FSF įvykiai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Boguslavas Gruževskis už tautų dialogo puoselėjimą, plėtojant draugiškus santykius su lenkų tautine bendruomene ir Lenkija buvo nominuotas „Tautų dialogo apdovanojimui“, kuris skiriamas už 2015 metų nuopelnus veikiant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesuose.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu skelbia galutinį balsavimą dėl kandidatų į Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2015. Balsuoti galima iki balandžio 13 d., 14 val.
Balsavimo anketa – čia.
Informacija apie visus kandidatus – čia.

Buguslavas Gruževskis – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas. Savo darbais puoselėja produktyvų tautų dialogą Lietuvoje, ypač plėtojant santykius su Lenkija, aktyviai veikia lietuvių bei lenkų tautinių bendruomenių Lietuvoje integravimo srityje, tyrinėja lenkų ir kitų tautinių bendruomenių padėtį Lietuvoje, rengia pasiūlymus jų situacijai  gerinti bei  bendradarbiavimui plėtoti. Profesorius aktyviai pasisako Lietuvos bei Lenkijos žiniasklaidoje apie tautinių bendruomenių bendradarbiavimo galimybę ir perspektyvas. 2015 metais Lenkijos Prezidento įsakymu už Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo stiprinimą buvo apdovanotas Nuopelnų aukso kryžiumi.

60 pozicija. Tokioje vietoje iš 157 šalių pagal Jungtinių Tautų laimės skaičiavimo indeksą yra Lietuva. Kaip ir daugelyje tokių tyrimų, čia svarbiausias vaidmuo tenka įvairiems ekonomikos ir socialinės aplinkos rodikliams, kuriais mūsų šalis itin smarkiai pasigirti negali. Ir nors aplenkėme kaimynus estus, esančius 72 vietoje, ir broliukus latvius, likusius 68 vietoje, iki laimingiausių pasaulyje šalių - Danijos, Šveicarijos ir Airijos, kur, beje, nemažai mūsų tautiečių, - vietiniams lietuviams dar toli. Gal todėl, kad vis dar pirmaujame uždirbdami mažiausiai arba gyvendami iš mažiausių pensijų, o gal todėl, kad laimingi tiesiog nesijaučiame.

- Ar tokie indeksai gali atspindėti tikrąjį laimės pojūtį? - „Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo Boguslavo GRUŽEVSKIO.

- Yra dvi pagrindinės rodiklių grupės. Vieni rodikliai labiau vertinami tam tikros socialinės ir ekonominės aplinkos pagrindu. Tai BVP dydis, vidutinė gyvenimo trukmė, užimtumo lygis, švietimo ir panašūs rodikliai, kurie iš tiesų lieka toje pačioje pozicijoje, tad šalys, kurios turi skurdesnę ekonominę aplinką, patenka į blogesnių šalių grupę. O šalys, kurios turi aukštesnius rodiklius, patenka į geresnių šalių grupę. Laimės vertinimo filosofija yra tokia, kad socialinė ir ekonominė aplinka nemaža dalimi lemia žmogaus pasitenkinimo lygį. Pagal šiuos rodiklius mes skirtinguose vertinimuose atrodome gan neblogai. Manau, maždaug 50 vieta pasaulyje tarp daugiau kaip 100 šalių yra nebloga pozicija.

Kiti rodikliai, kuriuos taiko kiti tyrimai, susiję su tuo, kaip žmonės patys pateikia savo savijautą ir šalies vertinimą. Pagal šiuos rodiklius mes atrodome tikrai nelabai gerai, dažnai net nepatenkame į pirmą šimtuką. Tai reiškia, jog rodikliai, mažiau siejami su ekonomine aplinka, labai keičia vaizdą. Čia pirmauja Lotynų Amerikos šalys, nors tai jos nėra pačios turtingiausios. Taip, aš pritarčiau pozicijai, kad gal kai kurių rodiklių skaičiavimo metodika ne visai teisinga. Arba ji tinka ne kiekvienai šaliai, ypač juk kultūra daro savo įtaką. Tačiau tam ir reikia lyginti ne vieną, o bent kelis rodiklius, tik tuomet galima matyti tikresnį vaizdą.

Balandžio 7-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Pristatome Jums šios dienos renginius VU Filosofijos fakultete ir kviečiame aktyviai dalyvauti!

10.40 val. Nuotraukų konkursas. Filosofijos fakulteto kiemelyje bus skelbiami nuotraukų konkurso „Gyvenu sveikai“ nugalėtojai (žr. konkurso sąlygas).

12:00–16:00 Sveikatos laboratorija. Istorijos fakulteto kavinės II aukšte įsikūrusioje laboratorijoje laukiame visi, kuriems smalsu pažinti savo kūną. Patirties turintys sporto medicinos rezidentai atliks kūno galimybių matavimus (minimali skausmo diagnostika, pėdų plokštumo diagnostika, kūno sudėties analizė (su spec. svarstyklėmis), funkcinio judesio vertinimas), psichologų padedami galėsite atlikti streso valdymo testą (su biologinio grįžtamojo ryšio aparatūra), vietoje išbandyti audio-relaksacijas. Norintieji pradėti sportuoti (bėgioti ar užsiimti kitomis fizinio aktyvumo formomis), galės tiek technikos, tiek mitybos klausimais pasikonsultuoti su specialistais.

