FSF įvykiai

Rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Europos aukštojo mokslo draugijos (The European Higher Education Society, EAIR) 48-oji metinė konferencija tema „Strengthening Trust between Higher Education and Society“ („Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“). Bus aptariami aukštojo mokslo valdymo, partnerysčių, vertinimo, didaktikos, mokslo politikos, akademinės bendruomenės ir profesijos klausimai. Svarbiausius pranešimus kolegoms skaitys pirmaujantys pasaulio aukštojo mokslo tyrėjai. 

Aukštasis mokslas užima itin svarbią vietą visuomenėje, tačiau pokyčiai joje, tokie kaip geopolitinės įtampos, technologinė pažanga, vertybiniai poslinkiai, reikalauja pokyčių ir aukštajame moksle. Apie tai, kaip į juos reaguoti, bus kalbama rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universitete (VU) vyksiančioje Europos aukštojo mokslo draugijos („The European Higher Education Society“, EAIR) 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“. 

Nuo rugpjūčio 14 iki 17 d. 12 val., vyks papildomo priėmimo antrasis etapas į bakalauro studijas – kviečiame rinktis VU Filosofijos fakulteto siūlomas programas! Daugiau informacijos galite rasti LAMA BPO interneto svetainėje. 

Skaityti daugiau

2026 m. rugpjūčio 27–28 d. (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (PAScapes) mokslininkų grupė „Ekosocialinių idėjų tyrimai“ kviečia į konferenciją, skirtą apmąstyti ekosocialumo sampratą.

Ekosocialumo idėją šiandien galima suprasti ir kaip konceptualinį lauką, ir kaip metodologinę prieigą, kurios šviesoje atsiveria įvairūs tarpdisciplininiai iššūkiai. Šioje sampratoje sąveikauja filosofinės, aplinkodairinės, socialinės, (post)autoritarizmo ir pokolonijinių studijų interpretacijos. Ekosocialinės teorijos pradininkė Nancy Krieger akcentuoja biologinių ir psichosocialinių sričių persipynimą, Sandra Waddock siūlo šią idėją svarstyti kaip ekosocialinės vaizduotės problemą, anapus grynai žmogiškojo socialumo ir kolektyvinės įsivaizduojamybės paradigmos (Charles Taylor, Cornelius Castoriadis). Ekosocialumo terminas taip pat siejamas su socialinio darbo ar edukologijos tyrimais, ypač tuomet, kai šių disciplinų akiratyje atsiduria į pokytį orientuotos praktikos.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centras Vilniuje organizuoja 21-ąjį Europos savižudybių ir savižudiško elgesio simpoziumą (ESSSB – European Symposium on Suicide and Suicidal Behaviour).

Rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universitetas (VU) taps Europos aukštojo mokslo bendruomenės susitikimo vieta – čia vyks 48-asis Europos aukštojo mokslo draugijos (The European Higher Education Society, EAIR) forumas, kurį šiais metais organizuoja VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centras. Viena didžiausių ir ilgiausias tradicijas turinčių aukštojo mokslo konferencijų Europoje į Vilnių suburs daugiau nei šimtą tyrėjų, aukštojo mokslo administratorių, politikos formuotojų ir kitų ekspertų iš viso pasaulio. 

2026 m. liepos 27 – rugpjūčio 1 dienomis Helsinkio universitete vyko 49-oji pasaulinė matematikos mokymo psichologijos konferencija (Psychology of Mathematics Education, PME) – vienas svarbiausių ir prestižiškiausių matematikos ugdymo mokslinių renginių. Šių metų konferencijos tema „Sensing and Making Sense of Mathematics“ („Patirti ir suprasti matematiką“) kvietė tyrėjus pažvelgti į matematikos mokymąsi kaip į aktyvų, patirtimi grįstą procesą, kuriame svarbų vaidmenį atlieka ne tik simboliai ir formulės, bet ir jutiminė patirtis, kūniškas veikimas, technologijos ir prasmės kūrimas. 

Kaip siejasi ateitis ir tvarumas? Turbūt pirmiausiai pagalvotume apie gamtosaugą, klimato pokyčius ir pan. O kaip tai veikia žmogų ir visuomenes? Pasak socialinių mokslų daktarės, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojos Ievos Adomaitytės-Subačienės, dažnai pamirštame socialinį tvarumo veidą: žmonės ir bendruomenės taip pat yra „ištekliai“, kurių išsaugojimu verta rūpintis. Tad reikalingi sprendimai, įgalinantys skirtingas visuomenės grupes dalyvauti tame, kas apibendrintai vadinama socialine gerove. 

Ruošti tuos, kurie plačiau žvelgdami į tvarumą gebėtų siūlyti reikalingus sprendimus, yra anglų kalba dėstomos bakalauro studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ („Sustainability and Future Societies“) VU Filosofijos fakultete tikslas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su programos vadove dr. I. Adomaityte-Subačiene.