Disertacijos gynimas [2017 02 27]
Š. m. vasario 27 d. 11 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. JULIJA TULEIKYTĖ gins disertaciją „Adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje“ humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Su disertacija galima susipažinti čia.
Anotacija
Disertacijoje tyrinėjama adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje. Analizuojant Baumano adiaforizacijos filosofemą nagrinėjami Baumano tekstai iki takiojo posūkio ir po jo, iš kurių didžiausias dėmesys skiriamas veikalams „Modernybė ir holokaustas”, „Socialinė manipuliacija morale: dorovinantys veikėjai, adiaforizuojantis veiksmas”, „Postmoderni etika”, „Sociologinė postmodernumo teorija”, „Takioji modernybė”, „Vartotojiškas gyvenimas” bei „Šalutinė žala” kaip adiaforizacijos filosofemos ir Baumano metodologinių nuostatų tyrimui reikšmingiausiems Baumano tekstams. Tyrime susisteminami Baumano adiaforizacijos apibrėžimai, apibūdinimai ir implikacijos, nagrinėjamos jų filosofinės prielaidos, tyrinėjamas adiaforizacijos filosofemos vaidmuo Baumano socialinėje koncepcijoje. Baumano socialinei filosofijai kaip „takiajai sociologijai” būdingų metaforų dėka išryškėjusi moralės ir pažinimo sąryšio problema nagrinėjama apžvelgiant prieštaraujančių marksistinių ir leviniškų, o taip pat etikos ir epistemologijos vienumo bei etikos ir epistemologijos nebendramatiškumo prielaidų sąryšio problematiką, o remiantis adiaforizacijos filosofemos daugiareikšmiškumo prielaida disertacijoje siūloma terminą „adiaforizacija” Baumano socialinėje filosofijoje traktuoti kaip reiškiantį ne tik „moralinį indiferentiškumą”, bet ir „episteminį indiferentiškumą”. Disertacijoje parodoma, kad adiaforizacijos filosofemos takumo ir leviniškų prielaidų dėka Baumano „takioji sociologija” (Marko Daviso terminas) yra „humanizacija per metaforas” (M. H. Jacobseno ir S. Marshman terminas).

Kviečiame dalyvauti jau XIV-oje kasmetinėje Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje (JMPK), vyksiančioje 2017 m. balandžio 21 d. (penktadienį) Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1, Vilnius). Konferenciją organizuoja VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos bei Bendrosios psichologijos katedros.
Būna, kad išoriškai lyg ir turime viską, ko reikia, bet viduje chaosas... Trūksta jėgų ko nors imtis, o pasitikėjimas savimi, einant laikui, atrodo, ne didėja, o net mažėja. Grupėje su panašiai besijaučiančiais, kartu tyrinėjant ir keičiant savo įpročius bei palaikant vieniems kitus, pajudėti lengviau. Šioje grupėje būsite kviečiami kelti sau tikslus ir jų siekti. Pradedant nuo mažų dalykų. Gaunant palaikymą iš kitų grupės dalyvių ir matant, kaip sekasi jiems, mokantis atsiverti ir klausytis.
Waltą Disney’ų, Albertą Einsteiną, Giordaną Bruno ir Franzą Kafką sieja vienas bendras dalykas – jie visi tikėjo vaizduotės svarba. Būdami skirtingų epochų ir disciplinų genijais, jie pripažino, kad būtent vaizduotė buvo toji galia, kuri nulėmė jų įžvalgas ir atradimus. Einsteinas net pagarsėjo šia citata: „Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį“.