, o remiantis adiaforizacijos filosofemos daugiareikšmiškumo prielaida disertacijoje siūloma terminą „adiaforizacija” Baumano socialinėje filosofijoje traktuoti kaip reiškiantį ne tik „moralinį indiferentiškumą”, bet ir „episteminį indiferentiškumą”. Disertacijoje parodoma, kad adiaforizacijos filosofemos takumo ir leviniškų prielaidų dėka Baumano „takioji sociologija” (Marko Daviso terminas) yra „humanizacija per metaforas” (M. H. Jacobseno ir S. Marshman terminas).

Skaityti daugiau

Š. m. vasario 24 d. 10 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. TOMAS NEMUNAS MICKEVIČIUS gins disertaciją „Graikiškosios gaminimo sampratos apmąstymas Heideggerio technikos filosofijoje“ humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Anotacija
Disertacijoje, akcentuojant moderniosios technikos sampratos svarbą, pristatoma pamatinė vokiečių mąstytojo Martino Heideggerio mąstymo visumos ašis. Moderniosios technikos sampratos esmė kildinama iš dar ankstyvuosiuose Heideggerio tekstuose ir paskaitose pasirodžiusios pamatinės gaminimo veiklos kaip senovės graikų mąstymo ištakos sampratos. Tuo pačiu reaktualizuojama pastaroji unikali mąstytojo atlikta senovės graikų mąstymo, struktūruojančio Vakarų minties apskritai esmę, interpretacija. Disertacijoje įrodinėjama, kad kaip tik senovės graikams skirtuose tekstuose pasirodžiusi gaminimo veiklos struktūros eksplikacija yra raktas ne tik suprasti garsųjį filosofo veikalą Būtis ir laikas, bet taip pat ir suvokti vėlesnįjį Heideggerio mąstymą, besisukantį apie moderniosios technikos esmės paieškas. Dabartinę žmonijos padėtį mąstytojas aiškina kaip vis besiplečiantį technomokslinio tikrovės pagaminamumo logikos įsitvirtinimą. Istorinėje moderniojo techninio pasaulėvaizdžio raidoje svarbūs krikščioniškasis ir modernusis gamtamokslinis pasaulėvaizdžiai taip pat suprastini pirmiausia kaip minėtosios tikrovės techninio pagaminamumo logikos įtvirtintojai. Parodoma, kad Heideggerio moderniosios technikos vertinimo ambivalencija pirmiausia susijusi vėlgi su pamatine gaminimo struktūra: viena vertus, ieškoma netechninės, gaminimo struktūros išvengiančios tikrovės patirties, kita vertus, sugestionuojama, kad vis dėlto kaip tik per šią gaminimo patirtį atsiveria tikroji tikrovės sandara.

Skaityti daugiau
Puslapis 183 iš 287
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos