FSF įvykiai

vaikai1Vilniaus universiteto Psichologijos instituto tyrėjų komanda, įgyvendindama Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos kofinansuojamą projektą „Sisteminis požiūris į lyties lygybę“ (SAFER; Systematic Approaches for Equality of Gender), sutarties Nr. 776970, kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose mokytojams, vaikams ir tėvams.

2019 m. rugpjūčio 26-27 d. organizuojami renginiai mokytojams ir pedagogams:

Rugpjūčio 27 d., 12.00 val. Paskaita pedagogams „Asmenybės ugdymas be lyčių stereotipų”, veda LVJC Lektorė Vilma Gabrieliūtė.
Rugpjūčio 26–27 d., Mokymai „Smurtui – NE! Lygybei – TAIP!”, veda lektorė Alina Martinkutė-Vorobej.

2019 m. rugsėjo 4 d. organizuojama šventė šeimoms:

15.00 val. Dailės dirbtuvės „Nusiėmus rožinius akinius“, veda dailininkė Vilija Galdikaitė.
15.00 val. Patyriminis seminaras vaikams „Nėra vienodų. Išdrįsk būti savimi!“, veda Ignas Genys.
17.30 val. Nemokamas seminaras „Lyties stereotipai ir jų poveikis vaikams: ką turėtų žinoti tėvai?“, veda Linas Slušnys.

Skaityti daugiau

erasmusFilosofijos fakulteto Kriminologijos bakalauro studijų programos studentai Žygimantas Gailius ir Matas Tamošaitis dalyvavo Erasmus+ projekte Kroatijoje, kurio pagrindinė tema buvo jaunimo aktyvumas ir lyderystė. Studentai projekto metu aptarė galimybes, kaip savo šalyje pakeisti problemas susijusias su visuomenės atskirtimi taip pat susipažino su daug naujų žmonių bei pasisėmė neįkainojamos patirties. Kartu su Matu ir Žygimantu, Lietuvių komandą projekte sudarė: Marius Urbonas, Evelina Naujokienė, Diana Žuvėdra, Eglė Morkūnaitė bei Irma Kmitaitė, kaip baigiamąją projekto užduotį kamanda pasirinko parašyti straipsnį apie depresiją. Trumpame interviu būsimieji kriminologai pasidalino savo patirtimi ir paragino kitus išnaudoti Erasmus+ suteikiamas galimybes, kurios fakultete yra labai plačios. Susipažinti su studentų baigiamąja užduotimi galite čia.

Skaityti daugiau

Prof. habil. dr. Z. NorkusProfesorius Zenonas Norkus dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas sociologijos magistrantūros studijas. Trumpame interviu prof. habil. dr. Z. Norkus papasakojo kas yra sociologija, kas laukia studentų bei kodėl sociologija yra įdomiausias mokslas.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Tai labai ilga istorija, nes pasikeitė ir pati disciplina, kurioje dirbu. Baigiau filosofijos studijas, iš jos apgyniau ir pirmą disertaciją. Mat anksčiau būdavo dvi: daktaro ir habilituoto daktaro. Taigi pirmoji, apginta tolimais 1984 m. buvo filosofijos (Edmundo Husserlio logikos filosofija), o antroji (2002 m.; Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas) – sociologijos disertacija. Gal jau daugiau nei pora dešimtmečių darbuojuosi sociologijos srityje, kuri vadinasi lyginamoji istorinė sociologija. Tai vėberiško stiliaus sociologija. Minėtoje, o ne kurioje nors kitoje srityje dirbu todėl, kad ten turiu pakankamą kompetenciją ir įdirbį, kad parašyčiau tekstų, kurie priimami spausdinti solidžiuose moksliniuose leidiniuose.

Skaityti daugiau

DSC08947a1Erasmus KA2 projektas „SUCCESS – pozityvių charakteristikų ir įsidarbinamumo įgūdžių lavinimo (ugdymo) bei panaudojimo strategijos mokykloje“ (Strategies to Utilise and Cultivate Positive Characteristics & Employability Skills in Schools (SUCCESS)) Nr. 2017-1-LT01-KA201-035247.
success 1
 
 
success 2
 
 
 
 
 Moksleivių karjeros/profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių individo gyvenime ir ypač pasirinkant tai, kas pačiam teiktų džiaugsmą, pasitenkinimą ir laimę. Tačiau sėkmingai pasirinkti karjerą darosi vis sudėtingiau, nes laikas ir individo resursai yra riboti, o ir darbo rinka šiandien yra agresyvi, nesaugi, kelianti iššūkį nuolatiniais nenumatytais pokyčiais profesijų pasaulyje. Ne visi jauni žmonės geba susitvarkyti su neapibrėžtumo situacija profesiniame kelyje ir ne visuomet priima racionalius sprendimus rinkdamiesi savo būsimą karjerą. Karjeros konsultantai bei kiti profesionalai, teikiantys karjeros orientavimo paslaugas ir turi padėti nukreipti savo moksleivių pastangas karjeros paieškai, atskleisti moksleivio savasties bei profesinio pasaulio galimybes ne tik realizuojant tradicinį individo ir profesijos atitikimo principą, bet ir ugdant įgūdžius bei kompetencijas, kurie įgalintų valdyti naujas gyvenimo bei darbo realijas ir išplėstų įsidarbinamumo galimybes.
Skaityti daugiau

LLTI konf int2019 m. rugpjūčio 5–7 d. Vilniuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Reading Vilna in Jewish Writing and Urban History” („Vilniaus skaitymas: žydų literatūra ir miesto istorija“). Konferenciją organizuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas drauge su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu bei Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centru. Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba. Konferencijos programa
 
Konferencija vyks VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute, J. Kovalevskio auditorijoje (Universiteto g. 5).
Skaityti daugiau

Gabrielius Liaudanskas SvarasVilniaus universiteto Filosofijos fakultete viešėjo grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas ir lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras, taip pat garsėjantis kaip aktyvus visuomenininkas, dalyvaujantis įvairiuose socialiniuose projektuose. Svaro patirtis gali būti itin vertinga fakultete studijuojantiems socialinio darbo studentams, kurie turėtų siekti tapti ne tik gerais socialiniais darbuotojais, pasyviai įsiliejančiais į socialinės apsaugos sistemą ar socialinėje sferoje veikiančias NVO, bet ir tokiais, kurie kuria socialines inovacijas, kūrybiškai panaudodami studijų metu įgytas žinias socialinėms problemoms spręsti. Susitikime aptarus galimus bendradarbiavimo socialinių inovacijų srityje būdus, kalbiname Svarą ir VU Socialinio darbo katedros docentę dr. Donatą Petružytę.

Gabrieliau, esate įsitraukęs į daug socialinių iniciatyvų – kodėl jums rūpi ši veikla ir jai skiriate tiek savo laiko?

Klausimai, kurie turėtų atrodyti lengviausi, tokie ne visada yra. Mano manymu, kiekvienas pilietis turėtų rūpintis savo šalies gerove srityje, kurioje jis veikia, ir ten, kur jisai jaučiasi turįs įgūdžių, patirties ir galių tai daryti… Ir aš nesu išimtis.

Visokių iniciatyvų ir projektų egzistuoja gana daug – kaip išsirenkate, kam skirti savo laiką?

Tiesiog yra sritys, kurios man įdomios – tokios kaip pilietiškumas, patriotizmas, meninė kūryba. Per ilgą laiką atsirinkau žmones ir organizacijas, rimtai nusiteikusias spręsti socialines problemas, ir vengiu tų, kurie tik formaliai įsisavina projektinius pinigus. Taigi pagal išgales darau tai, ką galiu ir kuo tikiu, remdamasis savo asmenine patirtimi. Žinoma, veikla taip pat turi būti man asmeniškai įdomi.

Skaityti daugiau

Prof. Romas Lazukta, DELFI/Šarūnas Mažeika nuotr.Studijų pasirinkimas turi būti atsakingas – įvertinus asmeninius gabumus, interesų horizontus, siūlomų studijų kokybę, tolimesnes perspektyvas. Žinodami, kaip svarbu teisingai pasirinkti, pristatome informatyvų interviu apie Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykdomą  socialinės politikos bakalauro studijų programą. Į pateiktus klausimus atsakė šios studijų programos komiteto pirmininkas prof. dr. Romas Lazutka, doc. dr.  Eugenijus Dunajevas ir Liutauras Vičkačka, kurį šiuo metu jau galima pristatyti kaip pirmos socialinės politikos bakalauro studijų programos laidos (2016 m.) ir magistrantūros studijų programos (2018 m.) absolventą, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėją.

Skaityti daugiau

66048584 2238119512945812 6113247069470720000 oBiZzZ‘as yra didžiausias, jau 8 kartą tradiciškai vasaros pabaigoje vykstantis socialinio verslo bendruomenės susitikimas. Šis renginys yra puiki proga sutikti pažangius žmones iš skirtingų sektorių ir sričių, tiesiogiai susipažinti su Lietuvoje veikiančiais socialiniais verslais ar socialinėmis iniciatyvomis.
 
Šio aštuntojo BiZzZ`19 tema – darnaus vystymosi tikslai! Pasirinkome juos keturis: skurdo mažinimas, darnūs miestai ir bendruomenės, pramonė ir inovacijos, nelygybės mažinimas.
Skaityti daugiau

vytis silius edgaro kurausko nuotr 78265677 642x410Lotynišką posakį „Ex oriente lux“, arba „Iš rytų šviesa“, šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominiams, tiek diplomatiniams, tiek kultūriniams ryšiams su Azija stiprinti. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.
 
„Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien atrodo net nekeltinas. Ir vis dėlto, kalbantis su kolegomis kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, ir matant, kokį dėmesį ir investicijas jos skiria tiltams į Aziją tiesti, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje atsitiktiniais viešais pareiškimais ir tėra apsiribojama. Tačiau tokia padėtis keičiasi. Pamažu, bet keičiasi“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas, sinologas, buvęs instituto direktorius dr. Vytis Silius.
Skaityti daugiau
Puslapis 8 iš 171
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos