FSF įvykiai

Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedra 2016 m.  lapkričio 24-25 dienomis organizuoja tarptautinį seminarą „Baltijos šalys po krizės? Gerovės sistemų transformacija ir socialinės problemos“.

Seminaru siekiama atskleisti ir aptarti pagrindinius gerovės sistemų pokyčius, įgyvendintus ekonominės krizės metu (2008/2010) ir po jos bei pagrindines socialines problemas Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje).

Patvirtinti seminaro plenarinių sekcijų pranešėjai:
dr. Piotr Michon, Poznań universitetas, Lenkija
prof. Sven Hort, Linneaus universitetas, Švedijos Karalystė

Seminaro programa

Prasidėjo registracija į VU Filosofijos fakulteto atviras paskaitas bei interaktyvias veiklas, vyksiančias rugsėjo 12-16 dienomis mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu.

Šiemet festivalio dalyviams Fakultete siūlomos šios 7-ios socialinių ir humanitarinių mokslų srities paskaitos bei interaktyvios veiklos:

Rugsėjo 12 d. 17 val. 201 aud.
„Dirbti šimtu procentų? Visi atsakymai apie įsitraukimą į darbą“
Šiuolaikiniame darbo pasaulyje, kad galėtų efektyviai konkuruoti, organizacijos turi net tik įdarbinti talentus, bet apskritai gebėti įkvėpti ir įgalinti darbuotojus, kad jie savo gebėjimus maksimaliai panaudotų darbe. Organizacijoms reikalingi su darbu psichologiškai susiję darbuotojai: norintys ir galintys investuoti save į darbo vaidmenį, proaktyvūs ir įsipareigoję aukštiems veiklos standartams, atsidavę ir energingi darbe – įsitraukę į darbą. Remdamiesi Lietuvoje atliktais tyrimais, paskaitoje aptarsime, kuo darbuotojų įsitraukimas į darbą svarbus organizacijoms ir nuo kokių darbo organizacijoje sąlygų jis priklauso, kodėl patiems darbuotojams svarbu būti įsitraukusiems į darbą ir kaip susikurti tokias sąlygas, kurios leistų dirbti šimtu procentų.

Vilnius University Department of Social work is organizing an international scientific workshop “Baltic States After the crisis? Transformation of Welfare Systems and Social Problems” to be held on 24-25 of November 2016.

The aim of the workshop is to discuss welfare system reforms which have been implemented during the recent financial and economic crisis of 2008/2010 and post-crisis period, and major social problems in the three Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania).

The participants are required to present developed original papers in English on the following topics:
-    social policy reforms;
-    poverty, inequality and well-being;
-    migration and ethnic minorities;
-    family policy and gender;
-    social trust and social policy.

Nuo rugpjūčio 16 d. 9:00 val. iki rugpjūčio 24 d. 24:00 val. vyksta Papildomas Vilniaus universiteto priėmimas į laisvas studijų vietas: stojantys į bakalauro pakopos studijų programas gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas, o stojantys į magistrantūros studijų programas arba Laipsnio nesuteikiančias studijas "Mokyklos pedagogika" – į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.

• Laisvų studijų vietų sąrašas bakalauro studijų programose
• Laisvų studijų vietų sąrašas magistrantūros ir LNS "Mokyklos pedagogika" studijų programose
• REGISTRACIJA stojantiesiems į pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programas
• REGISTRACIJA stojantiesiems į antrosios pakopos (magistrantūros) ir LNS "Mokyklos pedagogika" studijų programas

Išsami informacija apie Papildomo priėmimo procesą

Papildomame Universiteto priėmime gali dalyvauti asmenys, dalyvavę ir nedalyvavę ankstesnių priėmimų etapuose. Taip pat gali dalyvauti ir asmenys, jau pasirašę studijų sutartis – gavę tinkamesnį kvietimą studijuoti, prieš sudarydami naują studijų sutartį, jie turėtų nutraukti anksčiau pasirašytą studijų sutartį.

Ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja, tačiau lietuviai nustoti bėgti iš Tėvynės, panašu, net nesiruošia. Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs – lietuvius krautis lagaminus verčia jausmas, jog į jų duris ekonominis atsigavimas dar nepasibeldė. Vilniaus universiteto profesorius tikina, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, nes nemato galimybių savęs realizuoti, tačiau pamiršta, kad už savo gerovę galima kovoti ir čia.

