FSF įvykiai

Š. m. gegužės 18 d. 11 val. kviečiame dalyvauti vizituojančio sociologijos ir aplinkosaugos profesoriaus Andrew Jorgenson (Bostono koledžas, JAV) paskaitoje „Development, Inequality, and Governance: Factors Influencing Sustainability in Regional and Global Contexts“. Paskaita vyks anglų kalba, VU Filosofijos fakulteto 201 aud. Skelbimas

Paskaitos anotacija:
In this talk I begin with a summary of my collaborative research on the effects of economic development and income inequality on carbon emissions, and how these relationships change through time. Next, I provide an introduction to the emerging area of sustainability research on the carbon intensity of human well-being, where we assess the extent to which development and inequality partially shape such socioenvironmental relationships. I provide examples of these two areas of research that focus on global samples of nations as well as studies that focus explicitly on nations in Central and Eastern Europe. I conclude by describing recent preliminary research where we investigate how forms of regional governance and macroeconomic integration influence the emissions of fossil-fuel power plants in nations throughout Central and Eastern Europe.

Gegužės 3 d. (trečiadienį) 9 val. Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doc. dr. Asta Adler skaitys viešą paskaitą „Prieraišumas: iššūkiai ir galimybės globojant vaiką ar paauglį“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Gegužės 8 d. (pirmadienį) 9 val. Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros lektorė dr. Irena Žukauskaitė skaitys viešą paskaitą „Darbuotojų atranka ir šiuolaikinės technologijos: galimybės ir iššūkiai“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 204 aud.

Vilniaus universitete (VU) pradeda veikti Ugdymo mokslų institutas. Vienas pagrindinių šio instituto uždavinių – kelti Lietuvos pedagogų rengimą į naują kokybinį lygmenį, sukuriant unikalias galimybes VU rengti mokytojus, tobulinti jų kvalifikaciją ir vykdyti pedagogikos mokslinius tyrimus.

Naujasis institutas suvienys VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.

„Šiuo žingsniu siekiame stiprinti pedagogų rengimą ir, žinoma, šios specialybės prestižą. Esame suinteresuoti stipriai parengtais moksleiviais, kurie turėtų gerus pagrindus tolesnėms studijoms, tačiau labai svarbu bus ir tai, kokį dėmesį šiai sričiai skirs valstybė. Gyvename nuolatinių pokyčių aplinkoje, todėl tikimės, kad studijų ir tarptautinio lygio mokslinių tyrimų sąveika prisidės prie žiniomis bei inovacijomis grįstos visuomenės kūrimo ir atlieps sparčiai besivystančios Lietuvos poreikius. Ypač svarbu tai, kad ketiname pasitelkti tarptautinių ekspertų rekomendacijas ir patirtį rengiant savąsias pedagogų rengimo kryptis”, – sako VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

Pasak VU Filosofijos fakulteto dekano prof. A. Poviliūno, šiuolaikiniai mokytojai turėtų būti talentingi ugdymo mokslų specialistai, išlaikantys saitus su akademine bendruomene, o viena pagrindinių pedagogų rengimo bėdų yra ta, kad mokyklose dirbantys mokytojai atitrūksta nuo mokslinį žinojimą kuriančios akademinės bendruomenės.

Balandžio 26 d. 17:30 val. kviečiame dalyvauti viešoje konferencijoje „Globalus chaosas ir naujasis žemės nomas: būti ar nebūti Lietuvos valstybei?“. Konferencijoje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas ir filosofas dr. Vytautas Rubavičius. Kvietimas

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Vokiečių g. 10, Vilnius) 402 auditorijoje.

Konferencijos tema nėra atsitiktinė. Dabartyje iškylantys geopolitiniai iššūkiai rodo, jog nusistovėjusi Lietuvos užsienio politika nebėra įgali atsakyti į jai primetamus geopolitinės tikrovės klausimus. Todėl konferencijos organizatoriai pateikia alternatyvą plačiojoje žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje aprašomam geopolitiniam naratyvui, ir siūlo intelektualiai išanalizuoti galimas Lietuvos užsienio politikos kryptis, konceptualizuojant naująją strategiją. Konferencijos tikslas - atsakyti į klausimą, ar naujojo pasaulio tvarkos aušroje įmanoma Lietuvai tapti visaverte geopolitine žaidėja.

Konferencijos organizatoriai – visuomeninis judėjimas „Vilniaus Forumas“

Lietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio ir tokia pat dalis BVP atitenka gyventojams disponuojamų pajamų forma. Tai solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne – didžiulė pajamų nelygybė. Baltijos šalyse darbui tenka maža naujai sukurtos vertės dalis, Lietuvoje – apie 10 proc. punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius dešimtmečius ji augo lėčiau nei kapitalo dalis ir tai yra pagrindinė mažų algų priežastis.

Nors ir pagal oficialią statistiką Baltijos šalyse pajamų nelygybė yra tarp didžiausių, tai gana optimistinis vaizdas. Pakoregavus nelygybės rodiklius pagal Nacionalinių sąskaitų makroekonominius duomenis, nelygybė visose Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje yra reikšmingai didesnė. Pagrindinis nelygybės rodiklis – Gini – gali būti ne apie 35 proc., bet 40–45 proc., priklausomai nuo prielaidų, kaip pasikirsto pajamos iš savarankiško darbo ir verslo. Pastarosios oficialiuose pajamų nelygybės rodikliuose menkai atspindimos.

Pajamų nelygybės pokyčiai Baltijos šalyse procikliški, stinga fiskalinių automatinio pajamų stabilizavimo priemonių. Minimalių algų didinimo nepakanka, svarbus visas algų spektras. 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5 proc. viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Balandžio 24–28 dienomis Vilniaus universiteto  Filosofijos studentų mokslinė draugija (VU FSMD) kviečia dalyvauti renginių savaitėje „Filosofijos trupiniai'17“ – susitikimuose, paskaitose ir diskusijose, kurių tikslas – neformalus studentų ir dėstytojų bendravimas, dalinimasis ieškojimais bei atradimais ne tik tarpusavyje, bet ir su visais, besidominčiais filosofijos gvildenamais klausimais.

Renginio programa

Renginių prieiga VU FSMD Facebook paskyroje

Renginių kontaktinis asmuo:
Agnė Grigaitė
mob. tel.: 864606805
el. paštas:

Šiame seminare bus apžvelgiama, kaip vaikų ir paauglių piešiniai atskleidžia jų asmenybę, vidinę dinamiką ir konfliktus, tipines vaikų ir paauglių baimes bei kaip piešinių reikšmė leidžia atpažinti įvairius sunkumus prieš pasireiškiant agresyviam ar priklausomam elgesiui, depresijai ar net savižudybei.
Ars Pueri yra tyrimų projektas, kurio centre – psichologinių reikšmių, emocinių procesų analizavimas piešiniuose pasitelkiant simboliką ir interpretaciją.
Paskaitą skaitys psichologė psichoterapeutė dr. Nunzia Tarantini (Italija), turinti ilgametę piešinių interpretavimo patirtį.