FSF įvykiai

Atliekų (plastiko, amžinųjų chemikalų, orbitinių šiukšlių, branduolinių atliekų ir t. t.) problema šiandieniniame moksliniame ir viešajame diskursuose susilaukia vis daugiau dėmesio. Seminaro „Mary Douglas šiandien: atliekos, šiukšlės ir pavojus“ tikslas – atkreipti dėmesį į mažiau nagrinėtus temos aspektus: sistemas kuriančių atliekas, pačių atliekų konstitucijos, taršos ir pavojaus santykius politiniuose, geologiniuose, teisiniuose, filosofiniuose kontekstuose. Kokia yra pavojų kuriančių sistemų įtaka šiandieniniam klimato kaitos diskursui? Kaip pavojaus pagalba viešasis diskursas formuoja vertybinę skalę? Kokie politiniai, teisiniai procesai turėtų užtikrinti atliekų tvarkymą, saugojimą? Kokia yra šiandieninės kartos atsakomybė prieš ateities kartas?

Jekaterina Navickė
VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė

Socialinis būstas, socialinės išmokos, socialinis darbas ar net socialinė politika – šie terminai dažnai mūsų visuomenėje kelia neigiamas, su skurdu, nepritekliumi, ar net sovietmečiu susijusias asociacijas. Visgi pats terminas čia yra niekuo dėtas. Peržiūrėjus keletą lietuvių kalbos žodynų matyti, kad „socialinis“ tereiškia susijęs su visuomenės gyvenimu, visuomeninis. Oksfordo žodynas skelbia, kad šis žodis yra kilęs iš lotyniškųjų „socius“ arba „socialis“, kurie reiškia „draugas“ ir „sąjungininkas“. Taigi, kodėl tokiam teigiamam, į visuomenę ir bendrystę nukreiptam žodžiui dažnai Lietuvoje priskiriame neigiamas reikšmes? Iš kur kojos, o dar geriau pasakius – iš kur ragai dygsta?

Indiškas saris, turkiška kava, korėjiečių populiarioji muzika ar japoniški komiksai „manga“ dažnam siejasi su egzotiškais tolimų kultūrų reiškiniais, kurių pažinimas – labiau pramoga, nei mokslas. Visgi pažvelgus giliau, toli nuo Lietuvos kaimynystės esantis Azijos ir Artimųjų Rytų regionas yra aktualių politinių įvykių bei įtampų epicentras. Šių kraštų pažinimas ir bendradarbiavimo šiuose regionuose plėtojimas leidžia Lietuvai stiprinti diplomatinius ryšius, užsitikrinti ekonominę gerovę. Tai, kad Azija ir Artimieji Rytai tampa vis reikšmingesni Lietuvos užsienio politikos kontekste, liudija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bendradarbiavimas.

Absolvente,

praėjus kuriam laikui po Vilniaus universiteto baigimo, prašome Tavęs pagalbos įvertinant, kokią įtaką studijos turėjo (ar galėjo turėti) Tavo karjerai.

Ankstesnių metų absolventų karjeros duomenys buvo pristatyti kiekvienam padaliniui, aptariant tiek su studijų prodekanais, tiek su studijų programų pirmininkais, kaip galima būtų toliau gerinti studijų ir studijavimo kokybę.

Nuo 1995 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet teikia Prezidentų vardines stipendijas. Šiais metais net 12 stipendijų atiteko Vilniaus universiteto studentams.

Sveikiname Azijos studijų (sinologijos) bakalauro studijų programos IV kurso studentą Elijų Bačiauską gavus Prezidento Antano Smetonos (humanitarinių mokslų ir menų studijų kryptys) stipendiją, kuri skiriama už pasiekimus studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje.

Plačiau apie stipendijas galite skaityti čia.

Contrary to philosophy’s normal epistemological predilection, both Kant and Levinas argue for “the primacy of practical reason,” for “ethics as first philosophy,” finding morality at the root of all intelligibility. Yet for Levinas moral imperative arises as responsible response to the other person’s alterity while for Kant it arises as dutiful respect for law in the other and oneself.

Through explication of texts and discussion, this seminar aims to clarify the grounds and some of the moral and political consequences of their agreement and disagreement.

„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas.

Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai įgyti privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.