FSF įvykiai

Lilija Duoblienė Sergejus Neifachas c R.Didaitė E.KurauskasJei mokyklą lygintume su orkestru, pirmais smuikais jame griežtų mokytojai, tačiau grojimo visumą lemiantis dirigentas, be abejo, būtų mokyklos vadovas. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų docento ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktoriaus dr. Sergejaus Neifacho, mokyklos vadovas šiais laikais yra ne tik administratorius, bet ir vadybininkas, verslininkas, savotiškas architektas, kuris geba sukurti savo mokyklos viziją.

Apie tai, kas yra švietimo lyderystė ir kodėl mokyklų vadovams verta giliau išmanyti švietimo sistemą, kalbamės su doc. dr. S. Neifachu ir profesore dr. Lilija Duobliene, vadovaujančia Švietimo politikos ir lyderystės magistrantūros studijoms VU.

Skaityti daugiau

GettyImages 98945110Emanuelis Levinas prancūzų filosofas, religinis mąstytojas. Iš fenomenologinės filosofijos pozicijų siekė atskleisti etinio santykio prasmę. Pabrėždamas kitybės ir transcendencijos problemas ginčijo E. Husserlio intencionalumo sampratą ir M. Heideggerio egzistencijos (vok. Dasein) interpretaciją, kėlė fenomenologijos ribų klausimą. Iki šių dienų Levino filosofija sulaukia didelio susidomėjimo ne tik filosofų, religijos tyrinėtojų, bet ir plačiosios visuomenės sluoksniuose. Šią vasarą kviečiame jus į atviras paskaitas skirtas Emanuelio Levino filosofijai.

Skaityti daugiau

02 Prof. Indrė Viskontas c Ugnius Bagdonavičius2024 m. liepos 3 d. Vilniaus universitete (VU) įvyko atvira muzikos neuromokslininkės, San Francisko universiteto profesorės Indrės Viskontas paskaita „How Music Can Make You Better“ („Kaip muzika gali padaryti jus geresnius“). Lietuvių išeivių šeimoje išaugusi mokslininkė drauge su VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docente Ramune Dirvanskiene ir kolegomis iš dar dviejų šalių Dainų šventės metu vykdo tyrimą apie muzikavimo poveikį žmogaus smegenų veiklai.

Skaityti daugiau

                               Spaudos antraštės mirga nuo pranešimų apie religiniais vadinamus karinius konfliktus. Jau itin plačiai šnekama apie aktyvų Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį pateisinant ir net skatinant karą prieš Ukrainą. O Lietuvos Respublikos Seimo salėje vis įsiplieskia diskusijos dėl religinių bendruomenių statuso, persikėlusios ir į Europos žmogaus teisių teismą.

Skaityti daugiau
Puslapis 27 iš 289
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos