FSF įvykiai

The workshop “Baltic States After the crisis? Transformation of Welfare Systems and Social Problems” was held on 24-25 of November 2016 in Vilnius, Lithuania. The aim of the workshop was to discuss welfare system reforms which have been implemented during the recent financial and economic crisis of 2008/2010 and post-crisis period, and major social problems in the three Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania). Another important aim of the workshop was to establish a Baltic social policy association, which would unite all researchers working on social policy issues in Estonia, Latvia and Lithuania, and others interested in social policy development in the three Baltic States.

As an outcome of the meeting, the workshop participants agreed to establish ESPAnet Baltics (angl. The Network for European Social Policy Analysis) - a regional network for social policy analysis. The network shares a goal of its mother-network ESPAnet Europe. It aims to facilitate exchange and co-operation among social policy analysts in the Baltics and to provide a forum and network of communication for the development of social policy analysis as a field of research and teaching. Similar networks are already established in Poland, Italy, Spain, etc.

Š. m. gruodžio 2 - 5 dienomis Vilniaus universiteto Religijos studijų centro (VU RSTC) lankysis L. Pareysono filosofinių - religinių studijų centro (Turinas, Italija) profesoriai Sergio Givone ir Federico Vercellone. Jie skaitys paskaitas VU RSTC profesorės Ritos Šerpytytės kurse „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“.

Paskaitos vyks Filosofijos fakulteto 107 auditorijoje.

• Gruodžio 2 d., 15:00 – 17:00 val.

Prof. Sergio Givone, Tragiškojo mąstymo ištakos ir plėtotė (nuo Dostojevskio iki Pareysono)

• Gruodžio 5 d., 15:00 – 17:00 val.

2016 m. lapkričio 29 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio teikiamą ministrų kabinetą. Patvirtintų ministrų sąraše – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, ilgametis Lietuvos katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijos vadovas Linas Kukuraitis, tapęs Socialinės apsaugos ir darbo ministru.

Paskirtasis ministras taip pat yra VU Filosofijos fakulteto absolventas – čia jis baigė Socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros pakopos studijas bei pasižymėjo kaip itin pažangus studentas.

Viliamės, kad studijų metu įgytos žinios, dėstytojo darbas ir ypač ilgametė patirtis vadovaujant „Caritui“ – organizacijai, visame pasaulyje vykdančiai humanitarinę veiklą, padedančiai vargstantiems ir siekiančiai mažinti skurdą bei socialinę atskirtį – taps tvirtu pamatu įgyvendinant Lietuvoje teigiamas permainas socialinės apsaugos srityje.

Ministrui Linui Kukuraičiui nuoširdžiai linkime kuo geriausios kloties!

VU Filosofijos fakulteto kolegos

Iš viso naujoje Vyriausybėje ministrų pareigas eis 8 VU alumnai.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas Kristupas Sabolius atskleidė mokslo ir šiuolaikinių technologijų indėlį lavinant vaizduotę ir kūrybingumą. Iš lektoriaus patirties sėmėsi būrys 10–12 klasių moksleivių, susirinkusių iš skirtingų Lietuvos miestų į šeštadieniais vykusias tris „Vaizduotės laboratorijos“ paskaitas.

Paskaitose VU filosofas K. Sabolius, tarp kurio darbų – ir tarptautinio pripažinimo susilaukusio lietuvių filmo „Lošėjas“ scenarijus, pasakojo apie vaizduotės vaidmenį skirtingų mokslų požiūriu, montažą, kinematografines technikas bei vaizduotės ir naujųjų technologijų ryšį. Pateikti pavyzdžiai ir užduotys skatino lavinti vaizduotę, kuri, pasak doc. K. Saboliaus, yra būtina įvairiapusei asmenybei.

„Kūrybingumo lavinimas šiek tiek primena higieninę procedūrą. Tai – tarsi purvo nuo akių nukrapštymas, kai žmogus tuos pačius dalykus išvysta kitaip, pamato tokių galimybių, kokių prieš tai jam nebuvo įmanoma nujausti. Dažnai švietimo įstaigos įrėmina jaunimo auklėjimą – mes ugdome taisyklių, teisingų atsakymų, užprogramuotų algoritmų robotus. Jie gali būti protingi, bet nebūtinai kūrybingi“, – teigia lektorius.

