FSF įvykiai

„Sodra“ Vyriausybės prašo paskolinti dar 420 mln. eurų, nors jos skola jau ir taip siekia 3,76 mlrd. eurų. Kodėl mūsų mokesčiai Europoje vieni didžiausių, bet valstybei nuolat trūksta pinigų, kad jaustumėmės socialiai saugūs?
O viešojoje erdvėje dar žibalo į ugnį įpylė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės pensijų, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, - viename socialiniame tinkle pareiškė Ž.Mauricas.

Jis „Vakaro žinioms“ sakė, kad socialinio draudimo mokestis, siekiantis 39,98 proc., yra per didelis. Ypač turint omenyje, kad, pavyzdžiui, Danijoje jis tesiekia 2,8 proc., Norvegijoje - 19 proc., Švedijoje - 25,6 proc.

Tiesa, jis pripažino, kad skaičiais kiek manipuliuoja. Mat, pavyzdžiui, Danijoje žmonės pensijas privalomai kaupia privačiuose fonduose, valstybė prideda savo dalį, tačiau šie pinigai nelaikomi socialinio mokesčio dalimi, todėl ir statistika atrodo taip gražiai.

Už „Sodros“ veiklos planavimą atsakingas šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ pajamos priklauso nuo atlyginimų fondo, o išlaidos - nuo to, kokias politikai nustatė įvairias išmokas.

„Jei socialinio draudimo įmokos būtų dar labiau sumažintos, mūsų pajamos dar labiau sumažėtų“, - akcentavo M.Strumskis.

Romas LAZUTKA, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas:

- Ką manyti apie užsienietiškų bankų patarėjų siūlymus gelbėti Lietuvos žmones nuo mokesčių „Sodrai“?

- Sumažinti „Sodros“ mokesčių jokiu būdu negalima, nes tai reikštų, kad „Sodra“ gautų mažiau pajamų. Tada liktų tik mažinti „Sodros“ išlaidas. O kas yra „Sodros“ išlaidos? Tai išmokos žmonėms, kurie negali dirbti dėl senatvės ar ligos. O išmokos jiems ir taip mažos. Kurdami socialinį modelį dalį socialinio draudimo mokesčio siūlėme keisti kitais mokesčiais. Buvo pasiūlyta dalį bazinės pensijos finansuoti iš valstybės biudžeto.

Televizijos kanalas LRT KULTŪRA pradėjo naujos laidos „Anapus čia ir dabar“ transliaciją.

Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose.

Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir  eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur veda radikalų įniršis?  Kam naudinga eskaluoti religinius konfliktus aukščiausių technologijų amžiuje?

Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų ieškos naujas laidų ciklas apie didžiąsias pasaulio religijas „Anapus čia ir dabar“.

Laidą ves Algirdas Acus. Laidos režisierius Rimantas Babrauskas, konsultantas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir katedros docentas, religijos ekspertas doc. Kęstutis Dubnikas.

• Pirmoje laidoje, vykusioje sausio 21 d., dalyvavo Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros vedėjas prof. Albinas Plėšnys, docentas Kęstutis Dubnikas bei dėstytojas prof. Tomas Sodeika – laidos įrašą galima peržiūrėti čia.
• Antroje laidoje, vykusioje sausio 28 d., dalyvavo Filosofijos fakulteto absolventas Simas Čelutka, fakulteto patalpose įsikūrusio Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Rita Šerpytytė – laidos įrašą galima peržiūrėti čia.

