Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų instituto tyrėjai 2022–2025 m. dalyvavo tarptautiniame projekte, skirtame STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) mokytojų profesiniam tobulinimui. Tai – „Erasmus+“ finansuojamas projektas „ICSE Academy – European collaboration and mobility in professional development of pre- and in-service STEM teachers (proSTEM)“. Projekto tikslas – naudojant inovatyvias, prieinamas ir tvarias mokytojų profesinio tobulinimo strategijas stiprinti STEM ugdymą.
Projekto partneriai iš 13 Europos šalių – universitetai, švietimo įstaigos ir švietimo politikos atstovai – dalijosi gerąja patirtimi, išbandė naujas mokymo formas, dalyvavo apskrito rato diskusijose ir stiprino STEM švietimo kokybę Europoje. Apie pasiektus rezultatus ir apie tai, kas planuojama ateityje, pasakoja projekto „ICSE Academy (proSTEM)“ bei STEAM ugdymo programų vadovė, VU FsF Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Eglė Jasutė.
Kokie yra trys svarbiausi „ICSE Academy“ projekto rezultatai, kurie matomi projektui pasibaigus?
Pirmiausiai, reikia paminėti, kad projekto metu buvo išbandyti ir pritaikyti keli pedagogų tobulinimo modeliai. Tai dėstytojų šešėliavimas, kai dėstytojai iš partnerių universitetų nuotoliu ar gyvai stebėdavo kolegų paskaitas, teikdavo atsiliepimus. Europos STEM dirbtuvių serija – du pusmečius vyko nuotoliniai kursai, kurių metu mokytojai, dėstytojai ir studentai besiruošiantys būti mokytojais klausė ekspertų paskaitų, dalyvavo aktyviuose seminaruose, atliko grupinius ir individualius darbus. Taip pat suorganizuotos dvi STEM vasaros stovyklos mokytojams Utrechte ir Prahoje. Analizuojant duomenis projekto pabaigoje paaiškėjo, kad šie formatai yra veiksmingi, prieinami ir gali būti pritaikomi kitose šalyse.
Antras dalykas, kurį išskirčiau, yra atlikta poreikių analizė (apklausos, nacionalinių patariamųjų tarybų diskusijos) projekto pradžioje. Ji parodė, kad mokytojams trūksta paramos integruojant tvarumą, skaitmeninimą ir įtrauktį į STEM. Remiantis projekto pradžioje surinktais duomenimis iš mokytojų ir švietimo atstovų, suformuotos Europos STEM dirbtuvių serijos teminės kryptys (tvarumas, įtrauktis, skaitmeninimas, vertinimas) ir parengtas dokumentas su aiškiomis rekomendacijomis švietimo politikos atstovams. Tikimės, kad parengta medžiaga ir rekomendacijos bus naudojama ir toliau STEM pedagogų kvalifikacijos tobulinime.
Trečias svarbus aspektas būtų atlikti tyrimai ir jų rezultatai. Projekto metu buvo atlikti keli tyrimai – šešėliuotų paskaitų kiekvienoje šalyje partnerėje atvejų analizės, Europos STEM dirbtuvių „prieš ir po“ testai, vasaros stovyklų kokybės vertinimo testai. Šie tyrimai 13 šalių mastu parodė statistiškai reikšmingą dalyvių žinių ir įgūdžių augimą, susijusį su ES prioritetų integracija į STEM bei išaugusį pedagogų tobulinimo poreikio suvokimą.
Kokie konkretūs duomenys ar įrodymai rodo, kad šios veiklos turėjo realų pokytį mokytojams ir (arba) mokymo kokybei?
Turiu pasakyti, kad projekto pradžioje atlikta poreikio analizė parodė, jog 85 % mokytojų jaučiasi nepakankamai pasirengę tarpdisciplininiam, vertę kuriančiam STEM ugdymui, o 70 % nėra turėję tarptautinių profesinių mainų patirties. Į šiuos aspektus ir buvo orientuotos projekto praktinės veiklos, skirtos mokytojams ir studentams, besiruošiantiems būti STEM mokytojais. Projekto metu kiekviename etape buvo atliekami tyrimai ir analizuojamas veiklos poveikis. Kaip jau minėjau, gauti tyrimų rezultatai rodo, kad projekto veiklos turėjo realų poveikį mokytojams – 13 šalių atlikti Europos STEM dirbtuvių „prieš ir po“ testai parodė, kad mokytojų žinios, supratimas ir įgūdžiai, kaip integruoti ES prioritetus (tvarumą, skaitmeninimą, įtrauktį) į STEM mokymą žymiai išaugo.
Atliktos šalių atvejų analizės patvirtino, kad projekte naudoti mokytojų tobulinimo formatai – dėstytojo darbo šešėliavimas, STEM dirbtuvės ir vasaros stovyklos yra veiksmingos, kai naudojamos veiklos yra praktinės, susietos su kasdiene mokytojo praktika. Tai yra prieinamos (lankstus planavimas ir skaitmeniniai įrankiai), universalios, naudojamos tyrinėjimais grįstos veiklos, pritaikomos įvairiems kontekstams, taip pat grįžtamasis ryšys taikomas kaip nuolatinio tobulinimo ciklas. Tyrimai parodė: dėstytojai, kurie šešėliavo, teigia, kad išaugo jų pedagoginės kompetencijos ir patobulėjo praktika.
Žinoma, mokytojų ir apskritai pritrauktų švietimo politikos atstovų skaičiai taip pat pagrindžia projekto prioritetą „mokytojų pritraukimas į tarptautinius profesinius mainus ir skirtingų disciplinų mokytojų tarpusavio bendravimas“. Pavyzdžiui, Europos vasaros stovyklose 2023 m. Utrechte ir 2024 m. Prahoje dalyvavo 90 mokytojų iš 13 šalių. Dviejose po pusmetį trukusiose STEM dirbtuvėse dalyvavo per 100 studentų ir mokytojų iš visų 13 partnerių šalių.
Turiu paminėti ir didelį švietimo politikų pritraukimą šiame projekte. Pavyzdžiui, partnerių šalių švietimo politikų ir atstovų apskritasis stalas, vykęs 2025 m. gegužės 9 d., Limasolyje pritraukė virš 40 dalyvių. Vykusios diskusijos ir veiklos padėjo suformuluoti konkrečias rekomendacijas dėl mokytojų mobilumo pripažinimo, sertifikavimo ir institucinės paramos – pirmuosius žingsnius nuo praktikos prie STEM ugdymo politikos formavimo.
Kurie aspektai dar nepasiekė lūkesčių, kokie iššūkiai dar reikalauja tolimesnio darbo?
Apžvelgę projekto rezultatus pastebėjome: nors pedagogų tobulinimo metodai ir formos buvo išbandyti, tačiau ne visose šalyse ar įstaigose lengva pritaikyti identiškus veiklos modelius dėl vietinių švietimo sistemos skirtumų, kalbos, infrastruktūros ir finansavimo apribojimų.
Taip pat išryškėjo ir pedagogų laiko trūkumas, nes šešėliavimas, refleksija, adaptavimas reikalauja papildomo laiko, kurio mokytojams dažnai trūksta.
Buvo pastebėti ir įtraukties bei lyčių skirtumų aspektai – projekto analizė rodo, kad Europoje vis dar egzistuoja stereotipai, lyčių pusiausvyros iššūkiai ir ribota studentų motyvacija STEM srityse. Šių iššūkių sprendimui reikalingas intensyvesnis ir realus švietimo politikų įsitraukimas.
STEM vertinimo praktikos trūkumas vis dar aktualus. Mokytojai nori geresnių vertinimo priemonių, formuojamojo vertinimo metodikos STEM srityje, mokymo priemonių, kurios būtų tinkamai pritaikytos jų kontekstui.
Žinoma, aktualus ir skaitmenizavimo aspektas. Skaitmeniniai įrankiai padeda, bet ir trukdo: nuotoliniai formatai ne visus dalyvius įtraukia vienodai. Dažnai prireikia išankstinių apmokymų ir techninės pagalbos.
Kaip projekto rezultatai formuoja ateities planus – ką projekto partneriai nori tęsti ar plėsti po 2025 m.?
Žinoma, norėtųsi įtvirtinti tai, ką pavyko įgyvendinti projekte. Pavyzdžiui, integruoti išbandytas veiklas – šešėliavimą, STEM dirbtuves, tarptautines vasaros stovyklas – į švietimo įstaigų įprastą veiklą. Kad jos taptų nuolatine mokytojų rengimo ir tobulinimo dalimi, ne tik projekto laikotarpiu.
Remiantis projekto rekomendacijomis, norėtųsi skatinti švietimo politinius sprendimus, kurie užtikrintų laiko ir finansavimo sąlygas mokytojų tarptautiniam bendradarbiavimui bei mobilumui.
Pedagogų bendruomenė norėtų, kad gerosios praktikos ir mokymo medžiaga būtų viešai pasiekiama atviros prieigos formatu skaitmeniniuose tinkluose.
Taip pat būtų svarbu gilinti temines kryptis, tokias kaip skaitmenizacijos, tvarumo, su realiu gyvenimu susietų STEM praktikų, dirbtinio intelekto, tarpdalykinių metodų naudojimas.
Daugiau informacijos apie projekto rezultatus, iššūkius ir ateities planus skelbiama projekto tinklalapyje: https://icse.eu/icse-academy/about-us/
2025 10 21