12.30–13.00 Orientacinio sporto rungtynės. Komandos registruojamos iki 12.00 val. Filosofijos fakulteto II aukšto fojė. Komandas turi sudaryti 3-4 žmonės. Susitikimo vieta – Fakulteto kiemelis (lietui lyjant – Fakulteto I aukšto fojė).  Komandos tikslas – nusifotografuoti prie visų rastų taškų. Taškų reikės ieškoti pagal vaizdines ir intelektualines nuorodas. Komanda, greičiausiai suradusi visus taškus, bus skelbiama nugalėtoja. Laimėjusi komanda gaus keletą prizų, kuriuos draugiškai pasidalins tarpusavyje. Veiksmo vieta – VU prieigos. Veiksmo pradžia 12.30, planuojama pabaiga – iki 13.00.

17:15 val. Paskaita „Kas vyksta už psichologo kabineto durų“. Paskaita vyks Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro (PKMC) 114 kab. Atvykusieji galės užduoti klausimus psichologams konsultantams apie terapijos procesą, psichologo darbą, pasmalsauti kas vyksta konsultacijos metu. Svarbu: vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija.

Taip pat Sveikatos dieną atskirų paskaitų metu vyks įvairūs relaksacijos užsiėmimai.

Daugiau informacijos apie kitus renginius rasite štai čia ir čia.

Nusikalstamumas – viena svarbiausių visuomenės problemų. Pernai Lietuva pagal kalinčių asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkstančių gyventojų, pateko tarp trijų pirmaujančių Europos valstybių. Nors nuteistieji už smurtinius nusikaltimus tiek mūsų, tiek kitose šalyse sudaro palyginti nedidelę įkalintų asmenų dalį, tačiau šie asmenys paprastai įvykdo apie pusę visų nusikaltimų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai tiria smurtautojų asmenybės bruožus ir jų įtaką pakartotiniams nusikaltimams. Tai, pasak projekto vadovės doc. Ilonos Čėsnienės, padėtų nuo jų apsaugoti visuomenę.

„Pastaraisiais metais Lietuvą sukrėtė žiaurūs smurtiniai nusikaltimai. Visuomenė, reaguodama į tokius įvykius, paprastai kelia daug klausimų, apimančių nusikaltusiojo veiksmų motyvus ar tinkamos bausmės skyrimą. Vis dėlto žmonių pasipiktinimas ir noras žiauriai nubausti smurtautojus nepašalina priežasčių, kurios lemia tokio pobūdžio nusikaltimus“, – paaiškina doc. I. Čėsnienė.

Lietuvoje kriminalinės rizikos vertinimas nuteistajam yra privalomas, tačiau, skirtingai nuo Vakarų šalių praktikos, išsamus nuteistojo asmenybės tyrimas, suteikiantis svarbios informacijos vertinant pakartotinio nusikaltimo riziką, paprastai neatliekamas. Išsamūs duomenys apie smurtautojų asmenybės bruožus ne tik papildytų kriminalinės rizikos vertinimą vertinga informacija apie nuteistąjį, bet ir padėtų specialistams efektyviau taikyti prevencines korekcines priemones.

Š. m. balandžio 1-ąją dieną Vilniaus universitetas švęs savo nesumeluotą 437-ąjį gimtadienį. Šia proga kviečiame Jus dalyvauti Alma Mater Vilnensis gimtadieniui švęsti skirtuose savaitę truksiančiuose renginiuose.

Balandžio 1 d. (penktadienis) Su gimimo diena!
11.00 val. Gimtadienio festivalio atidarymas „Vilniaus universitetas – balandžio 1-osios (b) pokštas miestui ir pasauliui“ (VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salė, tiesioginė transliacija)
11.00–19.00 val. M. Mažvydo „Katekizmo“ eksponavimas visuomenei (VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salė)
19.00 val. Gimtadienio koncertas: G. Rossini „Petite Messe Solennelle“. Atlieka VU mišrus choras „Pro musica“ ir Lozanos universiteto choras (Šveicarija) (VU Šv. Jonų bažnyčia) Daugiau informacijos

Balandžio 2 d. (šeštadienis) Švęskime linksmai!
17.00 val. VII studentiškų tautinio meno kolektyvų festivalis „Universitas Vilnensis – 2016“ (VU Teatro salė) Daugiau informacijos

Balandžio 3 d. (sekmadienis) Švęskime dvasingai!
13.00 val. Iškilmingos VU gimtadienio šv. Mišios. Gieda Gospel choras (VU Šv. Jonų bažnyčia)

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Filosofijos fakultete (VU SA FsF) kasmet pavasarį organizuoja Ataskaitinę–rinkiminę Konferenciją. Tai – aukščiausias ir svarbiausias valdymo organas, arba kitaip – visuotinis studentų susirinkimas.

Ji yra vieša ir kiekvienas Filosofijos fakulteto studentas turi teisę joje dalyvauti. Tačiau kuo Konferencija tokia svarbi studentui, kuris nepriklauso VU SA?

Fakulteto studentai gali užduoti klausimus studentų atstovybės nariams bei turi balso teisę: tvirtina studentų atstovybės veiklos ataskaitą ir renka pirmininką, kitus studentų atstovus! Negana to, kiekvienas studentas turi teisę iškelti savo kandidatūras ir pati studentų atstovais!

Konferencijos metu renkami:
• VU SA FsF Pirmininkas;
• VU SA FsF Valdyba;
• 3 atstovai į Filosofijos fakulteto Tarybą (po 1 iš kiekvienos pakopos);
• 1 atstovas į FsF akademinę komisiją;
• 2 atstovai į FsF akademinės etikos komisiją;
• 1 atstovas į FsF atestacinę komisiją;
• 3 atstovai į FsF ginčų nagrinėjimo komisiją;
• 2 atstovai į VU SA Parlamentą;
• 10 delegatų į VU SA ataskaitinę – rinkiminę konferenciją;
• Po 1 atstovą iš kiekvienos programos į Studijų programų komitetus (SPK).

Norą kandidatuoti į VU SA FsF pirmininko vietą kandidatai turi pareikšti el. paštu iki š.m. kovo 29 d. 22 val. atsiųsdami motyvacinį laišką bei gyvenimo aprašymą (CV), kurie bus skelbiami viešai mūsų svetainėje ir Facebook renginyje. O norėdami studentus atstovauti kituose valdymo organuose kandidatūras galite išsikelti Konferencijos metu.

VU SA FsF Ataskaitinė – rinkiminė Konferencija vyks š. m. balandžio 6 d. 17 val. Filosofijos fakulteto 201 aud.

Kovo 17–18 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų pastangų dėka pirmą kartą Lietuvoje susirinko daugiau kaip šimtas Europos Sąjungos šalių, Šveicarijos, JAV ir Izraelio mokslininkų, vykdančių tarptautinį Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (angl. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe – SHARE) tyrimą. Prie šio tyrimo Fakulteto mokslininkai sėkmingai prisijungė dar 2014 m., o šiemet jie pradės rinkti duomenis Lietuvoje, apklausdami vyresnius nei 50 metų mūsų šalies gyventojus.

Jūs dėmesiui pristatome SHARE projekto tinklalapyje pasirodžiusį informacinį pranešimą:

EU-Commissioner Vytenis Andriukaitis visiting SHARE meeting
SHARE Wave 7 Post-Pretest Meeting, 16 to 18 March 2016, Vilnius, Lithuania

On 17 March 2016 the European Commissioner for Health & Food Safety Vytenis Andriukaitis honored the work of the SHARE researches and attended the SHARE meeting in Vilnius, Lithuania, which prepared the upcoming cross-country harmonized survey wave on health and life circumstances across Europe. Teams from 28 countries and the central coordination team from Munich participated in the meeting.

The Commissioner held a welcome speech about the importance of exploring the demographic ageing. He stressed that providing more and better data is an important goal to build up international and country-specific knowledge.

“Prevention is better than cure”, Commissioner Andriukaitis said.

The Commissioner stated that the aim must be to provide people with an environment that enables them to make healthy choices and live in good health in old age. Additionally it is essential to prepare the health systems on the needs of ageing societies. The current health systems are not sufficiently prepared to deal with aging, the Commissioner explained.

Health systems must ensure the necessary quality of care to all citizens. Therefore, systems have to be modernized and consider the needs of older citizens. The Commissioner explained that it is important to support older people to stay in good health, to remain independent and to be able to participate in society.

SHARE data and the analyses based upon them are an important source of evidence which helps our ageing countries to better cope with the health challenges.Commissioner Andriukaitis emphasized: “The results of this initiative for the Survey of Health, Aging and Retirement in Europe will no doubt contribute to our collective heritage to better design and manage the health systems of tomorrow.”

Kovo 17–18 d. pirmą kartą Lietuvoje susirinko daugiau kaip šimtas Europos Sąjungos šalių, Šveicarijos, JAV ir Izraelio mokslininkų, vykdančių tarptautinį Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (angl. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe – SHARE) tyrimą. Prie šio tyrimo Vilniaus universiteto mokslininkai sėkmingai prisijungė dar 2014 m., o šiemet jie pradės rinkti duomenis Lietuvoje, apklausdami vyresnius nei 50 metų mūsų šalies gyventojus.

Įvadinėje susitikimo dalyje gausiai susirinkusius mokslininkus pasveikino atidaryme dalyvavę Lietuvos ir užsienio politikai bei mokslininkai: SHARE koordinatorius prof. Axelis Börsch-Supanas, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ vykdymo grupės pirmininkas prof. Juozas Kulys ir Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.