„Anapus čia ir dabar“ kviečiame žiūrėti ketvitadieniais 22.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

Labas!
Esu šviežiai išleista „Renkuosi mokyti!“ programos alumnė – mokytoja Vaida. Domiesi, svajoji ar tiesiog tik sužinojai apie „Renkuosi mokyti!“?  Kviečiu susipažinti ir sužinoti mano istoriją – gal ji Tave paskatins, įkvėps ar sudomins priimti šį iššūkį ir tapti pokyčiu mokykloje:

Kaip aš tapau mokytoja?
Esu iš Šiaulių. Po mokslų Juliaus Janonio gimnazijoje pasirinkau anglų filologijos studijas Šiaulių universitete. Baigus jas, nusprendžiau, kad laikas naujiems iššūkiems, ir atvažiavau į Vilnių studijuoti toliau. Pasirinkau tokią specialybę, kuri iš visų magistro siūlomų programų man buvo aktualiausia (nors, tiesą pasakius, žinojau tik tiek, kad edukologija – tai kažkas apie švietimą). Apie mokytojavimą galvojau nuo vaikystės, tad  pamaniau, kad šios studijos bus puiki mano mokytojos karjeros pradžia. Deja, viskas klostėsi nevisiškai taip, kaip buvau suplanavusi. Besimokant VU filosofijos fakultete supratau, kad edukologija yra kur kas plačiau nei buvimas mokytoju ir nors šios studijos leido pažvelgti į ugdymosi procesą  iš daugelio skirtingų kampų, tai nėra iš dalies tai, ko aš atėjau – neužtenka tapti edukologijos magistrante, norint tapti mokytoja... (red. pastaba – norint įgyti pedagogo kvalifikaciją Vilniaus universitete reikėtų rinktis šias studijas).

Išleistas 52 žurnalo „Psichologija“ numeris, kuriame publikuojami V. Tidikio, M. S. Poškaus, T. Maceinos, A. Lošakevičiaus, G. Genevičiūtės-Janonienės, R. Skučaitės, A. Endriulaitienės,  A. Kairio, V. Jurkuvėno, K. Petraškaitės, A. Germanavičiaus, A. Bagdono straipsniai.
Detalus naujojo numerio turinys – parsisiųsti

„Psichologijos“ žurnalas referuojamas: Amerikos psichologų asociacijos duomenų bazėje PsycInfo; EBSCO duomenų bazėje Academic Search Complete.

Tai yra seniausias ir vienintelis Lietuvoje leidžiamas periodinis žurnalas, skirtas visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėms temoms. Nuo 1962 iki 1979 metų Vilniaus universitetas leido žurnalą „Pedagogika ir psichologija“, o nuo 1980 metų buvo pradėtas leisti savarankiškas „Psichologijos“ žurnalas, kuriame skelbiami empiriniai, analitiniai apžvalginiai ir teoriniai moksliniai straipsniai, parašyti lietuvių arba anglų kalbomis. Pateiktus rankraščius anonimiškai vertina du moksliniai recenzentai. Šiuo metu žurnalas reguliariai leidžiamas du kartus per metus.
„Psichologijos“ žurnalas yra įtrauktas į Lietuvos mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą, patvirtintą Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Žurnalo platinimu ir prenumerata rūpinasi VU Leidybos direkcija (el. paštas: , tel.: +370 5 268 70 84).

 
Žurnalo tomo leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal paramą leidiniams išleisti.

Fenomenologinių tyrimų institutas skelbia geriausio 2015 m. kokybinio rašto darbo Lietuvoje konkursą:

Jei Jūs 2015 metais Lietuvoje apgynėte savo bakalauro, magistro ar daktaro darbą socialinių mokslų srityje, taikydami kokybinius tyrimo metodus, tuomet galite jį teikti „Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2015“ konkursui.

Darbų priėmimas:
2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. balandžio 1 d.

Konkurso komisija

Darbų vertinimo komisiją sudaro Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantys mokslininkai, kurie patys sėkmingai apgynė kokybinius darbus socialinių mokslų srityje.
Iškilus klausimui dėl vieno ar kito darbo pranašumo, bus konsultuojamasi su tarptautine komisija – Fenomenologinių tyrimų instituto mokslinio komiteto nariais:
prof. dr. E. Spinelli (Londono Regent’s universitetas),
doc. dr. V. Eatough (Londono Birkbeck‘o universitetas),
doc. dr. M. Larkin (Birmingham‘o universitetas),
prof. dr. N. King (Huddersfield‘o universitetas).

Gausiai moksleivių lankoma ir puikiai vertinama VU Filosofijos fakulteto Sociologijos akademija vėl kviečia naują būrį moksleivių registruotis į šeštadieninę Sociologijos akademiją moksleiviams „Žiūrėti pro rakto skylutę II“. Šįkart Sociologijos akademija vyks kas antrą šeštadienį nuo 2016 m. vasario 20 d. iki balandžio 2 d.

Užsiėmimų temos:

Vasario 20 d. – Kur (ne)stoti?
Kovo 5 d. – Gyvenimas už visuomenės ribų
Kovo 19 d. – Subkultūros: pasipriešinimas ar mada?
Balandžio 2 d. – Kalba visuomenėje, visuomenė kalboje

Skelbimas – parsisiųsti

Norintys dalyvauti, paskubėkite registruotis adresu: http://goo.gl/forms/aVfCRlnbeX iki vasario 13 d.
Jeigu kyla klausimų, rašykite adresu

2016 m. vasario mėn. 18 d. (ketvirtadienį), 15 val. kviečiame į CONSILIUM EDUCATIONIS seminarą, kuriame VDU profesorius dr. Jonas Ruškus skaitys pranešimą „Jungtinės edukologijos krypties doktorantūros veiklos optimizavimo diskursas“.

Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto (Universiteto g.  9/1, Vilnius) 201 aud.
Skelbimas – prisegtuke.

Seminarų ciklo Consilium Educationis tikslas - tai diskusijos, o ne bendrinimai, tai ne nuomonių „primetimas“, o jų išsakymas ir kiekvieno dalyvio skatinimas problemos gvildenime mąstyti įvairiais žiūros kampais.
Seminarų rengėja ir vedėja – VU Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė.

Kontaktinis asmuo:
Justina Garbauskaitė-Jakimovska
tel.: +370 5 266 76 25
el. paštas:

Įsitempę, pasimetę, sunkiai bendraujantys ar judantys, liūdintys, sergantys ir sveikstantys – visi šie žmonės gali būti abejingi aplinkai ir žmonėms, o jų galvose gali suktis tūkstančiai minčių, bet jie negali atsispirti gyvūnų šilumai ir šviesai. Lietuvoje jau įprasta drąsiai kalbėti apie delfinų pagalbą esant sudėtingai emocinei ir fiziniai būsenai. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie mažiau egzotiškus ir labiau įprastus pagalbininkus – šunis. Kas yra kaniterapija? Kuo ji ypatinga? Ar šunys gali padėti žmonėms jaustis geriau, sveikti, tobulėti ir vystytis? Į šiuos klausimus atsakys kaniterapijos asociacijos prezidentė, Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Vilmantė Pakalniškienė.

„Kaniterapija susidomėjau prieš 1,5 metų. Auginau šunį ir su juo nuvykau į „Lietuvos kinologų draugijos“ organizuotą stovyklą, kurioje viena iš temų buvo kaniterapija. Tada supratau, kad tai labai rezonuoja su tuo, ką aš pati darau, su mano specialybe. Pagalvojau, kad turiu nemažai profesinių žinių, kurias galėčiau realizuoti kaniterapijos srityje, arba padėti tiems, kurie nori tapti kaniterapijos specialistais. Kaniterapija – alternatyvus gydymo būdas, kai šuo dirba kartu su specialistu ir žmogumi (klientu, pacientu). Šuo tampa tarsi motyvatorius, skatinantis atlikti veiklą, kalbėti, kontaktuoti. Kartais žmonės dėl įvairių priežasčių nenori to daryti, ar neturi motyvacijos. Į procesą įtraukus šunį, žmogui sužadinamas noras, veiksmo prasmė.“