Apie tai, kodėl, gerėjant ekonominei padėčiai šalyje, lietuviai ir toliau emigruoja į užsienį, ką Vyriausybė padarė, jog emigracija sumažėtų ir ką reikėtų daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų – tv3.lt interviu su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytoju, socialinių mokslų daktaru, sociologu ir ekonomistu Romu Lazutka.

- Šių metų I pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, iš Lietuvos emigravo 6,5 procentais daugiau žmonių. Šalies ekonominė situacija juk neblogėja, tai kodėl žmonės palieka Lietuvą?

- Mūsų ekonominė padėtis, palyginti su kitomis Rytų Europos šalimis, yra gana gera ir mes daug šalių esame aplenkę pagal gyventojų vidutines pajamas. Iš tikrųjų mes atsiliekame tik nuo Čekijos ir Slovėnijos. Pagal BPV vienam gyventojui be tų dviejų šalių atsiliekame tik nuo Slovakijos ir Estijos. O išvažiuoja iš Lietuvos žmonių daugiausiai, lyginant su kitomis Europos šalimis, kurias esame aplenkę.

2016 m. liepos 11 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtinto sąrašą paslaugų, kurias verslas lengvatinėmis sąlygomis gali įsigyti iš mokslo ir studijų institucijų, pasinaudodamas paramos priemone „inovaciniai čekiai“.

Įsigydami šias paslaugas verslo atstovai su MITA pasirašo dotacijų sutartį dėl remiamų veiklų išlaidų dalies kompensavimo. Inovacinių čekių priemonės tikslas – skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, bendradarbiaujant tęsti jau pradėtas vykdyti Mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis.

Kviečiame susiažinti su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto MTEP paslaugų už inovacinius čekius sąrašu.

Kvietimas verslui teikti paraiškas pagal Inovacinių čekių priemonę bus paskelbtas MITA puslapyje.

Liepos 6-osios – Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir šalies garsinimą pasaulyje prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Už nuopelnus Lietuvos mokslui prezidentė apdovanojo aštuonis šalies mokslininkus, iš kurių šeši – Vilniaus universiteto mokslininkai, o iš jų net du yra Filosofijos fakulteto atstovai – profesorius emeritas filosofas Marijus Arvydas Šliogeris (nuotrauka iš kairės) bei Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas sociologijos profesorius Zenonas Norkus (nuotrauka iš dešinės).

„Būtent Jūs, dirbdami įvairiose srityse, šiandien lemiate valstybės ateitį. Jos saugumą, jos mokslo ir kultūros pažangą, visuomenės brandą. Tai – nepaliaujamas kūrybos procesas“, – teikdama apdovanojimus sakė šalies vadovė, kartu palinkėjusi dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.

Su pilnu už nuopelnus šaliai apdovanotų piliečių sąrašu galima susipažinti čia.

Nors oficiali statistika rodo ne tik Lietuvos ekonomikos augimą, bet ir gerus tarptautinės prekybos, kainų stabilumo bei valstybės skolinimosi rodiklius, tačiau emigracija nemažėja, ekonominę šalies padėtį daugiau lietuvių vertina blogai nei gerai. Nespinduliuoja tautiečiai ir optimizmu apie ateitį. Mokslininkai mano, kad toks prieštaringumas reikalauja viešos diskusijos ir valdžios dėmesio šiai temai. Vilniaus universiteto ekonomikos ir socialinės politikos dėstytojai Lietuvai pateikia rekomendacijas dėl gyventojų pajamų politikos.

Kodėl reikalingas politinis įsikišimas į gyventojų pajamas?

Gyventojų pajamų politikos priemonė istoriškai žinoma kaip ypatinga valstybės intervencija suiručių metais. Tad kvietimas imtis šios priemonės gali stebinti. Tačiau Lietuvoje, nepaisant išoriško makroekonominio stabilumo, yra dideli nacionalinių pajamų pasiskirstymo netolygumai. Jie lemia daugumos labai neigiamai vertinamą ekonominę emigraciją. Stebina ne tiek pati emigracija, kiek jos nelogiškumas žvelgiant į apibendrintus šalies ekonominės raidos rodiklius. Kodėl daugiausia žmonių išvažiuoja iš vienos turtingiausių pokomunistinių šalių?