Š. m. gruodžio 16 d. 12 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. VYTAUTAS JURKUVĖNAS gins disertaciją „Informacijos apdorojimo greičio struktūra ir veiksniai“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Anotacija
Daktaro disertacijoje siekiama nustatyti suaugusių asmenų imties informacijos apdorojimo greičio struktūrą bei išanalizuoti paprastos informacijos apdorojimo greičio ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio, taip pat kitų pažintinių gebėjimų sričių sąsajas su amžiumi, psichikos sveikatos sutrikimais, demografiniais, sveikatos ir psichosocialiniais kintamaisiais. Tyrime iš viso dalyvavo 556 suaugę asmenys, kurių amžius nuo 18 iki 65 metų (M = 33.60, SD = 12.86). Tyrimo rezultatai rodo, kad informacijos apdorojimo greičio konstruktą geriausiai apibūdina dviejų faktorių modelis, kurį sudaro paprastos informacijos apdorojimo greičio ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio faktoriai. Informacijos apdorojimo greičio struktūra yra invariantiška amžiaus tarpsnių ir psichikos sveikatos sutrikimų atžvilgiu. Amžius ir psichikos sveikatos sutrikimai bei demografiniai, sveikatos ir psichosocialiniai veiksniai tiesiogiai ir netiesiogiai prognozuoja paprastos IAG ir sudėtingos IAG, atminties bei psichinės veiklos perkėlimo gebėjimus. Bendras kelių analizės modelis, kuriame amžius, psichikos sveikatos sutrikimai, demografiniai, sveikatos ir psichosocialiniai veiksniai tiesiogiai ir netiesiogiai prognozuoja pažintinius gebėjimus, duomenims tinka labiau nei modelis, kuriame amžius, psichikos sveikatos sutrikimai, demografiniai, sveikatos ir psichosocialiniai veiksniai prognozuoja pažintinius gebėjimus per paprastos informacijos apdorojimo greitį.

Š. m. gruodžio 9 d. 13 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. SIMONAS ŠABANOVAS gins disertaciją „Šiuolaikinės Lietuvos teritorijų socialinė raida“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Anotacija
Wallerstein teigia, kad pasaulyje egzistuoja trijų lygių valstybės, kurios tarpusavyje palaiko ryšius, kurie formuoja nelygybę. Tai pirmiausia metropolijos, kolonijos ir kvazivalstybės (Wallerstein, 2000). Šie santykiai pastebimi šiuolaikiniame pasaulyje ne tik tarp valstybių, bet ir kituose teritoriniuose lygiuose bei ne tik situacijos pagrindime, bet ir pokyčiuose šiuolaikiniame pasaulyje. Daktaro disertacijoje panaudota ši Wallerstein’o teorinė pasaulio sistemų raidos prieiga, kuri pritaikyta vienos atskiros šalies socialinės raidos pokyčių vertinimui.

Valstybinis studijų fondas informuoja, kad nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki gruodžio 7 d. (įskaitytinai) skebiamas papildomas prašymų priėmimas socialinei stipendijai gauti lapkričio – gruodžio mėnesiais.

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendija, turi nurodytu laikotarpiu per Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2016 m. rudens semestras papildomas priėmimas _ lapkritis-gruodis).

Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti socialinę stipendiją.

Kilus klausimams, kreipkitės:
Viktorija Vigėlienė
Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė
El. p.:
Tel. 8 5 264 7153

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra. Sutartis pasirašyta VU Filosofijos fakulteto iniciatyva.

Sutarties pasirašymo proga Universitete lankėsi Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kartu su prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vedėja Aušra Juodaitienė ir Mokymų skyriaus vedėja Laura Aleinikovaitė. Susitikime su Generalinės prokuratūros atstovais dalyvavo Universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, Partnerystės prorektorė Greta Drūteikienė, Mokslo prorektorius Rimantas Jankauskas, Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas, Partnerystės prodekanas Kęstutis Dubnikas bei Bendrosios psichologijos katedros vedėjas prof. Gintautas Valickas.

Dokumente numatytas bendrų mokslinių tyrimų inicijavimas ir vykdymas, keitimasis duomenimis (išskyrus konfidencialius). Sutartis papildomai numato šalių bendradarbiavimą organizuojant mokslines-praktines konferencijas, seminarus, esant galimybėms – ir VU studentų praktiką.

„Pasirašyta sutartis bus abipusiai naudinga, kadangi prokuratūrai savo veikloje yra svarbu remtis mokslo pasiekimais, o mokslininkams – nagrinėti prokuratūros vykdomą veiklą“, - teigė prof. Gintautas Valickas, atsakingas už sutarties įgyvendinimą.

Parašais neterminuotą bendradarbiavimą patvirtino Universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Lietuvos Respublikos Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.